Rugsėjo 10 dieną žurnalas „Structum“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga architektus ir statybų sektoriaus profesionalus sukvietė diskutuoti apie tai, kodėl renovacijos procesai vis dar kelia sunkumų, nors gyvename neribotų galimybių amžiuje.
Konferenciją „Archajinė recesija ir atkūrimas: renovacijos ir restauracijos regeneracija“ atidarė Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla, kuris pasveikino susirinkusiuosius.
„Pagarba architektūrai, mus supančiai aplinkai ir jos kūrėjams prasideda ir baigiasi ne vien naujų statinių statymu, bet ir išsaugojimu vertingiausių dalykų. Neužtenka vien pastato saugoti, bet svarbu jį pritaikyti“, – kalbėjo M. Dirgėla.
Kaip praeitį paversti ateitimi?
Ketvirtadienį vykusioje konferencijoje dalyvavo du architektai iš užsienio. Deja, dėl koronaviruso pavojaus jie savo mintimis dalinosi nuotoliniu būdu, tačiau pažadėjo esant galimybei atvykti į Lietuvą.
Nyderlanduose įsikūrusios studijos MVRDVN partnerė Fokke Moerel pabrėžė, kad kiekvienas objektas reikalauja individualių sprendimų. Ji pristatė keletą pastatų, prie kurių atgimimo jai teko prisidėti. Tai – „Crystal Houses“ Amsterdame, „Concordia“ Vroclave, „Skywalk“ Seule.
„Mes ne tik turime atsigręžti į istoriją, bet ir žiūrėti į ateitį. Judėti į priekį kartu su besikeičiančiu pasauliu“, – tikino F. Moerel.
Vienas naujausių projektų, prie kurio dirba architektė, pretenduoja tapti vienu didžiausių meno kūrinių sandėliu. Jį planuojama atidaryti kitų metų rudenį. F. Moerel atskleidė, kad daugelį išorės sprendimų padiktavo aplinka, nes pastatas stovi vienoje žaliausių Roterdamo vietų, netoli centro. Veidrodinis fasadas buvo pasirinktas dėl to, kad išryškėtų aplinkos žalumas. Pastatą išskirtiniu paverčia ir ant stogo augantys medžiai kaip tos vietos svarbiausias simbolis.
Studijos „Sudraba Arhitektura“ vadovas, architektas Reinis Liepinš jau ilgą laiką dirba su architektūros paveldu. Daugiausia dėmesio konferencijoje jis skyrė projektui „Hanzas Perons“, kuris, anot jo, yra didžiausias privatus kultūros objektas Latvijoje. Tikimasi, kad jis pats nauju traukos centru.
XX am. menantis krovinių sandėlis šiandien yra „apvilktas“ nauju plieno ir stiklo sluoksniu, tačiau išsaugant jo autentiškumą. Pranešėjas patikino, kad prisiliečiant prie istorinę vertę turinčių pastatų pirmiausia galvojama apie tai, kaip išsaugoti praeities dvasią.
Santykis tarp seno ir naujo
Architektas, įmonės „Forma“ vadovas Saulius Mikštas pristatė Vilniuje, Jakšto g. 9, esančio pastato restauracijos galimybes ir planus. Pranešėjas taip pat iškėlė klausimą, ar paveldo objektų restauracija gali vykti be konflikto?
Architektas mano, kad pritaikant paveldo objektą kitai paskirčiai ir moderniam naudojimui, susiduriama su daugybe prieštaravimų ir klausimų. Tačiau, S. Mikšto įsitikinimu, architekto paveldo ateitis priklauso nuo to, kaip jis sugebės integruotis į žmonių gyvenimą.
„Anksčiau kalbant apie paveldo objektus vyravo požiūris, kad seną pastatą geriau nugriauti ir statyti naują. Tačiau atsiranda supratimas, kaip balansuoti ir pasverti, kas gali būti saugoma, o kas perdaroma. Svarbu palikti galimybę ir erdvės ateities kartoms, kad jie norėdami grįžti prie pirminės pastato versijos, tą būtų įmanoma padaryti“, – kalbėjo architektas.
Į tai bus atsižvelgiama ir rekonstruojant Jakšto g. 9 esantį pastatą, kuris geriau žinomas kaip Vaidilos teatras. M. Mikštas atskleidė, kad vykdant projektą svarbiausia išsaugoti pastato išskirtinumą – tai iškirptą plytų fasadą.
„Svarbus klausimas restauruojant paveldo pastatus, kaip padaryti naują išraišką, kad ji būtų nepastebima“, – svarstė architektas.
Sporto rūmų prikėlimas
„Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma“ vadovas, VGTU profesorius Sigitas Kuncevičius pristatė Vilniaus pastato, kuris XX amžiuje pretendavo tapti miesto simboliu, rekonstrukcijos projektą. Tai – Vilniaus koncertų ir sporto rūmai.
„Kiekvienas pastatas gali kelti daug klausimų, kurie iš esmės mus pasiekia iš praeities“, – sakė prof. S. Kuncevičius.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmų istorija pradėjo svyruoti nepriklausomybės laikais, nes jo techninė būklė neatitiko salėms keliamų reikalavimų. Tuomet pradėjo kilti klausimai, ką su juo daryti, netgi būta minčių jį demontuoti ir pastatyti naują. Tačiau 2006 metais pastatas buvo paskelbtas paveldo paminklu.
Dabar jau aišku, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bus pritaikyti tarptautinius standartus atitinkančio Vilniaus kongresų centro veiklai. Bus perplanuojamos patalpos, pritaikant jas konferencijoms, kongresams ir kitiems kultūriniams renginiams. Čia bus įrengta iki 10 įvairaus dydžio konferencijų salių, didžiausia kongresų salė – 2400 vietų, kultūriniuose renginiuose bus galima užtikrinti iki 4000 vietų.
Vidaus renovacijos svarba
Įmonės „Foamglas“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Povilas Valutkevičius kalbėjo apie izoliacijos svarbą renovacijos procese. Anot jo, dažniausios pastatų šilumos izoliacijos problemos yra drėgmė, gaisrai, kenkėjai, pačios medžiagos neatsparumas išorės poveikiams.
Pranešėjas pabrėžė, kad įmonė neužsiima daugiabučių renovacija, o tokių pastatų, kuriems reikalingas didelis drėgmei, gaisrams ir apkrovoms. Todėl jų akiratyje, tokie objektai kaip muziejai, IT centrai, registrų centrai ir t.t.
Įmonės „Knauf“ technikas Kastytis Vaseris kalbėjo apie pastatų šiltinimą.
„Pastatų, kurie turi istorinę, architektūrinę vertę, šiltinti iš išorės, tai yra dengti naują apdailą, niekas neleis. Taip nyksta autentika. Todėl tokiu atveju pastatus galima šiltinti iš vidaus“, – akcentavo pranešėjas.
Įmonė yra prisidėjusi ne prie vieno pastato renovacijos jį apšiltinant. Pavyzdžiui, buvusio Klaipėdos kino teatro „Aurora“, kuris virto konferencijų sale, ar uostamiestyje esančios „Baroti“ galerijos, šiuo metu virtusios į grožio kliniką.
Jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ produkto vadybininkas Eugenijus Maslauskas kalbėjo apie išmaniąją renovaciją arba kitaip – kaip pakelti būsto vertę ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jis papasakojo, kaip šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę valdyti lauko ir vidaus instaliaciją vieno mygtuko paspaudimu.
Seno lifto pakeitimas nauju
Dažnai šalyje iki 1991 metų statytų daugiabučių piktžaizde tampa liftai. Konferencijoje kalbėjęs įmonės „Baltijos Liftai“ direktorius Mantas Romaška pabrėžė, kad liftai turi būti saugūs, patikimi, efektyvūs ir ekonomiški.
Pavojingų įrenginių registre yra įtraukta daugiau nei 9 tūkst. liftų. Šiais metais apie 40 daugiabučių liftų buvo pripažinti kaip nesaugūs, todėl jų veikla buvo sustabdyta. M. Romaškos patarimu, lifto pakeitimą visada verta įtraukti į renovacijos projekto planą.
„Labai dažnai žmonės per vėlai atkreipia dėmesį, kad liftas yra kritinės būklės, todėl patiriama daug nepatogumų. Liftas tarsi kaip savaime suprantamas dalykas, kuris turi veikti. Tačiau tai sudėtingas ir potencialiai pavojingas inžinierinis įrenginys, kurį sudaro daug ir įvairių komponentų“, – sakė M. Romaška.
Karolis Kiniulis nuotr.
