Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigti Liubavo dvaro sodybos kluono ir ledainės tvarkybos darbai. Vilniaus rajone, Liubavo kaime esantis dvaras, kuriame dabar įkurtas muziejus, pasitiks atvykstančius lankytojus dar dviem atsinaujinusiais pastatais.
„Mūsų tikslas – prikelti naujam gyvenimui visą dvaro statinių ansamblį. Ir taip, šis siekis – labai didelis, nes tai vienas iš tų senųjų, daugiasluoksnių dvarų“, – sako VšĮ „Europos parkas“ ir Liubavo dvaro sodybos muziejaus kūrėjas skulptorius Gintaras Karosas.
Viso dvaro komplekse, skaičiuojama, buvo apie dvidešimt įvairios paskirties statinių, iki mūsų dienų išliko dešimt. Dvaro sodybai priklauso pagrindinis namas, vandens malūnas, oranžerija, svirnas, tvartas, kluonas, ledainė, ūkinis pastatas. Dalis jų jau sutvarkyti ir pritaikyti muziejui. 2009 metais restauruota dvaro sodybos angelo skulptūra, o 2009-2011 metais – Liubavo dvaro sodybos vandens malūnas, vėliau – oranžerija, svirnas. 2021-aisiais KIC užsakymu sutvarkytas arklidės pastatas, 2025-ųjų pabaigoje – kluonas ir ledainė.
„Ledainė pastatyta XX a. pirmajame dešimtmetyje, ir yra labai ypatingas, išskirtinis statinys, analogo jai Lietuvoje neturime. Pagal tiesioginę patirtį ledainė turėjo būti naudota trumpai, nes tik ją pastačius atsirado šaldytuvai, bet ji labai įspūdinga savo architektūra, ir dabar bus labai gražus akcentas, pasitinkantis atvykstančius dvaro lankytojus“, – džiaugėsi G. Karosas.
Daugiau planų siejama su atgimusiu kluonu – didžiuliu, apie 900 kv. metrų ir 12 metrų aukščio pastatu. Šioje erdvėje planuojama įrengti ekspoziciją, pasakojančią apie XIX-XX amžiaus veiklas, vykdavusias kluone, kuris tuomet buvo svarbus ūkinės veiklos centras. Įrengta ekspozicija, panaudojant naujas technologijas, išsamiai atspindės to laiko techninę pažangą.
Tvarkybos darbai truko dvejus metus
Per 2023–2025 metais vykusius kluono tvarkybos darbus buvo restauruoti jo pamatai, sienos, medinė stogo konstrukcija, atkurtas ir restauruotas gontų stogas, įrengta skardos danga, restauruoti vartai ir durys, įrengtos grindys. Atliktų darbų vertė siekė 331 tūkst. eurų.
Taip pat sutvarkyta Liubavo dvaro ledainė – išskirtinis XIX a. pabaigos dvaro ūkio statinys. Tyrimų duomenimis, ledainė yra į žemę įgilintas akmens ir betono mūro statinys su istorizmo stilistikos elementais – portiku, trikampiu frontonu ir autentiškomis mūro konstrukcijomis. Joje buvo įrengta priešgaisrinė ir apsauginė signalizacija, elektros instaliacija, žaibosauga, restauruotas lauko akmenų mūras ir architektūriniai elementai, stogas, grindys, durys, langai. Tvarkybos darbais buvo sustabdytas statinio nykimas, išsaugotos jo vertingosios savybės. Atliktų darbų vertė – daugiau kaip 157 tūkst. eurų.
Darbai finansuoti Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) programos (apie 75 proc. visos sumos) ir valdytojo – VšĮ „Europos parkas“ lėšomis.
„Kultūros paveldo išsaugojimas apima ne tik reprezentacinius pastatus, bet ir dvarų ūkinės paskirties statinius, kurie yra neatsiejama istorinių kompleksų dalis. Sutvarkyti Liubavo dvaro kluonas ir ledainė padės išsaugoti šio unikalaus dvaro autentiškumą bei sudarys geresnes sąlygas visuomenei pažinti Lietuvos dvarų paveldą“, – teigia Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas.
Vienas seniausių Vilniaus apskrities dvarų
Liubavo dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas dar XVI a. Pirmieji žinomi savininkai buvo LDK politinis veikėjas I Lietuvos Statuto autorius grafas Albertas Goštautas (1480–1539). Žygimantas Senasis Lietuvoje esančius Goštautų dvarus apie 1544 metus perleido savo sūnui Žygimantui Augustui. Paskutinis Jogailaičių dinastijos atstovas 1547 metais slapta vedė ankstesnio Liubavo dvaro savininko našlę Barborą Radvilaitę.
Dvaras ilgą laiką priklausė Tiškevičių giminei, o XVIII amžiaus pabaigoje perėjo šios giminės atstovo Mikalojaus Tiškevičiaus žinion. Įdomu, kad jo valdymo laikotarpiu dvare buvo išlaikomas asmeninis orkestras. Vincentas Tiškevičius 1857 metais Liubavo dvarą perleido savo seseriai Kamilei Tiškevičiūtei ir taip dvaras perėjo Slizienių giminei, irgi palikusiai žymų pėdsaką jo istorijoje. Ypač svarbus buvo vaidmenį atliko skulptorius Rapolas Slizienis bei jo palikuonys, rūpinęsi dvaro aplinkos, architektūros ir ūkio plėtra.
XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Liubavo dvaras buvo vienas pažangiausių ūkių regione. Dvaro savininkai modernizavo vandens malūną ir hidrotechninę sistemą, plėtojo žirgyną, o teritorijoje iškilo nauji ūkinės paskirties pastatai. Manoma, kad būtent tuo laikotarpiu buvo pastatyta pernai restauruota akmeninė ledainė.
Šiandien VšĮ „Europos parkas“ priklausanti Liubavo dvaro sodyba yra viena iš geriausiai išsaugotų ir visuomenei atvertų dvarų kompleksų Lietuvoje. Čia veikia Liubavo muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su dvaro istorija, restauruotu vandens malūnu, archeologinių ir architektūrinių tyrimų rezultatais bei autentišku kultūriniu kraštovaizdžiu. Muziejaus ekspozicijos pasakoja apie daugiau nei penkis šimtmečius skaičiuojančią Liubavo istoriją, o pats muziejus yra pelnęs ne vieną Lietuvos ir tarptautinį apdovanojimą už kultūros paveldo išsaugojimą ir pristatymą visuomenei.
