Metinėje STRUCTUM infrastruktūros konferencijoje – tiltų statymo ir projektavimo profesionalai

Tiltai – statybų inžinerijos ir architektūros šedevrai. Šiuolaikinės statybų technologijos leidžia sujungti nutolusius krantus ir nutiesti kelius automobilių eismui, pėsčiųjų judėjimui ir net gyvūnų migracijai. Išskirtinius tiltus projektuojantys architektai keičia šalies veidą, nes ypatingos struktūros tiltas tampa miesto ir valstybės vizitine kortele.

 

Vilniuje įvyko žurnalo STRUCTUM organizuota metinė infrastruktūros konferencija „Connecting Bridges“. Tiltų tema vienija statytojus, inžinierius ir architektus, todėl tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitė vieni iš veržliausių šioje srityje dirbančių profesionalų iš Lietuvos ir užsienio. Tai buvo išskirtinė proga sužinoti apie naujausias pasaulines tiltų statymo technologijų ir projektavimo tendencijas.

Siekiant užtikrinti tiltų ilgaamžiškumą, reikalingos specialios medžiagos – tiek statybai, tiek ir priežiūrai. Kaip užtikrinti tiltų konstrukcijų stabilumą ir laiku atlikti renovacijos darbus? Kaip išvengti tokių tragedijų kaip tilto griūtis Italijos mieste Genujoje? Dešimtmečius tobulintos naujausios statybinės medžiagos ir preciziško tikslumo programos leidžia pasiekti stulbinančių rezultatų. Pasisemti projektavimo idėjų iš profesionalų ir sužinoti apie šiuolaikinių technologijų suteikiamas galimybes, sausakimšoje salėje susibūrė statytojai, inžinieriai ir architektai.

Konferenciją pradėjo bendrovės „Tikkurila“ metalo pramoninių dangų pardavimo atstovas Povilas Kvajauskas. Jis kalbėjo apie tiltų renovacijos iššūkius. Pranešėjas teigė, kad tiltai yra sudėtingi statiniai, kurie turi išlikti patikimi dešimtmečiais, tačiau tam pasiekti reikalinga nuolatinė jų priežiūra ir tinkamai parinktos medžiagos. Pranešėjas apžvelgė neseniai baigto aukščiausio ir ilgiausio Baltijos šalyse Lyduvėnų tilto renovaciją, taip pat kitus projektus Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, kuriuose buvo naudojami „Tikkurila“ produktai.

Iš Vokietijos atvykęs „Litnobiles“ vyresnysis tarptautinis techninis konsultantas Paulas Osselmannas pristatė pranešimą tema „Tiltų konstrukcijų hidroizoliacija“. Jame tiltų statymo specialistas pateikė daug pavyzdžių, kaip bėgant laikui tiltai yra paveikiami įvairių faktorių. Kaip vieną didžiausių jis paminėjo vandenį. „Kaip mano dėstytojas sake, visi mūsų statiniai kovoja su vandeniu. Jeigu pasiruošime šiai kovai tinkamai, statinys stovės ilgai“, – teigė jis.

Konferenciją tęsė UAB „Velve M.S.T.“ išskirtinio MAPEI atstovo Lietuvoje projektų vadovas – inžinierius Artūras Ručinskas kartu su kolega iš Norvegijos Trondu Helgedagsrudu – projektų vadovu produktų statybai. Jie papasakojo apie MAPEI kuriamas pasaulinio lygio technologijas infrastruktūros statinių ilgaamžiškumui ir apsaugai. Jie teigė, kad daugiausia specializuojasi į tiltų betono konstrukcijas ir jų apsaugą.

A. Ručinskas apibendrino galimus poveikius tiltams: „Vandens įsiskverbimas, dinaminės ir statinės apkrovos, temperatūros svyravimas, betono karbonizacija, chloridų įsiskverbimas, atšilimo / užšalimo ciklai, paviršiaus erozija ir gaisro poveikiai. Turime skaičiavimo įrangą, pagal kurią galime parinkti tinkamiausias priemones tiltams. Jeigu yra senas statinys ir norima jį nugriauti, patariame kreiptis į mus ir galbūt mes pateiksime kitokių sprendimų. Naudojame moderniausias hidroizoliacines medžiagas rinkoje, kurioms panaudoti reikia aukšto lygio kompetencijos“, – teigė jis.

T. Helgedagsrudas teigė, kad svarbiausia yra geros kokybės betonas ir apsauginės medžiagos, pailginančios statinio gyvavimą. „Kartais išorė būna apgaulinga – ji atrodo gerai, bet viduje gali būti surūdiję“, – teigė pranešėjas.

Projektavimo bendrovės „Projektai ir Co“ darbus pristatė inžinerinių statinių projektų grupės vadovas Romualdas Klimovičius ir BIM koordinatorius Almantas Liutvinas. Jie papasakojo apie jų įmonės rengtą Neries krantinės kairiojo kranto Vilniuje projektą.

„Centrinėje Vilniaus miesto dalyje, atliekant ir detalizuojant projekto sprendinius, buvo suplanuotos naujos dviračių ir pėsčiųjų takų trasos, esamų gatvių rekonstrukcija, pritaikant dviračių ir pėsčiųjų eismui, suprojektuoti nauji dangų tipai, nuovažos, dalį jų pritaikant neįgaliesiems, laiptai, terasos, poilsio zonos, gatvių ir pėsčiųjų takų apšvietimas, lietaus nuotekos, mažoji architektūra, taip gražinant Neries upės kairįjį krantą miestui ir jo gyventojams“, – buvo teigiama pranešime.

Vienas labiausiai intriguojančių tiltų projektų Lietuvoje – tarptautinės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ planuojamas tiltas prie Jonavos, tačiau ne ką mažiau intriguoja ir parengta daugybė tiltų projektų didžiuosiuose šalies miestuose. Marius Narmontas, „Rail Baltica“ projektą koordinuojančios Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ Lietuvos padalinio vadovas, savo pranešime pasidalijo, kokie nauji tiltai planuojami Baltijos šalyse.

„Tarp įspūdingiausių statinių ir kartu neabejotinai vienas didžiausių techninių ir inžinerinių iššūkių įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą – tai tiltas per Nerį prie Jonavos. Net 1,51 km tiltas drieksis apie 40 metrų aukštyje virš Neries ir upės slėnio. Per beveik 14 metrų pločio tiltą bus nutiestas europinio standarto vėžės geležinkelio dvikelis“, – klabėjo M. Narmontas.

Apie tiltų statymą šiais pokyčių nestokojančiais laikais konferencijos dalyviams kalbėjo iš Nyderlandų atvykęs „NEXT Architects“ parteris ir architektas Michelas Schreinemachersas.

„Tiltai yra stipriai įsišakniję į visuomeninę erdvę ir dažnai pranoksta prisidedančių dizainerių, architektų, inžinierių ir politikų užgaidas. Mes statome tiltus, kurie provokuoja, drąsina ir suteikia netikėtą posūkį platesniame kontekste. Dirbame ne tik su tiltais, dirbame su objektais, kurie skatina burtis bendruomenes“, – M. Schreinemachersas.

Konferenciją užbaigė architekto Keitho Brownlie, studijos „BEAM Architects“ direktoriaus iš Jungtinės Karalystės, pranešimas tema „Jokioms riboms nepavaldi gravitacija“. Jos metu buvo pateikta daug įspūdingų tiltų pavyzdžių. Jis teigė, kad kuria ne tiltus, o „keliones tarp viešųjų erdvių“.

„Dirbame iš Jungtinės Karalystės, tačiau projektuojame tiltus visame pasaulyje. Kultūra, skonis, politika ir procedūros visur skiriasi, tačiau fundamentalūs procesai išlieka tie patys. Pradedant nuo paprasto principo: tilto dizainas = fizika x kontekstas, aptarsime konkrečioms vietoms skirtų projektų genezę nuo Australijos iki Islandijos, nuo JAV iki JAE“, – sakė britas.

Miestų infrastruktūroje tiltai atlieka ypač svarbų vaidmenį, padeda kurti viešąsias erdves ir išvengti automobilių eismo spūsčių. Konferencijos dalyviai turėjo puikią galimybę apie tiltų projektavimo, statymo ir eksploatavimo subtilybes išgirsti iš pirmų lūpų.

 

Konferencijos vanduo – „Uniqa“, kava – „Kavos sinergija“.

Nuotraukos: Justė Saulytė

Date: 2022-10-27 10:00:00
Location: Multikino, Ozo g. 18, Vilnius
NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

PRANEŠIMAI