Poilsiautojų ir žvejų pamėgti Klaipėdos ir Šilutės rajonų vidaus vandenų keliai, Kuršių mariose įrengtas vandens kelias į Ventę bei Nemuno deltos Pakalnės ir Rusnaitės upės taps Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais. Susisiekimo ministerijos siūlymui išplėsti tokių kelių sąrašą pritarė Vyriausybė.

Kuršių mariose valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių statusą įgyja ruožas Dreverna–Ventė (19,7 km) ir vandenų kelio Atmatos žiotys–Klaipėdos uostas atšaka į Ventę (1,6 km). Šiais vandenų keliais galima pasiekti Ventės ragą ir ornitologinę stotį, čia gali užsukti lankytojai, plaukiantys iš Kuršių Nerijos į Klaipėdą, Uostadvarį, Miniją ir kitus lankytinus objektus.

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio statusas suteiktas Šilutės rajone tekančiai Šyšos upei – 5 km ruožui tarp Šilutės mažųjų laivų uosto ir Šyšos žiočių ties Atmatos upe.

Į valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą taip pat įtraukta visa Skirvytės upė (9,7 km) ir šio vandenų kelio tęsinys Kuršių mariomis (10,7 km), taip pat ruožas nuo Pakalnės upės ištakų iš Skirvytės iki Rusnaitės upės žiočių ties Kuršių mariomis (8,4 km). Šiuos vidaus vandenų kelius sujungus į vieną tinklą bus sudarytos sąlygos plėtoti laivybą, patogiau naudoti Pakalnės upėje įrengtas prieplaukas.

Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių tinklas bus išplėstas 55 km, jo bendras ilgis sieks 877 km. Šių kelių priežiūra, tvarkymu, ženklinimu ir laivybai tinkamų parametrų užtikrinimu rūpinsis valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija.

Atsižvelgdama į šių darbų finansavimo trūkumą, Vyriausybė pavedė Susisiekimo ministerijai kartu su suinteresuotomis institucijomis iki 2021 m. kovo 1 d. parengti koncepcinius pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo keitimo, siekiant įtvirtinti tvarų Vidaus vandens kelių direkcijos finansavimo modelį.

Susisiekimo ministerijos nuotr.