Jau kelerius metus Kauno oro uoste (KUN) buvo fiksuojami rekordiniai keleivių srautai, viršijantys projektinius pajėgumus. 2025 m. pabaigoje įgyvendinus čia vieną reikšmingiausių pastaruoju laikotarpiu AB Lietuvos oro uostų (LTOU) infrastruktūros plėtros projektų, tikimasi jau 2028-aisiais aptarnauti iki 2 mln. keleivių per metus.
„Įgyvendintas KUN keleivių terminalo plėtros projektas, į kurį buvo įtraukta ir technologijų modernizacija, svarbus ne tik Vidurio Lietuvos regionui. Tai LTOU plėtros strategijos iki 2052 m. dalis. Taikant nuoseklų etapinės plėtros modelį, oro uostas gali reaguoti į didėjančius keleivių srautus ir kartu kurti tvarią ateities plėtros platformą“, – teigia LTOU atstovai.
KUN keleivių terminalo plėtros užsakovė LTOU valdo iš viso tris tarptautinius oro uostus – be KUN, dar Vilniaus (VNO) ir Palangos (PLQ). 2025 m. šie oro uostai aptarnavo rekordinį skaičių keleivių – daugiau kaip 7 mln. LTOU tikslas – kurti Lietuvoje konkurencingą, tvarią ir modernią oro transporto infrastruktūrą, orientuotą į keleivių patirtį, veiklos efektyvumą ir ilgalaikę vertę valstybei bei regionams. Įgyvendintas KUN plėtros projektas – reikšmingas žingsnis šio tikslo link.
Į naująjį KUN keleivių terminalą investuota 17,7 mln. eurų (be PVM), iš jų 4,5 mln. – į modernias bagažo valdymo ir patikros sistemas, užtikrinančias greitesnius, saugesnius ir efektyvesnius procesus visose keleivių aptarnavimo grandyse. Rangos darbus įgyvendino bendrovė „Infes“.
Vadovaujantis į aiškų ir sklandų keleivių judėjimą orientuota architektūrine koncepcija, pastatas išplėstas į rytinę ir vakarinę puses, pokyčiai aprėpė visus tris aukštus. Po rekonstrukcijos terminalo plotas padidėjo daugiau kaip pusantro karto – iki beveik 4400 kv. m. (Tai, beje, simboliškai buvo pabrėžta per terminalo atidarymą patalpose imitavus krepšinio aikštelę, šventės svečiams siunčiančią žinutę: oro uostas taip „užaugo“, kad jame pakanka erdvės net sporto rungtynėms.)
Praplėtus terminalą, padidėjo ir keleivių pralaidumas – nuo 400 iki 800 per valandą. Be to, keleiviams reikia trumpiau laukti eilėse, jie greičiau atsiima savo bagažą. Įrengta ir daugiau laipinimo vartų, dabar KUN gali aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą. Išplėtus komercines zonas, padidėjo paslaugų pasiūla, dėl keleivių patogumo į terminalo vidų perkeltas ir automobilių nuomos punktas. Be to, modernizuota automobilių stovėjimo infrastruktūra: atnaujinta aikštelė P4, statoma nauja daugiaaukštė aikštelė. Šią baigus, iš viso bus apie 1300 vietų, taip pat kelios dešimtys elektromobilių įkrovimo stotelių.
Įdiegus modernias bagažo valdymo ir patikros sistemas, sukūrus ergonomiškesnes darbo vietas, ne tik pagerėjo darbo sąlygos – visi procesai tapo efektyvesni, todėl didėjant keleivių srautams nereikia proporcingai didinti darbuotojų skaičiaus.
Šiuo metu KUN siūlomos 28 tiesioginių skrydžių kryptys, taip pat jungiamųjų skrydžių galimybių. Kovo pabaigoje oro bendrovė „airBaltic“ pradeda tiesioginius skrydžius į Rygą, iš kurios galima patogiai pasiekti visus populiarius Europos taškus.
Dar projektuojant KUN galvota apie jo ateities plėtrą
Architektas Gintautas Natkevičius, prieš 18 metų su savo komanda projektavęs pradinį modernų trijų aukštų keleivių terminalą, sako, kad jau tada buvo galvota apie plėtrą ir jai pasiruošta – įrengti pamatai būsimiems priestatams.
„Jautėme, kad laikui bėgant oro uosto veikla intensyvės, todėl rekonstrukcija bus būtina. Įgyvendinus 2024–2025 m. plėtros projektą ir praplėtus terminalo pastatą į rytinę ir vakarinę puses pratęsiant tą pačią architektūrinę raišką, statinys įgijo gražesnes proporcijas. Buvo atskirtos atvykimo ir išvykimo zonos, praplėstos registracijos, bagažo atsiėmimo bei saugumo patikros zonos, suteikta daugiau vietos komercinei veiklai, kuri oro uostą daro gyvybingą“, – vardija G. Natkevičius.
Architektas akcentuoja funkcinį pastatų paprastumą, jų fasadų skaidrumą bei modernų minimalistinį interjerą. Ir oro uosto eksterjero, ir interjero apdailai naudotos panašios medžiagos – stiklas, neapdailintas betonas, plienas. Tokiu deriniu sukurtas estetinės švaros įvaizdis, ištrinta vidaus ir išorės riba.
„Sukurtas harmoningas ir vieningas Kauno oro uosto terminalo pastatas. Manau, ši plėtra yra pavyzdys – nebijota investuoti į ateitį ir taip išvengta terminalo apstatymo skirtingais priestatais. Plėtrai naudota ta pati nepasenusi estetika, formos. KUN plėtros projekto konkursą laimėjusi projektavimo įmonė „Viltekta“ pasikvietė mūsų biurą, kaip pirminio pastato autorius, dirbti kartu, todėl tai yra sėkmingo bendradarbiavimo rezultatas“, – harmoningą terminalo plėtrą įvertina G. Natkevičius.
Terminalo interjere – išskirtiniai vidaus apdailos sprendiniai
Naujasis KUN keleivių terminalo interjeras orientuotas į modernumą, technologinę pažangą ir geresnius keleivių potyrius. Šiuos tikslus architektams ir plėtotojams pasiekti padėjo UAB „Bauen“ ir MB „Furniline“ tandemas. Jų tiekti gaminiai – grakštūs ergonomiški suoliukai, išskirtinės industrinio stiliaus pakabinamos lubos ir natūralaus itališko medžio lukšto sienų apdaila – suteikia erdvei dinamiškumo, atvirumo ir vietos tapatumo.
Specialiai terminalui pagamintos įspūdingos segmentinės ekstruduoto aliuminio lubos primena pakibusius ore debesis.
„Sukurti vizualiai lengvi lubų segmentai užima nemenką plotą – nuo 50 iki 100 kv. m, tačiau didžiausiu šio projekto galvosūkiu tapo ne lengva debesų forma, o nematomos jų tvirtinimo konstrukcijos sprendiniai“, – apie 12 savaičių trukusį lubų gamybos procesą pasakoja įmonės „Bauen“ projektų vadovas Evaldas Liutkevičius.
Ne mažesniu iššūkiu „Bauen“ komanda vadina pakabinamų lamelių su specialia ąžuolo rašto imitacija gamybą.
„Pirmiausia reikėjo sublimacijos būdu prie suoliukų ir natūralaus medžio lukšto sienų apdailos priderinti aliuminio paviršiaus dekoravimą. Užduotis nelengva, nes medžio lukštas neturi konkrečios RAL spalvos“, – apie bandymų etapą pasakoja „Bauen“ projektų vadovas Gražvydas Juzelskis ir priduria: partnerių gamykloje įmanoma sukurti bet kokio atspalvio ir bet kokio medžio rašto imitaciją, skirtą aliuminio gaminiams.
„Bauen“ oro uosto terminalui tiekė ir apie 3500 kv. m pakabinamų segmentinių cinkuoto plieno tinklelio lubų, analogiškų anksčiau oro uoste integruotoms lubų sistemoms.
Įmonė „Furniline“ naujajam oro uosto terminalui gamino ir montavo keleivių poilsiui skirtus ąžuolo lukštu dengtus aptakių formų suoliukus, kurių pirminį variantą galima matyti naujajame VNO Išvykimo terminale.
„Kauno oro uosto suoliukai patobulinti – jie patogiau montuojami ir lengviau prižiūrimi. Didžiausias jų privalumas – modulinis montavimas, suteikiantis galimybę kurti unikalias, bet kokiai erdvei pritaikytas konfigūracijas – nuo tiesių linijų iki sudėtingų bangų“, – sako suoliukų autorius – „Furniline“ vadovas Gytis Vyšniauskas.
KUN erdvėms „Furniline“ pagamino ir naują suoliukų modelį be atlošo. „Esame sukūrę unikalų suoliukams skirtų lentjuosčių lankstymo metodą, kuriuo taupomos ir lėšos, ir laikas – gamybos terminai sutrumpėja 3–4 kartus“, – patentuoto dizaino gaminių pranašumus pabrėžia G. Vyšniauskas. Kūrėjas tikisi, kad ateityje jo sukurti moduliniai suoliukai stovės ir kaimyninių šalių oro uostuose.
KUN keleivių terminalo dekorui pirmą kartą Lietuvoje panaudota lanksti sienų apdaila, kurią taip pat sukūrė ir patentavo „Furniline“. Šia apdaila, kurią sudaro specialus audinys, dengtas natūralaus medžio lukštu, išklijuota apie 1230 kv. m terminalo sienų. „Furniline“ vadovo ir originalios dangos kūrėjo teigimu, lanksti sienų apdaila gali būti gaminama iš skirtingų rūšių medžio lukšto, jai galima suteikti pageidaujamą geometrinių formų raštą. Tai universalus gaminys interjero apdailos ir baldų sprendiniams.
Nors buvo susitelkusi į terminalo interjerą, įmonė „Bauen“ prisidėjo ir prie fasado sprendinių. Partnerių gamykloje KASSO buvo pagamintas pintas nerūdijančiojo metalo tinklas, atkartojantis jau esantį ant senojo fasado. Taip pat „Bauen“ suprojektavo patikimą tinklo pakabinimo ant stiklinio fasado sistemą.
„Projektas nešykštėjo iššūkių, jam įgyvendinti reikėjo kantrybės ir susiklausymo. Be profesionalios generalinės rangos ir statybų valdymo įmonės „Infes“ komandos būtų buvę sudėtinga projektą įgyvendinti laiku“, – sklandaus bendradarbiavimo privalumus pabrėžia „Bauen“ projektų vadovas G. Juzelskis.
Svarbu kiekviena detalė
Naujosiose KUN keleivių terminalo erdvėse dėmesį traukia stilingos ir, svarbiausia, funkcionalios bei kokybiškos šiukšliadėžės. Įvairioms atliekoms rūšiuoti skirtas švedų gamintojo „TreCe“ šiukšliadėžes „Kite“ tiekė UAB „Isort“, oficiali šio gamintojo atstovė Lietuvoje ir Latvijoje.
„Tai sėkmingo bendradarbiavimo su Lietuvos oro uostais tąsa – visuose juose jau naudojamos šios šiukšliadėžės. Kaip visada jautėme atsakomybę siūlyti tik tvarius, kokybiškus, funkcionalius ir išskirtinio dizaino produktus. Didžiausias iššūkis, kaip dažnai ir nutinka, buvo rasti kompromisą tarpininkaujant gamintojui ir užsakovui dėl šių išskirtinių gaminių kainos. Oro uostų pamėgtos šiukšliadėžės „Kite“ pelnė aukščiausią dizaino įvertinimą „Red Dot“, tad, mūsų manymu, užsakovo lūkesčius patenkinome. Juolab kad ir kiti Lietuvos oro uostai jas naudoja jau ne vienus metus“, – pabrėžia Kristina Kriaučiūnė, šeimos verslo įmonės „Isort“ vadovė.
12 metų veiklą plėtojanti įmonė siūlo patogesnio atliekų rūšiavimo sprendinius ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių rinkoms. K. Kriaučiūnės teigimu, „Isort“ asortimento įvairovė – didžiausia mūsų šalyje: nuo standartinių produktų atliekoms rinkti ir rūšiuoti iki išskirtinių mažosios architektūros, kompostavimo per parą sprendinių, tvarių bioskaidžiųmaišų ir t. t.
Vertinantiems pažangiausias technologijas „Isort“ siūlo išmaniąsias šiukšliadėžes su saulės elementais ir SIM kortele. Šios šiukšliadėžės presuoja atliekas ir informuoja apie savo darbą. Įmonė gali parūpinti ir elektrinių kompostavimo įrenginių, maisto atliekas kompostu paverčiančių per 24 valandas. K. Kriaučiūnė atkreipia dėmesį ir į komunalinių atliekų tvarkymo įmonėms ypač naudingus sprendinius – šiukšliadėžių ir konteinerių užsipildymo lygio jutiklius, su programine įranga padedančius planuoti maršrutus ir taupyti laiką bei kaštus, taip pat išmaniąsias konteinerių spynas, saugančias nuo „kaimyno atliekų“.
„Įrodėme, kad ir šiukšlių rūšiavimas gali būti stilingas, racionalus bei greitas. Galime pasiūlyti įvairiausio dizaino, net ir pelniusio aukščiausius tarptautinius įvertinimus, šiukšliadėžių atliekoms rūšiuoti – pavyzdžiui, kiaušinio formos“, – sako K. Kriaučiūnė.
Įmonė veiklą plėtoja vadovaudamasi aplinkosaugos standartu ISO 14001, kuris ją įpareigoja taupyti pakavimo medžiagas, taikyti antrinį pakuočių panaudojimą, nepanaudojamą kartoną ir plėvelę perduoti atliekas tvarkančiai įmonei, vartoti žaliąją elektros energiją, gabenti krovinius ekologiškiau – ne tik sausuma, bet ir jūra ir t. t.
OBJEKTAS: Transporto paskirties pastato, oro uosto terminalo rekonstrukcija, Oro uosto g. 4, Karmėlava, Kauno r.
UŽSAKOVAS: AB Lietuvos oro uostai (LTOU)
GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Infes“
OBJEKTO ARCHITEKTAI: UAB „Viltekta“, UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“
