Kėdainių kultūros centro rekonstrukcija baigta pačiu laiku – miestui tapus šių metų Lietuvos kultūros sostine. Sukurtoje šiuolaikiškoje kultūros erdvėje gali būti plėtojama kuo įvairiausia veikla – nuo kultūrinių iniciatyvų skirtingoms amžiaus grupėms ir bendruomenės renginių iki kūrybinių dirbtuvių ir konferencijų, – vykti kokybiško gyvo garso koncertai ir specialiais scenos efektais stebinantys spektakliai.

 „Kultūros centro pastatas nebeatitiko šiuolaikinių funkcinių, energinių ir komforto reikalavimų. Rekonstrukcijos tikslas buvo ne tik techniškai atnaujinti pastatą, bet ir sukurti jaukią, modernią, bendruomenei patrauklią kultūros erdvę“, – pasakoja Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis.

Šiuolaikiniams kultūros poreikiams pritaikius buvusio pastato erdves, pastačius naują priestatą, dabar čia gali vykti koncertai, spektakliai, edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, konferencijos, parodos, įvairios kultūrinės iniciatyvos skirtingoms amžiaus grupėms, bendruomenės renginiai ir kt. Tokias galimybes užtikrina renginių salė su moderniomis scenos mechanikos valdymo, apšvietimo ir garso sistemomis, taip pat foninio garso sistema, veikianti visose kultūros centro erdvėse, šiuolaikiškas kino projektorius, procesų valdymo ir automatizavimo sistemos.  

Rekonstruojant Kėdainių kultūros centrą daug dėmesio skirta tiek darbuotojų, tiek lankytojų komfortui. Įrengtos patogios darbo vietos, įdiegtos modernios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK), apšvietimo sistemos, užtikrinančios energinį efektyvumą, racionalų išteklių naudojimą, patikimą eksploatavimą ir geresnę mikroklimato kontrolę, suformuotos intuityvaus judėjimo erdvės su keleiviniu liftu, pandusais, atnaujinta automobilių stovėjimo aikštelė, nutiesta naujų pėsčiųjų takų. Ir pastatas, ir sklypas visiškai pritaikyti žmonėms su negalia, įrengtos gaisrinės saugos, signalizacijos bei automatinio gesinimo sistemos.

Rekonstrukcija buvo pradėta 2020 m. Kaip ir kiekviename statybos projekte, iššūkių neišvengta: reikėjo suderinti modernius technologinius sprendimus su esama pastato struktūra, užtikrinti erdvių funkcionalumą, pritaikyti jas įvairiai veiklai, išlaikyti aukštus akustikos, saugumo ir energinio efektyvumo standartus. Visi iššūkiai buvo sėkmingai įveikti planuotu laiku – Kėdainiams tapus Lietuvos kultūros sostine.

 Sukurtas šiuolaikiškas ir kontekstualus įvaizdis

„Kėdainių kultūros centro rekonstrukcijos architektūrinę idėją padiktavo veiklos daugialypiškumas: pastatas projektuotas kaip menų fabrikas, sujungiant buvusią ir naują dalis. Siekėme suvienodinti skirtingų tūrių architektūrinę kalbą, todėl fasadų apdailai pasirinkome industrinio braižo medžiagas, suteikiančias šiuolaikišką, tačiau kontekstualų charakterį“, – pasakoja pastato rekonstrukcijos architektas Arūnas Lapinskas.

Užsakovas norėjo funkcionalių ir patogių erdvių kultūrinei veiklai, taigi architektų komanda nuosekliai siekė subalansuoti praktinius poreikius ir architektūrinę estetiką.

„Vienu svarbiausių projekto aspektų laikyčiau sprendimą tiek interjere, tiek eksterjere naudoti ilgaamžes autentiškas medžiagas. Ypač išskirčiau forminį betoną scenos antstato tūryje bei fibrocementines fasadų plokšteles, suteikiančias pastatui aiškią bei vientisą raišką. Taip pat svarbus stiklo profilito sprendinys: šiuolaikiškai interpretavę šią medžiagą, paneigėme skeptiškus stereotipus ir suteikėme pastatui daugiau šviesos bei lengvumo“, – džiaugiasi architektas.

Projekto vadovo Roberto Gaurelio teigimu, rengiant rekonstrukcijos projektą, reikėjo atsižvelgti į kelis svarbius aspektus. XX a. šeštojo dešimtmečio architektūros stiliaus kultūros centro pastato išskirtiniai bruožai – pagrindinio fasado portikas ir paradinė fasado kompozicija, prie saugotinų elementų buvo priskiriami pastato aukštingumas (du aukštai) ir keturšlaitis stogas. Be to, pastatas yra Kėdainių miesto senamiesčio dalyje, kuri patenka į Kėdainių senamiesčio urbanistikos paminklo (UK 16074) ir į valstybės saugomo objekto – Senojo miesto vietos archeologijos paminklo (UK 5148) teritoriją. Rekonstruojant pastatą, paradinė dalis iš J. Basanavičiaus gatvės palikta, o naujasis salės priestatas su senuoju pastatu sujungtas stikline galerija, pabrėžiant skirtingų laikotarpių kontrastą. Naudojant fasadines ir stogo plokšteles, senasis pastatas minimizuotas iki archetipinio tūrio, kompoziciškai derančio su naujuoju priestatu.

Interjero projektą rengusi „EFI projektų“ komanda stengėsi nenutolti nuo statinio rekonstrukcijos architektūros koncepcijos – menų fabriko idėjos. Vidaus erdvėse dominuoja disonuojančios raiškos tūriai, kurių konstruktyvas, betono konstrukcijų liejiniai, inžineriniai sprendiniai, kaip ir fabrike, yra neatsiejami bei funkcionalūs interjero elementai. „Pastato rekonstrukcijos metu palikto administracinio tūrio ant šlaito spalva buvo susieta su Kėdainių senamiesčio Šv. Jurgio bažnyčios spalva, todėl ir pastato viduje šią spalvą panaudojome administracinei daliai atskirti nuo kitų erdvių“, – aptaria vieną iš daugelio sprendinių šio interjero projekto vadovas architektas Andrius Efimenko, 2008 m. įkūręs įmonę „EFI projektai“, kuri nuo pat veiklos pradžios įvairius projektus įgyvendina, anot architekto, ieškodama, eksperimentuodama, neapsiribodama ir nesispecializuodama.

Spalviniais apdailos medžiagų sprendiniais atskirtos visos funkcinės zonos, ne tik administracinė dalis, bet ir salės, vestibiulio, pagalbinių patalpų erdvės, taip pat inžinerinė įranga. Išskirtinis dėmesys skirtas reprezentacinei vestibiulio zonai, kuri kartu yra ir jungiamoji srautų judėjimo ašis. Per du aukštus suformuota vestibiulio erdvė skirta reprezentacijai, pasitikimui ir renginiams su mobilia mini scena. Pagrindinė vestibiulio siena numatyta meninėms instaliacijoms, didelėms spektaklių ir teatro afišoms eksponuoti. Koridoriaus ir įėjimo zonose dominuoja betono konstruktyvas, kurį puošia pakabinamų apšvietimo sistemų kuriamas šviesos ažūras. Išskirtinės architektūrinės švaros įspūdis jungiamojoje statinio vidaus erdvėje sukurtas paslėpta patalpų apšvietimo sistema, rodančia lankytojams kelią pastate. Ties įėjimu į salę palikta galimybė įrengti milžinišką interaktyvų ekraną renginių anonsams ir reklamai skelbti. Antrajame aukšte yra galerija su ekspozicijų erdve, choreografijos ir didžioji 500 vietų renginių salės, kavinės zona su metaliniu pandusu, kuris banketų metu gali atstoti mini sceną. Šalia salės esanti dviaukštė koridoriaus erdvė tinkama ekspozicijoms ir meninėms instaliacijoms rengti. Triukšmas pastate valdomas akustinėmis lubomis, suformuotomis iš lamelių. Modernų įvaizdį sustiprina akustinių lubų tarpuose sumontuota pakabinama dimeriuojama LED apšvietimo sistema.

„Norėčiau padėkoti Kėdainių rajono vyriausiajam architektui Ryčiui Vieštautui ir specialistui Edgarui Jasenkaiuž sklandų ir operatyvų bendradarbiavimą rengiant šį interjero projektą“, – pabrėžia architektas A. Efimenko.

 Ergonomiški baldai – geros savijautos pagrindas  

Atnaujintame Kėdainių kultūros centre dėmesys krypsta į šiuolaikiškus baldus. Reguliuojamo aukščio darbo stalus, sulankstomus konferencijų stalus bei kėdes įstaigai parūpino įmonė ,,Aktyvus sėdėjimas“. Šie baldai funkcionalūs, ilgaamžiai, pritaikyti intensyviam kasdieniam naudojimui ir atitinka užsakovo reikalavimą užtikrinti patogų erdvių transformavimą tiek renginiams, tiek darbuotojų darbui.

„Džiaugiamės, kad klientas įvertino ergonomikos įtaką ir pasirinko būtent reguliuojamo aukščio stalus. Tokie stalai yra su trijų segmentų kolonomis, jų kojų mechanizmas sertifikuotas ir itin tvirtas. Šie stalai gali būti eksploatuojami labai ilgai ir keičiantis darbuotojams niekada nekyla jokių nesklandumų dėl aukščio, nes visada patariame rinktis didesnį aukščio diapazoną, kad tikrai tiktų įvairaus ūgio žmonėms“, – sako įmonės vadovas Vaidas Bernotas.

Erdvėse, kuriose vyksta įvairialypė veikla, svarbu užtikrinti galimybę lengvai keisti paskirtį. Tad konferencijų kėdės gali būti sujungiamos viena su kita ir fiksuojamos arba sukraunamos viena ant kitos. Konferencijų staliukai lengvai pernešami, jie gali būti ir sulankstomi bei sandėliuojami, ir formuojami įvairiomis salelėmis. Sukrauti vienas ant kito, visi šio projekto stalai užims vieno stalo vietą. Visi baldai apsaugoti nuo savaiminio susibraižymo ir lengvai transportuojami.

„Skirtingi baldai tarpusavyje suderinti tiek funkcionalumu, tiek spalvomis ir estetika. Visada malonu matyti, kad erdvė užpildyta kokybiškais baldais, ir žinoti, kad jie bus eksploatuojami ilgai“, – teigia V. Bernotas.

Nuo 2014 m. veikianti šeimos verslo įmonė ,,Aktyvus sėdėjimas“, puoselėjanti tikslą sėdimą darbą padaryti bent šiek tiek aktyvesnį, yra sukaupusi daug patirties, todėl visada pasiūlo geriausių sprendimų tiek privačios aplinkos, tiek visuomeninių erdvių, tiek biurų projektams.  

Technologijos, paruošiančios salę skirtingiems renginių scenarijams

Rekonstruojant Kėdainių kultūros centrą, daugiausia dėmesio skirta Didžiajai salei – erdvei, kurioje turi derėti itin skirtingi miesto gyventojų kultūriniai poreikiai. Užsakovo noras buvo sukurti miesto gyventojams universalią, šiuolaikišką salę, pritaikytą koncertams, teatro bei kitiems scenos renginiams, ir kartu ją atverti kino mėgėjams.

Scenos technologinius sprendimus šiame projekte kūrė ir įgyvendino įmonė „Scenos techninis servisas“ (StS), apimdama kelias tarpusavyje susijusias kryptis – scenos mechaniką, įgarsinimą, apšvietimą ir kino sistemą. Būtent šių sprendimų visuma suteikia techniniam personalui daugiau galimybių kur kas universaliau naudoti salės erdvę ir pritaikyti ją pagal konkrečius renginio poreikius.

Salėje įrengti 22 prancūzų gamintojo „Verlinde“ elektriniai grandininiai kėlimo mechanizmai, kurių kiekvieno keliamoji galia siekia iki 500 kg. Visa sistema iš scenos valdoma nešiojamu scenos valdymo pultu „AltimateRigging“, suteikiančiu galimybę perkonfigūruoti erdvę pagal kiekvieno renginio pobūdį. Keltuvai atitinka saugos klasę D8+, todėl gali būti saugiai naudojami scenos konstrukcijoms, apšvietimo įrangai, dekoracijoms ir kitiems renginių metu reikalingiems elementams kelti bei pozicionuoti. Sklandesniam scenos užkulisių darbui užtikrinti salėje sumontuotas elektrinis scenos uždangos kelias, valdomas iš scenos arba operatorinės vieno mygtuko paspaudimu.

Įgarsinimui pasirinkta prancūzų gamintojo „L-Acoustics“ sistema. Salėje integruotos plačiajuostės akustinės sistemos A15i ir žemųjų dažnių kolonėlės KS21i, užtikrinančios tolygią garso sklaidą bei aiškų kalbos atkūrimą visoje erdvėje nepriklausomai nuo žiūrovo sėdėjimo vietos. Papildomai įrengta X8 serijos garso sistema, skirta priekinėms ir galinėms žiūrovų eilėms įgarsinti, taip pat aktyvi monitorinė akustinė sistema X15HiQ scenai ir scenos monitoriai.

„L-Acoustics“ ambasadoriaus Lietuvoje Dariaus Jurašiaus teigimu, šiame projekte buvo ieškoma įgarsinimo sprendimo, kuriuo būtų išlaikytas aiškus kalbos skambesys ir muzikinis balansas.

„Kėdainių kultūros centro salei norėjome parinkti sprendimą, kuris tiksliai atitiktų jos architektūrą ir renginių pobūdį. Pasitelkę „L-Acoustics Soundvision“ modeliavimo programinę įrangą, dar prieš instaliavimą galėjome įvertinti, kaip garsas pasiskirstys salėje, ir pagal tai parinkti įrangą, jos išdėstymą bei elektroakustinius sprendinius. Įvertinus salės specifiką, šiame projekte buvo parinkta A serijos garso sistema. Ji padėjo sukurti tolygų, natūralų skambesį, sumažinti nepageidaujamus atspindžius ir išlaikyti toninį balansą, kad kokybiškas garsas pasiektų kiekvieną žiūrovą“, – pasakoja D. Jurašius.

Tiksliai ir patogiai garsui valdyti bei konfigūruoti pasitelktas skaitmeninis „DiGiCo“ mikšerinis pultas.

Renginių apšvietimą užtikrina 39 aukštos spalvinės raiškos programuojami LED prožektoriai ir profesionali„Chauvet“ DMX valdymo sistema. Salėje integruoti „Robe“ ir „Chauvet Professional“ sprendimai – profiliniai, užliejantys, automatizuoti ir statiniai teatriniai prožektoriai. Naudojant šią įrangą, galima lanksčiai formuoti apšvietimo scenarijus, išryškinti scenografiją ir kurti skirtingiems renginiams pritaikytą vizualinę atmosferą, kurią papildo rūko ir dūmų generatoriai. Apšvietimo sistema tiksliai ir patogiai valdoma „ChamSys“ apšvietimo valdymo pultu.

Kino peržiūroms sumontuotas lazerinis „Christie Solaria“ projektorius su keičiama optika, „Dolby“ kino procesoriumi, medijos bloku ir serveriu. Kino sistemą papildo rėminis kabinamas 8 × 4,32 m „Adeo“ kino ekranas, atitinkantis aukščiausius kino standartus. Papildomiems renginių poreikiams erdvėje integruotas lazerinis projektorius ir rėminis nešiojamasis plačiaformatis 8 × 4,5 m pastatomas ekranas, užtikrinantis ryškų ir kontrastingą vaizdą skirtingomis erdvės apšvietimo sąlygomis.

Objektas: kultūros centro pastatas Jono Basanavičiaus g. 24, Kėdainiai

Užsakovas: Kėdainių rajono savivaldybė

Generalinis rangovas: UAB „Vyteda“

Projekto architektas: Arūnas Lapinskas

Interjero architektai: „EFI projektai“, architektas Andrius Efimenko

Projekto vadovas: Robertas Gaurelis

Scenos techninis servisas, Betono mozaika, Aktyvus sėdėjimas.