Dėl drėgnesnių žiemų ir staigių temperatūrų pokyčių statiniai ir pastatai taps jautrūs klimato kaitai. Dar daugiau pokyčių atneš trumpėjantis statybinių medžiagų ilgaamžiškumas, tai pakeis ir vidinį patalpų mikroklimatą. Todėl pastatai ir keliai jau dabar turi būti projektuojami pagal būsimas klimato sąlygas.
Danijos klimatologai skelbia, kad trumpuoju periodu, galime tikėtis stipresnių ir dažnesnių audrų. Ilgalaikės karščio bangos sukels sveikatos problemų gyventojams, todėl padidės reikalavimai inžineriniems pastatų tinklams: rekuperacinėms, vėsinimo, vėdinimo ir šildymo sistemoms.
Pastatai
Šios žinios lietaus ir vėjo nugairintos Danijos gyventojų visai nenudžiugino. Architektams teko atsakyti į klausimų laviną apie pastatų eksploatacijos laiką. Architektai įžvelgia grėsmes ir skubiai ieško sprendimų. Vienas iš tokių, pastatų pritaikymas prie klimato kaitos gali būti susijęs su sniego ir audrų sukeltų pažeidimų ribojimu, kontrole. Tačiau ir čia bėda – buvo apskaičiuota, kad senų pastatų renovacija nebus efektyvi, jeigu pastatų savininkai nežinos savo pastatų elementų trūkumų.
Kalbant apie karščio bangų poveikį, galima tikėtis esamų oro kondicionavimo įrenginių ir pastatų, turinčių efektyvesnę patalpų klimato kontrolę, paklausos. Vis dėlto, neslepiama, kad prisitaikyti daugiausiai galimybių turi naujos konstrukcijos.
Danijoje architektai neslepia, kad naujoms konstrukcijoms reikia tobulinti ir esamus standartus. Atskirų pastatų savininkų pareiga yra įsitikinti, kad laikomasi taisyklių. Tačiau artimiausiu metu Europos Sąjungos reglamentai, kurie susiję su pastatų sauga ekstremaliomis oro sąlygomis, nebus keičiami ar tobulinami.
Šiuo metu nerekomenduojama imtis jokių papildomų priemonių, renovuojant pastatus. Ir toliau bus skatinami atsinaujinančios energijos šaltiniai, saulės kolektoriai. Visa tai padės efektyviau reguliuoti patalpų klimatą. Ateityje teks pradėti naudoti papildomus atraminius elementus. Galiausiai gali prireikti informuoti statybos technikus apie naujus parametrus. Kaip pavyzdžiui, dėl didesnės sniego apkrovos ir vėjo greičio, temperatūros ir būsimų karščio bangų bei didesnio kritulių intensyvumo, kurį pastatas turi išlaikyti, teks pakeisti reikalavimus laikančiųjų konstrukcijų parametrams.
Ateities keliai
Nauji keliai turi būti suprojektuoti pagal būsimus reikalavimus. Todėl buvo pradėti tyrimai, siekiant paaiškinti, kaip atnaujinti dabartines kelių planavimo, statybos ir valdymo gaires.
Esamiems keliams didžiausios problemos kyla dėl didesnio lietaus pavojaus. Paviršinis vanduo turi būti nukreiptas nuo kelio, kad būtų užtikrintas jo ilgaamžiškumas, išvengta akvaplanavimo ir užtikrintas saugumas keliuose. Danijos kelių administracijos šiuo metu nagrinėja, kaip kelių drenažo sistemos gali būti pritaikytos būsimam klimatui tiek dėl naujos statybos, tiek dėl esamos infrastruktūros valdymo.
Europos komisija taip pat nemiega. Tiek Danijoje, tiek tarptautiniu mastu atliekami moksliniai tyrimai keliuose ir klimatuose. Šis tyrimas suteikia kelių institucijoms naujas žinias apie tai, kaip geriausiai atlikti būsimą Danijos kelių tiesimą ir valdymą, atsižvelgiant į klimato kaitos padarinius visuomenei.
Geležinkelių pritaikymas prie klimato kaitos
Galingos audros ir padidėjęs vėjo greitis gali turėti finansinių ir eismo problemų elektros geležinkeliams, pvz. nes viršutiniai laidai yra pažeidžiami dėl didesnių vėjų.
Padidėjęs požeminio vandens lygis gali padidinti geležinkelio kirtimų erozijos riziką, taip pat gali kelti problemų geležinkelių drenažo sistemai.
Tiltai ir tuneliai
Neseniai statyti du didžiausi Danijos tiltai – Didžiojo Belto tiltas ir Oresundo – buvo projektuoti atsižvelgiant į besikeičiantį klimatą. Projektuotojai įvardina nemažas grėsmes. Tiltai ir jų įrenginiai yra tiesiogiai veikiami didelės vandens apkrovos. Todėl krante esantys įrenginiai yra apsaugoti užtvankomis. Tačiau šių įrenginių prieinamumą gali paveikti dažnesnės audros.
Geležinkelio eismas per Didįjį Beltą ir per Oresundą vyksta per tunelius. Tilto prieigos įrengtos žemiau jūros lygio. Todėl abu šie tuneliai gali būti pažeisti, jeigu pakiltų jūros lygis. Kontrolės veiksmai atliekami kasmet, įprastų patikrinimų metu. Taip pat po didesnių audrų, sniego lavinų, žiemos atliekami būtinieji patikrinimai. Patikrinimų metu surinkti duomenys saugomi ir analizuojami, siekiant numatyti artimiausių penkerių, dešimties metų pokyčių keliamas grėsmes ir jas kaip įmanoma greičiau pašalinti.
