BBC reporteris Lucy Rodgers skelbia, kad cementas sudaro apie 8 proc. viso pasaulio anglies dioksido (CO2) kiekio. Jei cemento pramonė būtų šalis, tai būtų trečioji didžiausią pasaulyje emisija – ją lenktų tik Kinija ir JAV. Cementas daro didesnę žalą nei aviacijoje naudojamas kuras (2,5 proc.).Taigi, kaip mūsų betono meilė galėjo kelti pavojų planetai? Ir ką mes galime padaryti, kad sukontroliuoti situaciją?  

Mišinys iš smėlio ir žvyro, cemento rišiklio ir vandens, betonas plačiai naudojamas architektų, kūrėjų ir statybininkų, nes tai yra nepaprastai patvari statybinė medžiaga. 

Jungtinėje Karalystėje betono banga prasidėjo iškart po Antrojo pasaulinio karo. Tokie miestai, kaip Birmingamas, Koventris, Hula ir Portsmutas yra miestai, kuriuos apibrėžia šios struktūros pastatai.  

 Bet betonas taip pat yra priežastis, dėl kurios egzistuoja keletas įspūdingų pastatų pasaulyje: Sidnėjaus operos teatras, Lotuso šventykla Delyje, „Burj Khalifa„, Dubajuje, taip pat puikus Panteonas Romoje.  

„Tai yra prieinama, galite statyti beveik bet kur ir bet ką. Medžiaga turi visas tinkamas struktūros savybes. Tai universali medžiaga”, – aiškina Chathamo Energetikos, aplinkos ir išteklių departamento direktoriaus pavaduotojas Feliksas Prestonas ir priduria, kad statyba be betono yra įmanoma, bet sudėtinga.  

 Cemento pramonės augimas 

Būtent šie neprilygstami betono požymiai, skatino pasaulinę cemento gamybą nuo 1950 metų.  O Azija ir Kinija sudarė didžiąją šio sektoriaus augimo dalį dešimtajame dešimtmetyje. Nuo 2011 iki 2013 m. Kinija naudojo daugiau cemento, nei JAV per visą XX amžių.  

Planuojama, kad per pastaruosius 40 metų pasaulinės paskirties pastatų plotas bus dvigubai didesnis nei dabar, todėl iki 2030 metų Cemento gamyba turėtų padidėti ketvirtadaliu. 

Betonas turi ilgą istoriją 

Nors daugelis iš mūsų mano, kad betonas yra neseniai pradėta naudoti medžiaga, daugelis architektų ir statybininkų juo naudojasi jau tūkstantmečius.   

Manoma, kad anksčiausiai betono naudojimas pradėtas prieš daugiau nei 8 000 metų, kai prekybininkai Sirijoje ir Jordanijoje sukūrė betonines grindis, pastatus ir požemines cisternas. 

Vėliau romėnai buvo žinomi kaip betono meistrai, pastatydami Panteoną Romoje 113-125 metais.  Bet mūsų modernioje aplinkoje naudojamas betonas daugiausiai gaminamas, pagal technologiją, kurią 19 amžiaus pradžioje buvo užpatentuotas mūrytojo Josepho Aspdino, Lidso. Pagal šią technologiją, pagamintas „dirbtinis akmuo”, dabar žinomas kaip portlandcementis vis dar yra pagrindinis ingredientas beveik visuose moderniuose betonuose. 

 Praėjusį mėnesį Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė – pirmaujanti tarptautinė organizacija dėl globalinio atšilimo – teigė, kad pasaulio vidutinė temperatūra turėtų būti mažesnė nei 1,5 ° C, o ne 2 ° C, kaip nurodyta Paryžiaus susitarime. Tai reiškia, kad iki 2030 metų išmetamas CO2 kiekis turėtų sumažėti 45% nuo 2010 metų lygio. 

 Kaip ir kitos jaunos kompanijos, Kriegas Dosieras apibūdina sunkumus, dėl kurių tuo pačiu metu gamina ir parduoda savo gaminius ir plečia gamybos procesus, kad galėtų konkuruoti platesnėje statybos pramonėje. 

Betonas yra pasirinkta daugelio didelio masto projektų medžiaga. Tačiau ji mano, kad yra priežasčių būti optimistams. „Manau, kad statybos pramonė artėja prie to, kad alternatyvios medžiagos bus naudojamos plačiau”, – sako ji. „Tai iš dalies priklauso nuo rinkos paklausos, kitų novatoriškų technologijų ir didesnio susirūpinimo dėl klimato kaitos”. 

J. Prestonas teigia, kad vyriausybės ir pramonė dabar turi veikti greitai, kai tikimasi, kad pasaulio plėtra padidės, bet turėtų sumažėti CO2 išmetimas. Akivaizdu, kad sprendinių jau ieškoma ir… randama.