Pasak vėdinimo sistemas projektuojančios UAB „Baltic System“ technikos direktoriaus Dainiaus Ulmano, vėdinimo sistemų yra dviejų rūšių: natūralus vėdinimas ir mechaninis. „Bibliotekose, norint užtikrinti higienos normų reikalavimus tiek žmonėms, tiek archyvams, natūralaus vėdinimo sistemų dažniausiai neužtenka, tad tenka projektuoti mechaninį vėdinimą, – aiškino pašnekovas. – Mechaninės sistemos sudėtingumas priklauso nuo to, kas pastate laikoma, kokią išliekamąją vertę turi saugomos knygos ar dokumentai, nes vieni reikalavimai keliami, jei laikomi, pavyzdžiui, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai, ir kiti, jei ten saugomos paprastos knygos. Bibliotekose, kur yra paprastos skaityklos, projektuojamos tik mechaninio oro tiekimo ir šalinimo sistemos su šilumogrąža. O jei yra vertingi archyviniai fondai, tokie kaip Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, tada projektuojamos oro kondicionavimo sistemos su temperatūros bei santykinės oro drėgmės patalpose palaikymu, užtikrinančios, kad knygos ir dokumentai bus naudojami kuo ilgiau.“

Vertindama fondų saugojimo problemas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vedėja restauratorė Birutė Giedraitienė akcentuoja, kad patalpų temperatūra ir santykinis oro drėgnumas yra tarpusavyje susiję veiksniai. Dokumentams saugoti palankesnė žema temperatūra, bet tada turi būti užtikrinta ir tinkama drėgmė. Saugant knygas ir rankraščius, rekomenduojama ne aukštesnė kaip +18 °C temperatūra, o +25 °C ir didesnė laikoma pavojinga. Kai kuriems dokumentams (pavyzdžiui, pergamentams, fotojuostoms) reikalinga specifinė (šiuo atveju žemesnė) temperatūra. Saugyklų santykinis oro drėgnumas turi būti pastovus, tinkamiausiu laikomas 50–55 %. Didesnis drėgnumas intensyvina įvairius biologinius procesus, o kai drėgmės per mažai – medžiagos išdžiūsta, netenka elastingumo.

Projektuojant vėdinimą skirtingos paskirties patalpose, patalpos suskirstomos zonomis. Kambariuose, kuriems keliami aukštesni reikalavimai, diegiamos sudėtingesnės kondicionavimo sistemos, palaikančios pastovią drėgmę ir temperatūrą (net pusės laipsnio tikslumu). Skaityklose projektuojamos atskiros sistemos, pritaikytos jau ne knygoms, o žmonėms. „Mes projektavome Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką, – pasakojo UAB „Baltic System“ technikos direktorius D. Ulmanas. – Ten yra salės, atviri fondai su knygomis ir saugyklos. Atviruose fonduose vėdinimo sistemą projektavome pagal žmonėms numatytas higienos normas. Tokiu atveju leistini temperatūros svyravimai – plius minus pora laipsnių. Žiemą tai +21 °C, vasarą – +22 °C. Aišku, viską lemia projekto finansavimas. Kiek užsakovas skiria pinigų, tiek ir galima padaryti…Yra lėšų, projektuoji kondicionavimą, nėra – ne. Nors šiaip ir patalpose, skirtose žmonėms, kad patogiai jaustumėmės, drėgmė taip pat turėtų būti 50 ar 55 %.“

Projektuotojų užmojus įgyvendinančios vėdinimo sistemų projektavimo ir montavimo įmonės „Baltic System“ direktorius Rolandas Patėjūnas prisiminė, kad praėjusiais metais bendrovė montavo kondicionavimo sistemą Vilniaus Žirmūnų bibliotekoje, naujausias įmonės objektas – biblioteka Kupiškyje. Dabar „Baltic System“ specialistai studijuoja naujus brėžinius – užsakymą Druskininkuose, kuris greitai turėtų virsti viena sudėtingiausių per įmonės praktiką ŠVOK sistema. Santrumpa ŠVOK (šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas) – jau yra tapusi bendriniu žodžiu ir apibrėžia šios svarbios profesijos atstovus. „Drąsiai imamės sudėtingų projektų, kuriems reikia nemažai žinių. Mes, santechnikai, esame šventieji technikai (lot. san – liet. „šventas“), – juokavo R. Patėjūnas. – Bet, kalbant rimtai, mūsų darbas yra ne tik būtinas, bet ir intelektualus. Įmonėje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys ilgametę patirtį įgyvendindami įvairaus sudėtingumo projektus.“