Technologijų sektoriuje (aplinkosaugos, socialiniai ir valdysenos) tikslai (angl. trumpinys – ESG) tampa strateginiu prioritetu. Didėjantis visuomenės supratimas apie klimato kaitą ir socialinį teisingumą skatina paklausą naujoms technologijoms, kurios suteikia reikšmingų galimybių.
ESG tikslai perėjo iš kylančios tendencijos į inovatyvią verslo strategiją. Maždaug 74 proc. bendrovių planuoja investuoti į naujas technologijas, siekdamos pagerinti šiuos rodiklius.
Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, padedantis prognozuoti ir mažinti aplinkosaugos rizikas verslo procesuose, ar išmanūs IoT jutikliai, leidžiantys iki 70 proc. sumažinti vandens sąnaudas žemės ūkyje, ženkliai prisideda prie ESG tikslų įgyvendinimo.
ESG: šiek tiek konteksto
Pasauliniai įsipareigojimai siekti neutralumo anglies dioksido emisijų atžvilgiu, tokie kaip Jungtinių Tautų Paryžiaus klimato susitarimas, bei augantis dėmesys įmonių atsakomybei pabrėžia ESG tikslų svarbą.
Per pastarąjį dešimtmetį klimato kaitos, išteklių trūkumo ir socialinių nelygybių tyrimai paskatino verslus iš naujo įvertinti savo strategijas. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, skaitmenizavimas gali sumažinti pasaulines emisijas net iki 20 proc.
ESG tapo verslo būtinybe. Tai – konkurencinis pranašumas, padedantis pritraukti investuotojus, išlaikyti talentus ir stiprinti klientų pasitikėjimą. Didėjanti ESG svarba paskatino kai kurias įmones imtis „žaliųjų“ manipuliacijų (angl. greenwashing), todėl skaidrumas ESG srityje tapo kritinis. Verslai turi aiškiai ir patikimai komunikuoti savo ESG rezultatus. „Bloomberg“ duomenimis, 85 proc. investuotojų mano, kad ESG iniciatyvos užtikrina geresnius veiklos rezultatus, o skaidri atskaitomybė padeda pritraukti investicijas.
Tarp lyderiaujančių ESG judėjimo verslų – Baltijos šalyse įsikūrusios įmonės. Lietuvoje veikiančios įmonės sparčiai tampa regiono lyderėmis, atitinkančiomis pasaulinius standartus ir reglamentus bei kuriančiomis tvarių inovacijų centrą.
Technologijų įtaka
Technologijų sektorius siekia glaudesnės ESG integracijos per šias kryptis:
- Žaliosios technologijos: Pramonės transformacija mažinant anglies pėdsaką. Pavyzdžiui, telematikos ir autoparko valdymo sprendimai leidžia optimizuoti maršrutus, mažinti degalų sąnaudas ir sumažinti emisijas. Net tokia paprasta funkcija kaip padangų slėgio stebėjimas gali padėti išvengti degalų sąnaudų didėjimo – slėgio sumažėjimas 1 psi gali sumažinti efektyvumą 0,2 %, o tai gali lemti iki 55 proc. nuostolius per ilgą laiką.
- Socialinė įtrauktis: Platformų kūrimas, skatinantis globalų bendradarbiavimą ir stiprinantis bendruomenių ryšius. Pavyzdžiui, ERM (Environmental Resources Management) ir Workiva teikia įmonėms specializuotus ESG ataskaitų valdymo sprendimus. ERM padeda organizacijoms gerinti aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos procesus, o Workiva siūlo technologinius įrankius, leidžiančius rinkti, analizuoti ir skaidriai pateikti ESG duomenis realiuoju laiku.
- Etinė technologijų plėtra: Skaidrumas kovojant su „žaliuoju smegenų plovimu“ (greenwashing), ypač pasitelkiant DI (dirbtinį intelektą), kuris užtikrina teisingumą ir inovacijų poveikį globaliu mastu. Pavyzdžiui, DI įrankiai, naudojantys palydovinę vaizdų analizę, padeda patikrinti ESG ataskaitose pateikiamus duomenis ir sumažinti manipuliavimo galimybes.
Atstovai laikosi nuomonės, kad svarbu edukuoti įmones apie tvarių praktikų integravimą. Bendradarbiavimas su vyriausybėmis, kurios siūlo žaliąsias iniciatyvas, ar nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), darančiomis teigiamą poveikį aplinkai, gali dar labiau paskatinti pokyčius.
Organizacijos turi išlikti orientuotos į ilgalaikį indėlį į pasaulinį tvarumą. Technologijų ir tvarumo derinimas atveria kelią geresnei ateičiai tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Tokios iniciatyvos turi realią galimybę formuoti šviesesnį ir ekologiškesnį rytojų.