85-ąjį jubiliejų švenčiantis Lietuvos zoologijos sodas Kaune pasitinka atsinaujinęs. Lapkritį lankytojams vartus atvers net 80 proc. rekonstruotos zoologijos sodo ekspozicijos. Bus čia ir įspūdingų naujų modernių erdvių.
1938 m. pastatytas Lietuvos zoologijos sodas (LZS) iki pat 2021-ųjų nebuvo rekonstruotas, apsiribota tik daliniais patvarkymais. Dėl to jis neatitiko Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) standartų ir 2013 m. prarado visateisio nario statusą.
Toks ir buvo pagrindinis rekonstrukcijos tikslas – tapti moderniu ir šiuolaikišku zoologijos sodu, kuris ne tik užtikrina sode laikomų gyvūnų gerovę, bet ir prisideda prie rūšių bei buveinių išsaugojimo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. To buvo siekiama ne tik rekonstruojant gyvūnų laikymo patalpas, lankytojų erdves, įrengiant naujas laboratorijas, personalo patalpas, bet ir peržiūrint veiklos prioritetus, stiprinant personalą, biologinės įvairovės išsaugojimo, mokslinę ir edukacines veiklas. Planuojama, kad įgyvendinus šiuos tikslus 2024 m. LZS vėl taps visateisiu EAZA nariu.
„Lietuvos zoologijos sodas šios renovacijos laukė daugiau kaip 80 metų. Mūsų renovacijos tikslas – atitikti europinius zoologijos sodų standartus gyvūnų gerovei užtikrinti, vėl tapti visateisiais EAZA nariais ir gamtamokslio švietimo sklaidos pavyzdžiu“, – sako Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė.
Stulbinamos naujos erdvės
Beveik visi gyvūnų vidaus ir lauko voljerai rekonstruoti arba pastatyti iš naujo. Jie keliskart didesni, individualiai pritaikyti kiekvienai gyvūnų rūšiai. Po renovacijos LZS gyvūnų bus mažiau, tačiau jų gyvenamosios erdvės padidės mažiausiai du kartus.
Išskirtinis vidaus ekspozicijų pastatas – tarp šimtamečių ąžuolų ir kitų medžių iškilęs neįprastos ir sudėtingos formos Egzotariumas su edukaciniu centru. Naujoji pastato dalis sujungta su senojo liūtyno pastatu – renovuotu išsaugant kone nuo pat 1955-ųjų, pastatymo metų, buvusią pastato formą ir fasadų elementus.
Bendrovė „Pamatukai“ čia atliko gręžtinių pamatų įrengimo ir betonavimo darbus.
Egzotariumas susideda iš edukacinių erdvių, darbuotojų patalpų ir gyvūnų ekspozicijos zonų. Atviroje edukacinėje erdvėje svarbiausi akcentai – edukacinės instaliacijos gamtos išsaugojimo tema. Daugiau kaip 3,5 metro skersmens interaktyvus gaublys suteiks informacijos apie jau išnykusias gyvūnų rūšis, supažindins su šiuolaikinio pasaulio biologine įvairove ir ją galinčiais pakeisti veiksniais. Lietuvos zoologijos sodo istorijai atskleisti sukurta laiko mašina ir Tado Ivanausko kabineto reprodukcija. Lankytojų poilsio zonoje galima pailsėti po žymių Lietuvos menininkų kurtais ąžuolais, iš naujo atrasti Girstupio upelio gyvenimą ir iš labai arti stebėti gepardus.
Gyvūnų ekspozicijų erdvė suskaidyta į džiunglių, dykumų zonas ir bendrą ekspozicijų erdvę. Pastate yra ir gyvūnų žiemojimo patalpos. Kad pastate gyvūnams netrūktų natūralios saulės šviesos, įrengti dideli stoglangiai, dykumų zonoje dar yra ir stiklo vitrina į lauką.
Profesionalai iš Danijos žuvų ir varlių akvaterariumams, šikšnosparnių, skruzdžių, liūtų ir kitų gyvūnų ekspozicijoms egzotariume sukūrė dirbtinių uolų.
Tinkamas pastato klimatas palaikomas šildymo, vėdinimo, vėsinimo, drėkinimo ir sausinimo sistemomis. Nors pastato atitvaros parinktos, kad atitiktų A+ energinio naudingumo klasę, visas šilumos poreikis siekia apie 800 kW (plg.: standartinio dydžio gyvenamajam namui pakanka 5 kW), vėsinimo – 380 kW, vėdinamo oro – 83000 m3/val.
Bendroje ekspozicijų erdvėje žiemą bus palaikoma 26 °C temperatūra, atskirose ekspozicijose papildomai numatyta vietinio šildymo lempų, šildomų uolų, smėlio, o vietinei drėgmei sukurti – dulksnos purkštuvų. Džiunglių ir dykumų zonose numatytas nakties ir dienos režimas, 22–30 °C temperatūra, 40–90 proc. drėgmė priklausomai nuo gyvūnų poreikio. Be to, dykumos sausam klimatui sukurti naudojamas šildymas ir šaldymas tuo pat metu, o džiunglėse reikiamai drėgmei palaikyti skirta garinio oro drėkintuvo sekcija, kuri vėsina patalpą, todėl jai reikia papildomo šildymo. Žiemojimo patalpose bus palaikoma 3 °C temperatūra ir 70 proc. drėgmė. Visas šios klimato sukūrimo sistemos prijungtos prie BMS (pastato valdymo sistemos) ir yra valdomos automatiškai. Ekspozicijų apšvietimui valdyti yra atskira kompiuterinė sistema.
UAB „Mazgas“ apšvietimo inžinieriai, atsižvelgdami į gyvūnų prigimtį ir gyvenamąją terpę, parinko kiekvienu atveju tinkamiausią ir pagal aplinkos sąlygas reguliuojamą LED apšvietimą – pavyzdžiui, šikšnosparniams sukurta dirbtinė naktinė mėlyna šviesa.
Zoologijos sodo elektros instaliacijai pasirinkti „Schneider Electric“ gaminiai. Vidaus erdvėse instaliuoti naujos „Sedna Design“ serijos jungikliai ir kištukiniai lizdai, o erdvėms su gyvūnais pasirinkta atspari IP44 apsaugos klasės paviršinio montavimo instaliacijos gaminių serija „Cedar Plus“.
Įrengti be papildomo cheminių medžiagų naudojimo filtruojami gyvūnų baseinai. Daugiau energijos naudojantys pastatai – Egzotariumas, žirafų, zebrų ir raganosių pastatai – bus šildomi „Kauno energijos“ tiekiama šiluma, kurios daugiau kaip 90 proc. pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių – biokuro. Mažiau energijos reikalaujantys pastatai yra šildomi atsinaujinančios energijos šaltiniais – šilumos siurbliais „oras-oras“.
Dėl zoologijos sodo teritorijos didelio reljefo aukščio skirtumų buvo sudėtinga judėti tarp ekspozicijų viršutinėje ir apatinėje zonose, todėl sukurtas neįprastas statinys – apžvalgos bokštas su liftu. Į jį bus patenkama tilteliu, kad neįgalieji, tėvai su vaikais vežimėliuose galėtų lengviau judėti visoje zoologijos sodo teritorijoje. Apžvalgos bokšto aukštis siekia medžių viršūnes, todėl iš jo atsiveria apatinės terasos panorama.
Apatinėje teritorijos dalyje – didžiausia ekspozicija su žirafomis, raganosiais ir kitais savanos gyvūnais. Ją bus galima stebėti einant nauju šlaito taku.
Daugiau erdvės gyvūnams
„Gyvūnų gerovė, darbuotojų ir lankytojų saugumas – tokie buvo pagrindiniai užsakovo reikalavimai, – sako bendrovės SIMPER, projektavusios zoologijos sodą, direktorius Vilmantas Padaiga. – Sprendiniai turėjo būti šiuolaikiški, ekonomiški, racionalūs, derantys prie Lietuvos zoologijos sodo gamtinės aplinkos. Reikėjo atsižvelgti į įvairaus amžiaus lankytojų poreikius.“
Pasak V. Padaigos, didelis iššūkis buvo projektuoti voljerus, pastatus, patalpas, pritaikytas laukinių gyvūnų poreikiams. „Tai, ką įprastai projektuojame žmonėms, netinka laukiniams gyvūnams, – sako SIMPER vadovas. – Įveikti iškilusius iššūkius padėjo zoologijos sodo specialistai, kurie kiekvieną dieną prižiūri gyvūnus, žino jų poreikius. Norėdami papildomai pasisemti žinių, aplankėme naujausius ir moderniausius Europos zoologijos sodus, konsultavomės su jų gyvūnų specialistais. Jie padėjo susipažinti su specifiniais zoologijos sodų reikalavimais.“
Kad būtų lengviau suvokti projektavimo ypatumus, V. Padaiga pateikia keletą faktų.
LZS žirafų pastato durys – 4 metrų aukščio ir daugiau kaip 2 metrų pločio. Raganosių aptvaro vienas stulpas išlaiko vienos tonos jėgą, o sutvirtinti tarpusavyje stulpai gali išlaikyti daugiau kaip 6 tonų jėgą. Tigrų aptvaro aukštis – daugiau kaip 7 metrai, liūtų ekspozicijos stiklas – daugiau kaip 3 centimetrų storio, o krokodilų baseino ilgis – daugiau kaip 10 metrų. Mažosios beždžionėlės kapucinai įsikurs tvenkinyje esančioje saloje be jokių tvorų! Dar viena naujovė lankytojams – galimybė stebėti iš lauko per specialiai įrengtus langus šiltųjų kraštų gyvūnus.
Projekto teritoriją sudaro apie 15 hektarų, 13 naujų ir atnaujintų pastatų, daugiau kaip 2 kilometrai naujų ir atnaujintų takų, dvi vaikų žaidimų aikštelės, tiltelis su 16 metrų aukščio apžvalgos bokštu. Nuo viršutinės apžvalgos aikštelės galima matyti apatinę zoologijos sodo dalį.
Įrengtas 270 metrų ilgio metalinių konstrukcijų takas šlaite, kurio aukščiausia vieta virš Savanos ekspozicijos iškyla daugiau kaip 4 metrus. Pastatų fasadų apdailai panaudotos natūralios medžiagos medis ir betonas darniai įsilieja į gamtinę zoologijos sodo aplinką.
V.Padaiga antrina LZS administracijai, kad didžiausias ir įspūdingiausias pastatas – Egzotariumas su edukaciniu centru. Jo neįprastą formą padiktavo išsaugoti senieji šimtamečiai ąžuolai ir rekonstruotas buvęs senasis liūtynas. Pastato plotas beveik 4000 kv. m, iš jų daugiau kaip 2000 kv. m skirta gyvūnų ekspozicijoms, apie 800 kv. m – aptarnaujančiam personalui, apie 1200 kv. m – edukacinėms, poilsio ir kitoms lankytojams skirtoms erdvėms. Nugriauto senojo akvariumo-terariumo pastato su gyvūnų ekspozicijomis, edukacinėmis erdvėmis ir aptarnavimo patalpomis plotas nesiekė 800 kv. m.
Per daugiau kaip 15 metų bendrovė SIMPER yra subūrusi patikimų profesionalų komandą ir užsakovams gali pasiūlyti įvairiausio pobūdžio kokybiškų projektų. Kompanija išsiskiria universalumu, atsakingu požiūriu, tiesioginiu bendravimu su statytojais ir rangovais nuo projektinių pasiūlymų iki statybos baigimo, todėl jos įgyvendintų projektų sąraše – ne tik sandėliai, parduotuvės, sporto kompleksai, daugiabučiai, mokslo įstaigos, bet ir Lietuvos zoologijos sodas.
Statybos derintos su gyvūnų gerovės reikalavimais
Generalinis rangovas – bendrovė „Statybos ritmas“ darbus vykdė pagal techninio projekto, kurį pateikė Lietuvos zoologijos sodas, sprendinius. Buvo atliekami dalies senų pastatų griovimo darbai, rekonstrukcijos darbai ir nauja statyba.
Buvo pastatyti nauji pastatai ūdroms ir ožiams, lokiams ir vilkams, taip pat raganosiams, kapucinams, stumbrams, kupranugariams ir gepardams. Visi šie nauji gyvūnų namai – su voljerais. Išdygo nauji pastatai ir kengūroms, juodosioms gulbėms, stručiams, karvėms ir triušiams.
Kiti esami pastatai buvo rekonstruojami arba remontuojami. Beveik visiems gyvūnams buvo įrengti nauji voljerai. Vienas iš įdomesnių darbo aspektų, bendrovės darbuotojų akimis, – Egzotariumas su edukaciniu centru ir metalinis lankytojų takas su apžvalgos bokštu, jungiantis dvi zoologijos sodo zonas.
„Vykdant šį projektą buvo visiškai pakeista inžinerinių tinklų struktūra. Įrengtos naujos paviršinio vandens, lietaus nuotekų, buitinių nuotekų, vandentiekio, drenažo sistemos. Paklotas naujas elektros inžinerinis tinklas, – sako bendrovės „Statybos ritmas“ generalinis direktorius Danielius Pečiulis. – Visiškai rekonstruotos susisiekimo komunikacijos, pėsčiųjų takai, transporto aikštelės, įrengtos dvi vaikų žaidimo aikštelės ir lankytojų poilsio zonos. Suformuoti nauji aplinkos želdynai, sutvarkyta zoologijos sodo teritorija.“
Darbai vykdyti veikiančiame zoologijos sode, dalis gyvūnų tuo metu gyveno savo esamuose pastatuose ir voljeruose. Pagrindinis iššūkis ir buvo darbus derinti taip, kad gyvūnai nepatirtų streso. Ne mažiau svarbu atliekant darbus buvo ir išsaugoti vertingą zoologijos sodo gamtinę aplinką, reljefą, retus želdynus.
„Vienas iš didesnių iššūkių – atliepti gyvūnų laikymo nelaisvėje ir gyvūnų gerovės teisės aktų reikalavimus, atsižvelgti ir reaguoti į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos, Europos gyvūnų gerovės organizacijos rekomendacijas, – tęsia D. Pečiulis. – Šiuos reikalavimus reikėjo derinti kartu su Statybos techniniais reglamentais, kuriais vadovaudamiesi ir vykdėme darbus. Glaudžiai bendradarbiaujant visiems statybos proceso dalyviams ir zoologijos sodo gyvūnų prižiūrėtojams su visais iššūkiais sėkmingai pavyko susitvarkyti.“
Generalinio direktoriaus žodžiais, bendrovė „Statybos ritmas“ yra išskirtinė ir stipri. „Esame ilgametę patirtį turintys statybų rangovai, siūlantys tvarius, pažangius bei inovatyvius sprendinius statant įvairios paskirties objektus, – sako D. Pečiulis. – Gebėjimas būti lankstiems, bendradarbiavimas partnerystės principu suteikia mums galimybę tapti lyderiaujantiems. Nebijome iššūkių – esame subūrę puikią, profesionalią darbuotojų komandą, įmonės viduje ir išorėje taikome modernias technologijas.“
Saugūs ir tvirti voljerai
Bendrovė „Alfestus“, kurios specializacija – aliuminio fasadų gamyba ir montavimas, Lietuvos zoologijos sode sako didelių iššūkių nepatyrusi.
„Montavome išorės aliuminio fasadus, vidines pertvaras, taip pat aliuminines gyvūnų voljerų pertvaras, – pasakoja bendrovės vadovas Edvinas Grikštas. – Daugiausia darbo, konsultacijų ir specifinių reikalavimų buvo dėl tvirtų voljerų liūtams, ne mažesni saugos ir tvirtumo reikalavimai taikyti varanų buveinėms.“
E.Grikštas sako, kad zoologijos sodo renovacija buvo nauja patirtis visoms projekte dirbusioms įmonėms. Kildavo daug klausimų, bet konsultuodamiesi ir bendradarbiaudami pasiekė puikų rezultatą. Dabar zoologijos sode daugiau erdvės gyvūnams, modernu, patogu lankytojams bet kokiu metų laiku stebėti gyvūnus.
Bendrovės vadovo teigimu, profesionali „Alfestus“ komanda gali savo klientams pagaminti ir įdiegti sudėtingus techninius ir architektūrinius sprendinius. „Mus renkasi dėl geriausio kainos ir kokybės santykio. Darbo proceso metu nepaliekame atvirų klausimų, sprendžiame juos. Vadovaujamės atsakomybe, atvirumu ir noru keistis.“
Visas projektas – netipinis
„Visas projektas yra specifinis, nes tai – zoologijos sodas“, – sako bendrovės „Mavista“ projektų vadovas Rimantas Stanys. Bendrovės pagrindinė veikla – pastatų ir lauko inžinerinių sistemų projektavimo ir įrengimo darbai. LZS pastatų renovacijos projekte įmonė atliko šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų darbus, o lauke prisidėjo prie girdyklų gyvūnams įrengimo.
„Didžiausias iššūkis ir įdomiausi sprendimai laukė Egzotariume, kuriame po vienu stogu dera kelios klimato juostos. Džiunglių zonoje reikėjo užtikrinti drėgmę ir šilumą, o dykumų gyventojams – paruošti sausą klimatą ir šilumą, – pasakoja R. Stanys. – Žiemojimo patalpose, priklausomai nuo gyvūnų rūšies, turi būti vėsu ir drėgna arba šalta ir sausa. Netipiška ir tai, kad viską rengėme ne žmonėms, o gyvūnams. Pavyzdžiui, teko spręsti, kaip pritaikyti vėdinimo sistemą žirafoms, kad įrenginiai nedžiovintų joms akių. Rezultatu žirafos, regis, patenkintos, jau gyvena patalpose, kuriose veikia nauja vėdinimo sistema. Apskritai rengdami visus darbo projektus galvojome, kaip suteikti gyvūnams komfortišką aplinką.“
„Mavista“ atstovo nuomone, generalinis zoologijos sodo renovacijos rangovas bendrovė „Statybos ritmas“ juos pasirinko dėl kokybiškai ir laiku atliekamų darbų. „Mums taip pavyksta dirbti jau 27 metus. Turime geras rekomendacijas, esame patikimi partneriai. Zoologijos sodo renovacija – ganėtinai sudėtingas pastatų kompleksas, reikalaujantis netipinių sprendimų ir įrangos montavimo. Projektuotojai, bendrovė „Simper“, buvo labai įsitraukę į viso darbo projekto rengimą, statybos proceso metu galėjome su jais pasitarti. Kai dirbi su puikiomis komandomis, viską pavyksta atlikti gerai ir laiku.“
„Mavistos“ kolektyvas – tai kvalifikuoti, didelę darbo patirtį turintys inžineriniai-techniniai darbuotojai, atestuoti darbų vadovai, kvalifikuoti darbininkai. Bendrovė siekia visada būti inovatyvia, pažangias technologijas naudojančia kompanija, garantuojančia kokybę, sutartus darbų atlikimo terminus ir maksimalų saugumą statybos aikštelėje. Bendrovės sėkmingam darbui užtikrinti įdiegtos kokybės vadybos ISO 9001, aplinkos apsaugos vadybos ISO 14001, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe vadybos OHSAS 18001 sistemos.
Našus ir efektyvus vėdinimas gyvūnams ir lankytojams
Patalpų vėdinimo sistemą Lietuvos zoologijos sodui pagamino KOMFOVENT, vėdinimo įrenginius Lietuvos ir užsienio rinkoms patikimai gaminanti jau daugiau nei 25 metus. Stipri patirtis įrenginius leido pritaikyti užtikrintai ir atsakingai, garantuojant egzotiniams gyvūnams įprastą ir artimą klimatą. Todėl natūralu, kad Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcijos projekte mikroklimatui ir jo pritaikymui pagal skirtingų gyvūnų poreikius buvo skiriamas neeilinis dėmesys.
Lietuvos zoologijos sodo mikroklimatas yra įvairialypis. Projektą sudaro kelių paskirčių pastatai, tarp jų Egzotariumas, gyvūnų gardai ir pastatai, lankytojų erdvės ir administracinės patalpos, – visų patalpų klimatui valdyti pasirinkti įvairių serijų KOMFOVENT vėdinimo įrenginiai. Daugiausia jų skirta gyvūnų buveinėms vėdinti naudojant specialiai suprojektuotus KLASIK, modulinius „VERSO Pro“, „VERSO Pro2“ ir unifikuotus kompaktinius „VERSO Standard“ serijų vėdinimo įrengi nius su efektyviais rotaciniais ir plokšteliniais šilumogrąžiais. Visame zoologijos sode sumontuota 14 įrenginių – aukšto efektyvumo ir didelio, 133 tūkst. m3/h oro kiekio, našumo. Įrenginiai taip pat prisideda prie gyvūnams reikiamos temperatūros patalpose palaikymo tiek žiemos, tiek vasaros metu. O įrenginiuose sumontuoti efektyviausi rinkoje PM ventiliatoriai su IE5 klasės „Super Premium“ varikliais užtikrina viso komplekso energiškai efektyvią oro apykaitą.
KOMFOVENT sprendimais zoologijos sode stengtasi pasiekti skirtingų klimato juostų sąlygas. Egzotariume įrengta vėdinimo sistema taip pat atlieka oro sausinimo ir drėkinimo funkcijas, kad sukurtos sąlygos tiktų ten gyvuojančiai augalijai ir gyvūnijai. Įrenginiai sumontuoti lauke, įrengti tiekiamo ir šalinamo oro garso slopintuvai, kad sodo gyventojai nejaustų juos trikdančių garsų. Visa projekto vėdinimo sistema funkcionuoja su oro kokybės jutikliais, efektyvumą didinančiais veikimo režimais ir yra valdoma į įrenginius integruotos išmaniosios valdymo automatikos.
Tokio tipo projektas įmonei nėra pirmasis – KOMFOVENT yra prisidėjusi prie Dublino zoologijos sodo Airijoje įgyvendinimo.
Objektas: Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija, Radvilėnų pl. 21, Kaunas
Užsakovas: Lietuvos zoologijos sodas
Generalinis rangovas: UAB „Statybos ritmas“
Architektai ir projektuotojai: UAB SIMPER ir UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“
Lietuvos zoologijos sodo archyvo nuotr.
