Lietuvos miestuose pamažu naujam gyvenimui prikeliami penkis ir daugiau dešimtmečių skaičiuojantys mikrorajonai. Vienas iš renovacijos pavyzdžių – Klaipėdos pietinėje dalyje 1970-aisiais pastatytas Kauno rajonas su Vaidilos aikšte ir Ąžuolyno giraitės parku.
Šis projektas buvo pristatytas ir Madride vykusioje urbanistų parodoje šalia kitų 11 Europos miestų atnaujinimo pavyzdžių.
Dar 2015 m. tarptautinis urbanistų biuras PUPA, įtraukęs vietinę bendruomenę, parengė miesto urbanistinę viziją, pagal kurią būtų atnaujinamos Kauno rajono Klaipėdoje viešosios erdvės ir daugiabučiai. Vėliau minėta urbanistų komanda, laimėjusi viešuosius architektūrinius konkursus, parengė Vaidilos aikštės ir Ąžuolyno giraitės parko atnaujinimo projektą.
„Kiekvienam miesto rajonui svarbu turėti pagrindinę erdvę – centrinę aikštę, kuri trauktų žmones susitikti, pailsėti, pabūti mieste. Kauno mikrorajone tai – Vaidilos aikštė, tačiau penkis dešimtmečius ji neatpažįstamai pasikeitė ir prarado savo pagrindines funkcijas.
Didelę aikštės dalį užėmė milžiniška automobilių stovėjimo aikštelė, grindiniai buvo ištrupėję, o centre nebuvo jokios veiklos požymių“, – apie pirmą įspūdį pasakoja PUPA urbanistė Justina Muliuolytė.
Pasak urbanistės, dabar, po šešerių metų, automobilių stovėjimo aikštelė sumažėjo, atsirado fontanai, suoliukai poilsiui ir pasisėdėjimams, daugiau želdinių, žaidimų aikštelės:
„Vaidilos aikštė tapo aiškiu Kauno mikrorajono centru su medinėmis, istoriją menančiomis skulptūromis – Vaidila, Aitvaru ir Bilduku.“
Vaidilos aikštė prieš ir po:
Vaidilos aikštė prieš ir po:
Vietoj kelių suoliukų – sporto ir poilsio erdvės
Kartu su Vaidilos aikšte buvo atnaujintas ir Ąžuolyno giraitės parkas, kuriame iki tol buvo vos keletas suoliukų, o funkciniai takai buvo skirti tik tam, kad miestiečiai galėtų nueiti iki viešojo transporto stotelės.
„Ąžuolyno giraitės parkas tebuvo didelis miškas tarp namų. Kai rengėme parko atnaujinimo projektą, mąstėme, kad jame būtų daugiau veiksmo ir erdvių žmonėms pasimėgauti parku. Vieną zoną sukūrėme aktyviam poilsiui, labiau orientuotą į sportuojančius žmones su aikštynais ir treniruokliais. Kitoje parko pusėje – ramesnės erdvės: tvenkiniai, krantinės, takeliai, galimybė paskaityti knygą po ąžuolais. Abi šias dalis jungia pagrindinis takas, miestiečiai gali pasivaikščioti, bėgioti, ilsėtis“, – pasakoja J. Muliuolytė.
Kitas svarbus aspektas, kuriam urbanistai skyrė išskirtinį dėmesį – atviros galimybės socializacijai.
Visuoment pastebime tendenciją, kad senstant kvartalams, juose daugėja vyresnio amžiaus žmonių, o gyventojų skaičius mažėja, prastėja socialinė padėtis, saugumas. Kauno mikrorajonui jau daugiau nei pusė amžiaus, ten gyvena nemažai vyresnių žmonių, taip pat ir vienišų, taigi siekėme, kad atnaujintose parko erdvėse būtų jauku susitikti, būti, kalbėtis ir leisti laiką lauke“, – sako J. Muliuolytė.
Urbanistai pastebi, kad, keičiantis rajonų aplinkai, vietiniai gyventojai pradeda mąstyti apie daugiabučių atnaujinimą, patogesnį ir jaukesnį gyvenimą, savo artimos erdvės susitvarkymą.
„Siekėme ne tik atnaujinti Vaidilos aikštę ar Ąžuolyno giraitės parką, bet ir paskatinti žmones einant į darbą ar į viešojo transporto stotelę didžiuotis savo rajonu ir miestu“, – teigia Tadas Jonauskis, PUPA urbanistas.
