Kelmės miestelis gražus gamta, išsiskiria įdomiu reljefu ir išplėtotu kaimo turizmu, tačiau, kaip ir dauguma mažų Lietuvos miestelių, traukiasi dėl darbo vietų stokos ir miesto plėtros strategijos nebuvimo.
Idėjos autorius – Marijus Surdokas
Kelmės žiedų parko architektas – Andrej Pleškov
Kelmė – Lietuvos širdyje
Kelmė yra šalies vakarų regiono geografiniame centre, t. y. netoli pagrindinių magistralių, jungiančių Vilnių ir Klaipėdą, Šiaulius ir Tauragę. Taip pat Kelmė yra gana arti pasienio su Latvija ir Rusija, pro Kelme vykstama, važiuojant iš Rygos į Kaliningradą. Tad ši vietovė – savotiška kryžkelė, turinti didelį potencialą suburti žmones iš visos Lietuvos bei užsienio. Kelmės miestas liečiasi su A12 magistrale, kuri užtikrina susisiekimą su pagrindiniais Lietuvos didmiesčiais ir užsienio miestais. Be to, tai, kad miestas nedidelis ir turi dvi pagrindines gatves, sudarančias kryžkelę miesto centre, suteikia galimybę greitai ir aiškiai judėti.
„Baltic Architects Group“ vadovo ir „Lietuvos miestai – raktas į ateitį“ idėjos autoriaus architekto inžinieriaus Marijaus Surdoko teigimu, maži miestai turi teisę augti ir klestėti. Strategiškai išnaudojus Kelmės miesto vietą ir susiejus ją su vietiniais kaimo turizmo objektais bei unikalia gamta, miestelis galėtų tapti traukos centru, konferencijų ir nestandartinių gamtos, maisto, ekologijos, sveikatos ar muzikos festivalių rengimo vieta. Esamas išsidėstymas užtikrina visas plėtros galimybes.
Kelmės veido keitimas
Centrinė miestelio dalis gausi individualių namų, stipriai apribojančių galimybę integruoti naujus elementus ir ją plėtoti, nesukeliant konfrontacijos su miesto gyventojais. Tačiau miestelio aplinka turi gamtinį potencialą ir užtektinai laisvo ploto, kad būtų įmanoma siekti realizuoti naujus architektūrinius projektus. Nagrinėjama teritorija turi gerus gamtinius ryšius. Per ją teka upė, kuri teritorijos centre formuoja tvenkinį, suteikiantį galimybę įrengti skirtingo tipo vandens sporto užsiėmimų. Taip pat teritorija turi gamtinį kanalą, jungiantį su miesto centru. Jis leidžia įkurti alėją, siejančią projektuojamą parką su miesto centrine dalimi, bei toliau plėsti parką į priešingą pusę, jei tam atsirastų poreikis.
Gamtos ir gyvenimo ciklas
Esminis projekto migracijos koridorius yra „Kelmės žiedas“. Jis simbolizuoja vienybę bei skirtingų renginių jungtį į vieną sistemą. Taip pat jis užtikrina greitą susisiekimą su pagrindiniais komplekso objektais, funkcionuoja kaip vizualinis orientyras, gali veikti kaip turgaus alėja, kurioje rengiamos skirtingo tipo mugės ir festivaliai. Uždara rato sistema leidžia lengvai judėti tiek miestelio gyventojams, tiek komplekso lankytojams.
Parko judėjimo aiškumą užtikrina vizualiniai kanalai. Jie leidžia sistemiškai suvokti tiek patį kompleksą, tiek judėjimą jame. Ateinant nuo miesto dalies, atsiveria viso komplekso vaizdas, o nuo atvažiavimo į miestą tilto pusės matomas bendruomenės centras, pridengiantis triukšmingą sovietmečio daugiabučių frontą ir ateityje galintis tapti miesto vizitine kortele.
Priekiniame miesto krante pastačius bendruomenės centrą ir suformavus miesto aikštę, būtų galima užpildyti laisvą užstatymo nišą, suformuoti aiškią liniją tarp urbanizuotos ir gamtines teritorijų. Parko architektūra plečiama atsispiriant nuo parką supančio upės vingio. Pagrindiniai komplekso objektai savo architektūra atkartoja upės dinamiką, judėjimą ir uždarą gamtos bei gyvenimo ciklą, sinergiją.
Kelmės projekto planuose – informacinis centras, naudojamas ir kaip kavinė, o už jo – vaikų priežiūros centras. Numatomas jaunimo centras projektuojamas kaip amžinai judantis kalnas, kurio viduryje sukuriamas privatus kiemelis. Taip pat jame būtų nestandartinių dinamiškų erdvių, lengvai pritaikomų skirtingo tipo veikloms. Amfiteatras projektuojamas kaip pagrindinis parko objektas, kurio apatinė dalis tampa funkcionalia erdve, skirta renginiams. Centrinėje parko vietoje taip pat numatoma ramybės sala, kurioje būtų gera atsipalaiduoti. Paplūdimio zonoje numatoma speciali uždara maudymosi zona vaikams bei medinė terasa su stogu rekreacijai.
Numatyta ir daugiau inovatyvių architektūrinių bei urbanistinių sprendimų, skatinančių veržtis į priekį ir siekti sėkmę nešančio progreso. „Juk, tik siekdami įgyvendinti naujas vizijas, galime priimti drąsius ir veržlius sprendimus, skatinančius tolygų ir augantį ėjimą į ateitį“, – apie miestų progreso būtinybę sako architektas M. Surdokas.
