Prestižiškiausiame Palangos rajone, prabangiausių apartamentų kaimynystėje, iškilo apartamentai „Vandens formos“. Jų projektą, žinoma, įkvėpė vanduo – ramus lyg vakaro ežeras, gyvas kaip vingiuojanti upė, nesutramdomas kaip krioklys. Kaskart iš naujo atrandantis savo formą. Plėtotojai šį projektą pristato kaip kokybės ribas plečiantį meno kūrinį, kuriame galima gyventi.
„Vandens formos“ – ne prabangos demonstravimas, o erdvė, kviečianti atsigręžti į save. Čia architektūra, medžiagos, šviesa ir technologijos – ne akcentai, o gyvenimo dalis.
Postmodernistinės architektūros stiliaus pastato fasadų ir balkonų apdaila atkartoja pušų kamienų tekstūrą ir spalvas. Langų rėmai integruoti į grindis, privačios terasos įrengtos žemiau aplinkos lygio. Tokiais sprendiniais sukuriama vientisa tėkmė, gamta yra neatsiejama jos dalis.
Šviesa projekte – ne efektas, o atmosfera, besikeičianti drauge su paros laiku. Ji užpildo ir centrinę pastato erdvę – holo atrijų per keturis aukštus.
Inžineriniai sprendiniai sujungti į KNX sistemą, ji valdo apšvietimą, temperatūrą, apsaugos sistemas ir net roletus – tyliai, automatiškai prisitaikydama prie gyventojų poreikių. Kai apartamentuose įsikurs solidaus gyvenimo gerbėjai, jiems visada padėti bus pasirengęs konsjeržas.
Vidiniame pastato kieme suprojektuotas japoniško stiliaus sodas, reljefu ir akmens bei augalų kompozicijomis čia suformuotos privačios, intymios salelės. Kiemo centre žvilgsnius traukia menininko Martyno Gauboskulptūra „Vandenė“ – ant baseino krašto prisėdusi moteris, besimėgaujanti ledais.
„Vandens formos“ – tai vos 33 įvairių dydžių apartamentai. Juose viešpatauja tylos estetika ir išgrynintas komfortas.
Vanduo virto metafora
Apartamentų „Vandens formos“ architektūrinę idėją įkvėpė Palanga – jos kurorto dvasia, tvirtas ryšys su jūra ir senoji medinė vilų architektūra. Vanduo, kaip gamtos stichija, projekte tapo metafora, minkštos formos atsispindi pastato tūrių plastikoje, detalėse ir aplinkos sprendiniuose.
„Pradėjus projektą, sklype buvo likę tik menki ankstesnio pastato griuvėsiai. Esmė buvo sukurti šiuolaikišką, bet kontekstualų pastatą, kuris išlaikytų dialogą su istorine aplinka, – sako architektė Miglė Rybelė, vadovavusi „UP architektų“ komandai, rengusiai „Vandens formų“ projekto architektūrinę dalį. – Smagu, kad su užsakovu diskutavome ne apie kvadratinius metrus, ne pelną, ne pastato tūrį, o apie aukštą architektūrinę kokybę ir išskirtinį dizainą.“
Sklypas yra Palangos miesto istorinėje dalyje, kultūros paveldo teritorijoje, todėl architektai, norėdami tinkamai įvertinti užstatymo dydį ir proporcijas, parengė didesnės teritorijos maketą. Maksimalus gamtinės aplinkos plotas su pušų masyvu vien poilsiui ir ramybei išsaugotas automobilių stovėjimo aikštelę suprojektavus požeminiame aukšte.
„Ypač buvo svarbu išlaikyti jautrų santykį su esamu urbanistiniu audiniu ir tradicine kurortine architektūra“, – pabrėžia M. Rybelė atsakomybę rengiant projektą paveldo teritorijoje.
Studijai „UP architektai“ tai ne pirmas projektas istorinėje teritorijoje. Motyvuota, sumani ir atsakinga komanda, kurioje yra ir kultūros paveldo specialistų, per daugelį veiklos metų įgyvendino įvairių išskirtinių objektų tiek sudėtingoje urbanistinėje, tiek gamtinėje aplinkoje, kultūros paveldo vietovėse ir objektuose.
Vandens idėjos atspindžiai interjere
Apartamentų „Vandens formos“ interjeras skleidžia prabangią ramybę. Laiptinių grindys – iš švelniai šviesą atspindinčio Brazilijos granito, vestibiulį puošia iš ketvirto į pirmąjį aukštą krintančio šviesos lietaus iliuziją kurianti instaliacija, lubos padengtos švytinčio akmens plokštėmis.
Pagrindinių viešbučio erdvių interjerą, įėjimą, atrijų ir holą projektavę interjero architektai Eglė Truskauskienėir Gediminas Juška sako sekę pastato architektų sudėliotais kelrodžiais. „Postmodernistinių bruožų pastatas organiškai integruotas į kurorto aplinką. Norėjome išlaikyti šią kryptį. Taip interjero atspirties taškais tapo vanduo ir postmodernistinis stilius, – pasakoja E. Truskauskienė. – Pasirinkome postmodernistinei kompozicijai būdingą manierizmą, aiškias monumentalias formas, pakartojimus ir atspindėjimus lygiagrečiose plokštumose. Buvo svarbu ir atsparios kokybiškos medžiagos, tinkamos dideliems faktūriniams paviršiams kurti.“
Interjere nėra tiesioginio vandens tėkmės ar telkinio atvaizdavimo: matomi tik pėdsakai – vagos ir atspindžiai. Vietomis interjero paviršiai glotnūs, švelnūs ir vėsūs tarsi bangos nuskalauti. Kitur – rupūs kaip smėlis ar srovės išgraužti.
„Vandens tema atvėrė daug kūrybinių galimybių. Juk galima atkurti ne tik jo spalvą, bet ir tai, kas matyti gelmėje ar atspindžiuose“, – sako E. Truskauskienė.
Įėjimo erdvėje plėtojama tekančio vandens idėja. Vanduo srovena stiklo detalėmis per žalio granito sieną. Žalias granitas atkartojamas ant priešingų plokštumų tarsi vandens atspindžiai. Taip pat naudotas plokštumų skaidymas, jų dinamika atkartoja pastato kryptis.
Interjero kompozicijos ašis – per keturis pastato aukštus kylantis atrijus. Per visą jo aukštį, kone 10 metrų, liejasi šviesos lietus – ažūrinė kompozicija, per visą ilgį įrėminta masyvių medžio plokštumų turėklais. Atsižvelgiant į trikampę atrijaus erdvę, pasirinktas suskaidytas patalpų koridorių dekoras. Grindims naudotas dviejų atspalvių beveik baltas granitas. Įžambios struktūros atkartojamos lubose, jos pagal grindų raštą jungiamos šviečiančio akmens plokštumomis, primenančiomis gintarą.
Erdvių spalvos – nuo baltų grindų ir aukso akcentų iki samanų žalumo granito sienų, juodinto ąžuolo lukšto durų ir turėklų.
„Buvo svarbu išlaikyti monumentalias plokštumas, kompozicinius ryšius, detalių tikslumą. Architektūrine prasme – tiksliai reaguoti į pastato architektūrą, išlaikyti visumą, kad akcentai taptų ryškūs ir prasmingi“, – projekto iššūkius vardija E. Truskauskienė.
Nepaprastos medžiagos, netikėti sprendiniai
Kurdami projektą, „UP architektai“ siekė harmoningo pastato ryšio su aplinka, todėl fasadas suformuotas iš subtiliai šviesą atspindinčio Kroatijos Jalo Distria kalkakmenio, apdoroto technologija split-face, ir rankų darbo mažo formato japonų porceliano plytelių. Akmens ir porceliano plytelių ritmą sušildo ilgaamžis natūralus Brazilijos kietmedis (IPE). Visas šias medžiagas tiekė UAB „Argilla“, nuo pat savo veiklos pradžios vykdanti kokybiškų bei tvarių statybinių produktų prekybą ir bendradarbiaujanti su UAB „Fasadų ekspertai“ įrengiant sudėtingus, specialiųjų žinių reikalaujančius fasadus bei mažosios architektūros objektus.
„Sazanami“ japonų kalba reiškia „ramios bangelės“. Trimačio reljefo japonų dizaino porcelianinių sienų plytelių kolekcija INAX SAZANAMI šiuolaikinėje architektūroje įkūnija subtilumą, medžiagiškumą ir gamtos harmoniją. Ši kolekcija, įkvėpta vandens paviršiuje susidarančių švelnių bangelių, perteikia tylų judesį, kuris, jautriai reaguodamas į šviesą, eksterjero ir interjero erdvėse sukuria dinamišką, tačiau raminantį efektą“, – apie ypatingiausią „Vandens formų“ fasado sprendinį pasakoja Jurgis Ulčinas, UAB „Argilla“ vadovas, ir pabrėžia, kad UAB „Argilla“ nuo 2021 m. yra šių plytelių gamintojo INAX TILE oficialusis partneris mūsų šalyje. Ši partnerystė atvėrė galimybę Lietuvos rinkoje į išskirtinius architektūros sprendinius integruoti aukščiausio lygio japonų keramikos dizainą.
J. Ulčino teigimu, kiekviena kolekcijos INAX SAZANAMI detalė liudija estetiką, kokybę ir ryšį su gamta. Tai ir apdailos sprendimas, ir architektūrinis fonas potyrių emocijoms reikšti. Plytelių paviršius ir pats kuria pojūčius: plytelės susilieja su aplinka ir tuo pat metu traukia dėmesį savo faktūra bei šviesos žaisme. Tai ypač vertinama modernios architektūros projektuose, kuriuose siekiama tylos, paprastumo ir formų dermės.
Projekto plėtotojas šių išskirtinių medžiagų sprendiniams objekte įgyvendinti pasirinko UAB „Fasadų ekspertai“. J. Ulčino teigimu, tai nėra atsitiktinumas – šios įmonės profesionalai dažniausiai ir būna tuose objektuose, kur reikia patikimų specialistų, įgijusių specialiųjų žinių sudėtingiems fasadams ir mažosios architektūros objektams įrengti.
„Kad ir kas tai būtų – akmuo, klinkeris, egzotinė mediena ar japonų porcelianas, visada siekiame užtikrinti aukščiausią kokybę, dėmesį detalėmis ir pranokti užsakovų lūkesčius“, – įvardija savo ir savo partnerių statybos aikštelėje pagrindinį tikslą J. Ulčinas.
Hidroizoliacijos kokybė išlaikyta net ir montuojant šaltuoju metu
Hidroizoliacijos medžiagas prabangių apartamentų projektui „Vandens formos“ tiekė UAB „Mosas“. Patyrusi įmonės statybos inžinierių komanda, kaip ir kiekvieno projekto atveju, įvertino objekto vietos geologiją ir pasiūlė būtent šiam objektui tinkamą hidroizoliacijos sprendimą.
„Betonuojant „Vandens formų“ pastato sienas naudoti dvipusiai klojiniai ir bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“. Ji prie sienų buvo prikalta vinimis, o tada išgręžus skyles betonsraigčiais pritvirtintas apšiltinimo sluoksnis. Tokia sistema naudojama, kai darbus planuojama tęsti ir šaltuoju metų laiku, nenorint laukti, kol betonas išdžius“, – pasakoja inžinierius Vytautas Tamošaitis, UAB „Mosas“ projektų vadovas.
V. Tamošaičio teigimu, bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“ yra vienintelė hidroizoliacijos priemonė,tinkama naudoti ne tik šiltuoju sezonu. Visos kitos hidroizoliacijos medžiagos gali būti naudojamos ne žemesnėje kaip +5 ºC temperatūroje ir kai betonas yra sausas, t y. kai santykinė oro drėgmė ne didesnė kaip 5 proc. Kitaip tariant, žiemą betonuotų sienų hidroizoliacija gali būti įrengiama tik atėjus šiltiems orams, kai sienos jau visiškai išdžiūsta ir sušyla, priešingu atveju dėl betone esančios drėgmės hidroizoliacija gali atšokti vos pritvirtinta. Tokią sąlygą mūsų klimato zonoje galima įgyvendinti tik pailginus (dažnu atveju net iki pusės metų) hidroizoliacijos įrengimo terminą arba einant į kompromisą su kokybe. O štai bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“ išlieka visiškai sandari net įrengta žiemą ar ant šlapio betono.
„Daugelis vis dar abejoja, ar ant dvipusio betonavimo sienų hidroizoliacija „Voltex®“ pakankamai prispaudžiama grunto. Šis objektas dar kartą įrodo, kad šiandien ji yra viena iš pigiausių ir lengviausiai įrengiamų hidroizoliacijų. Be to, pati užsigydo, – pabrėžia V. Tamošaitis ir tęsia pasakojimą apie „Vandens formų“ hidroizoliacijos sprendinius: – Šioje Palangos vietoje esantis pastatas turi atlaikyti ne tik kritulių vandens slėgio apkrovas – iš apačios jį veikia gruntinio vandens sukeliama Archimedo jėga, dėl to grindys turi būti labai sandarios. Jei jose atsirastų skylė, slėgio veikiamas vanduo šautų į viršų kaip fontanas. Todėl buvo pasirinktos jėgos grindys.“
Projektų vadovo teigimu, šiuo atveju iššūkis buvo didelis grindų storis. Per kartą jų išbetonuoti nebuvo įmanoma, nes nenutrūkstami darbai būtų trukę bent porą parų, todėl grindys buvo padalytos. Jų deformacinių pjūvių siūlėms sandarinti buvo naudojama ne tik bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“, bet ir hidroizoliacinės juostos PVC WATERSTOP DA240.
Pasak V. Tamošaičio, ilgametė „Moso“ patirtis liudija, kad visos hidroizoliacinės medžiagos, net ir „Voltex®“, ties deformacinėmis siūlėmis turi būti naudojamos kartu su papildomomis PVC juostomis nepriklausomai nuo to, ką teigtų tų medžiagų gamintojai. Projektų vadovas pabrėžia, kad visas darbų procesas vyko palyginti sausoje aplinkoje, nes kol buvo betonuojama perdanga, sienos ir grindys, gruntinio vandens lygis buvo mažinamas adatiniais siurbliais.
UAB „Mosas“ tiekia inovatyvias ir ilgaamžes hidroizoliacines medžiagas, kaip bentonitinis molis, tiltams skirta prilydoma hidroizoliacija „Most +“, savaime užsigydanti EPDM danga „Amphibia 3000“ ir tepamos bei purškiamos pramonei skirtos poliurėjos dangos. Įmonės suburta statybos inžinerijos profesionalų komanda teikia ir antžeminių bei požeminių konstrukcijų hidroizoliacijos, jos remonto ir gruntų sutankinimo bei stabilizavimo sprendimus, pritaiko mazgus konkrečiam objektui ir konsultuoja bei apmoko įmones, montuojančias objektuose „Moso“ tiekiamus gaminius.
Objektas: apartamentai „Vandens formos“, J. Simpsono g. 17, Palanga
Plėtotojas: ICONT
Generalinis rangovas: UAB „Litruma“
Architektai: „UP Architektai“ – architektai Miglė Rybelė, Algirdas Stripinis, Jūratė Usanova, Snieguolė Stripinienė, Liuda Bartkienė; konstruktorė Renata Narmontienė
Interjero architektai: Eglė Truskauskienė, Gediminas Juška
