Inžinerinės sistemos moderniame interjere: projektavimo ir dizaino sprendinių integralumas

Iš pradžių inžinerines sistemas slėpdavome, dabar dar metus kitus bandysime paryškinti industrinio stiliaus interjeruose, o vėliau neišvengiamai integruosime į dizainus. Apie tai ir apie tai, kaip inžinerinės sistemos elementus organiškai jungti į visumą ir stilingai pritaikyti pastato interjerekaip pasiekti geriausių rezultatų kuriant komfortišką ir energiją taupančią aplinką, ekspertai vakar (gegužės 28 d.) diskutavo STRUCTUM kartu su Lietuvos architektų sąjunga organizuotoje virtualioje konferencijoje „Inžinerinės sistemos moderniame interjere: projektavimo ir dizaino sprendinių integralumas“.

Estetinė inžinerija

Architektų studijos WGNB įkūrėjas ir direktorius Jonghwan Baek ir dizaineris Ian Yang skaitydami pranešimą akcentavo, kad pastatų inžinerinės sistemos integracija į interjerus yra būtina, nes nuo jos priklauso erdvės sukuriamos patirtys.

„Elektra, santechnika, ŠVOK – viskas ką vartotojai gali matyti, girdėti, jausti ir liesti, taigi tai vidinės erdvės dalis. Daugiausiai dirbame su erdvių atnaujinimo projektais. Ne vietoje einantys ortakiai ar vandentiekio linija dalinanti erdves yra mūsų, kaip architektų kasdienybė. Todėl mūsų darbas yra nagrinėjant naujus dizainus, koncepcijas, esamą inžinerinę sistemą perkelti arba integruoti į interjerą taip, kad ji tarnautų tiek funkciniu, tiek estetiniu aspektu“, – sakė J. Baek.

WGNB studijos komanda pasakoja apie gyvenamojo namo projektą, kuris iškilo Pietų Korėjoje. Jame dalinai pakabintose lubose integruotas apšvietimas, kuris apšviečia ir išryškina svarbiausius interjero elementus, o visą kitą paslėpia paslaptinga juoda spalva.

Inžinerinių sistemų dizaino lyderiai

„Think light” direktorius Andrius Kleiza pastebėjo, kad kalbėdami apie inžinerines sistemas jas reitinguojame pagal tai ar jos labiau „dizainiškos”, kaip pavyzdžiui apšvietimas, kuriam dizaino kartelė iškelta aukštai, ar jos ne „dizainiškos”  – tarkim kaip gaisrinės saugos prietaisai, iš kurių nesitikime beveik jokio dizaino. Tačiau dėl to pravartu visada stebėti kokios tendencijos yra jaučiamos apšvietimo srityje, nes, greičiausiai, kitos inžinerinės sistemos seks tuo pačiu keliu.

Per pastaruosius tris metus apšvietimo gaminių gamintojai pateikė naujovių: pagerėjo spalvų atkartojimo indeksas, reflektorius padėjo sumažinti akinimą, nes gerai suvaldoma šviesa nespinduliuoja į šonus.

A.Kleiza virtualios konferencijos dalyviams pasakojo, kad per pastaruosius metus atsirado visa eilė naujų produktų su mikroreflektoriais. Šis sprendinys leido sumažinti apšvietimo prietaisus. Kaip pavyzdžiui, šviestuvai, kuriuos vietoje halogeninių prietaisų naudojome prieš 5 metus (standartiniai 600 Lm) būdavo apie 8 cm, prieš kelis metus – 5 cm, dabar LED technologijai sukurti šviestuvai siekia 12 mm, bet jų skleidžiamas šviesos srautas išlieka tokio pačio galingumo.

Dar viena naujovė – bėgeliai. Pranešėjas konferencijos žiūrovams sakė, kad iki šiol apie 30 metų industrijoje buvo naudojami vieno standarto bėgeliai. Prieš penkmetį atsirado magneto pagalba prisitvirtinantys bėgeliai. Iš pradžių jie buvo dideli. Bevielio valdymo sistemoms populiarėjant mažėjo magnetiniai bėgeliai ir šiandien jie siekia vos 15 mm. Į tokius bėgelius galima montuoti ne tik šviestuvus, bet ir vaizdo kameras.

„Mano matytas mažiausių matmenų bėgelis šviestuvų montavimui siekia 5 mm. Mažesnių matmenų šviestuvai suteikia daug jų pritaikymo dizaine galimybių. Tai reiškia, kad galime kurti savo raštą ir variuoti dizainu. Keičiasi šviesos projektavimas. Rinkoje gamintojai pritaiko vis daugiau technologinių galimybių perduoti maitinimą. Jau yra pristatytas lankstus odinis bėgelis, kurio visi laidai integruoti į odą. Iš telefonų industrijos atėjo „Bluetooth“ technologijos, kurios pagrindinė savybė – sumažėjo laidų. Taigi, yra gerai integruotų sprendimų. Tad ar jau galime kalbėti apie šviestuvus be laidų. Šviestuvai be laidų – tai dar viena technologija, kuri atėjo iš mobiliųjų įrenginių gamintojų. Tai dažnai naudojama muziejuose. Ar naudojama plačiai?“, –  klausia „Think light” vadovas.

Kaip estetiką sujungti su dizainu?

Technologijos keičiasi ir atveria vis daugiau galimybių dizaineriams. Konferencijos žiūrovams Jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis priminė, kad anksčiau šviesą galėjome įjungti ir išjungti, šiandien apšvietimą projektuojame, valdome šviesos intensyvumą, spalvą ir žengiame tolyn. Pažangiausių technologijų dėka, šviesa kinta prisitaikydama prie kiekvienos situacijos individualiai, o jos intensyvumą galima valdyti pagal žmogaus bioritmą. Pokyčiai vyksta ne tik apšvietimo, bet ir vėdinimo, šildymo ir kitose sistemose, taigi kiekvienas pastatas yra „prikimštas“ inžinerinių sistemų.

Rodydamas visiems pažystamą jungiklių eilę ant sienos, pranešėjas pastebi, tarpusavyje nesuderintas skirtingų dizainų sistemas valdyti sudėtinga. Todėl dažniausiai tas chaosas su daug sistemų valdiklių ant sienos darbuotojų būna apeinamas ir neliečiamas. Taigi inžinerinės sistemos turi būti valdomos bendrai.

„Kai sistemos valdomos atskirai sunku kalbėti apie ergonomiką, nes sunku įprasti kai vienu valdikliu dirbame vienais principais, kitu – kitais. Išeitis –  apjungtos valdymo sistemos. Inžinerinės sistemos turi veikti kartu ir sudaryti sinergiją kartu su architektūra, taip bus gaunamas geresnis rezultatas“, – sako R. Skurdenis.

Plačiausiai naudojamas yra KNX standartas. 495 pasaulio gamintojai jau siūlo daugybę sertifikuotų, tarpusavyje derančių KNX gaminių, atitinkančius naujausius technikos standartus. Taip įgaunate didelę pasirinkimo laisvę.

Kokia nauda atskiroms žmonių grupėms, iš patogios pastato valdymo sistemos? – pasak „JUNG Vilnius“ direktoriaus, tokiame pastate dirbantys darbuotojai turi komfortiškas darbo sąlygas. Kokia nauda darbdaviui? – darbuotojas jaučiasi komfortiškai ir didėja jo produktyvumas, dėl geresnio psichologinio klimato darbe, mažesnė darbuotojų kaita. Pastato savininkui lengviau adaptuoti pastatą prie naujų nuomininkų, o dėl didesnio pastato prestižo, lengviau susirasti nuomininkų.

R.Skurdenis pranešime paminėjo, kad leidžia sutaupyti daugybę pinigų ir atveria dideles galimybes. Galima sujungti du greta esančius butus į vieną sistemą su galimybe vėliau sistemas atjungti.

Nors priklausomai nuo funkcionalumo sistemos kaina prasideda vos nuo 30 eur./kv m (sistema gali atpigti dar labiau, jeigu jas naudoja daugiabučio valdytojas, o gyventojas vėliau sistemą gali „auginti“ savarankiškai) ir kiekvienoje šalyje funkcionalumo poreikis šiek tiek skiriasi.

„Lietuvoje dažniausiai norima konservatyvaus sprendimo – klimato kontrolės, apšvietimo, saugos sistemų valdymo. Kiek rečiau į tai įjungiama multimedija, gėlių laistymas. Noras turėti daugiau funkcijų dažniausiai ateina vėliau – kai jau susigyvenama su turimomis sistemomis. Kaip pavyzdžiui, norima papildyti tokiomis funkcijomis, kaip galimybe valdyti balsu arba, kad sistema jus informuotų apie kokius nors įvykius (judėjimas lauke). Visą tai galima padaryti, nes sistema plečiama“, – į žiūrovų klausimus atsako R. Skurdenis.

Sistema gali būti valdoma telefonu ir valdymo įrenginiu. Paklaustas apie mobiliuosius valdymo elementus, pranešėjas sako, kad yra bevieliai išmanūs jungikliai, kuriuos galima valdyti mobiliuoju telefonu ar planšetėmis. Jeigu naudojamas stacionarus valdymo ekranas/skydelis, geriausia jo vieta yra ten, kur žmonės būna dažniausiai – salone, virtuvėje.

R.Skurdenis konferencijos žiūrovams pristatė virtualios realybės žymeklį, kuriame galima pasirinkti jums tinkamą ir patinkantį išmanųjį jungiklį, valdymo skydelį. Žymeklio failas atsiunčiamas tiesiai iš programėlės: https://apps.apple.com/de/app/jung-ar-studio/id1474936755.

Šiandien jungiklis ar valdymo skydelis/ekranas tampa vis panašesniu į meno kūrinį. Ji yra ne tik funkcionalus, bet ir puošia interjerą.

Pranešėjui pritarė ir WGNB studijos komanda, kuri pasakojo, kad šiuolaikiniuse pastatuose nėra vietos neestetiškai inžinerijai.

Ką slepia atviros lubos?

WGNB architektų pristatytame projekte, lubos gali tranformuotis ir tapti pakaba rūbams ar sporto treniruoklio laikiklio vieta. Architektūros studijos „Plazma“ vadovas Rytis Mikulionis teigia, kad inžinerinės sistemos okupuoja palubes ir lubas.

„Anksčiau buvo populiarus gipso kartonas. Dabar jo populiarumas mažėja. Grįžtant į madą brutaliztiniam stiliui, atsiranda pramoninės, grubesnės estetikos. Atsirado siekis sukurti nebaigtų statybų įvaizdį. Prieš 15 m. buvo ypač populiaru kažkokią dalį palikti atvirą, „skandinti“ ją tamsesne spalva. Tai „miksuotas“ sprendinys, kai inžinerija kažkiek matosi, bet dalinai“, – teigia R. Mikulionis.

Dar vienas projektas – „Paupio turgus“. Architekto Audriaus Ambraso projektuojamas „Paupio turgus“ užims beveik 2 tūkst. kv. m žiemos sode po stikliniu stogu. Pirmame aukšte galybė inžinerijos su mažu aukščiu. Tad atviros lubos slepia nemažai problemų, – konferencijos žiūrovams pasakojo pranešėjas.

Nemažiau nestandartinių sprendimų reikalauja kultūros paveldo objektai. R. Mikulionis pristatė projektus, kuriuose po lubomis nieko paslėpti negalima, tad tenka imtis nestandartinių sprendimų.

„Teko inžineriją montuoti į vamzdžius, iš kurių vėliau buvo padarytos rūbų kabyklos. Tada natūraliai kyla klausimas, ar sistemų montavimas ne lubose, o grindyse, išspręstų problemas. Juk pakeliamos grindys naudojamos labai plačiai. Vis dėlto, techniškai tai padaryti būtų sudėtinga. Todėl lubos išlieka opiausia pastato vieta, kuriose sugula beveik visa inžinerija, be to tai labiausiai apžvelgiamas plotas, kuris duoda toną estetikai“, – sako pranešėjas.

Paklaustas apie atskirų gaminių estetiką R. Mikulionis neslepia, yra tekę matyti pripučiamų ortakių, bet jie nėra plačiai taikomi dėl savo kainos. Tad inžinerinių gaminių skirtų eksponavimui – nėra. Tačiau yra įvairių sprendimų ir kai visi projekto dalyviai tobulai dirba savo darbą, pastatas tampa puikiai suderintu organizmu.

Mažiau švaistymo

GROHE atstovas Karl Lennon konferencijos dalyvius kvietė ne tik suderinti funkcionalumą su estetika, tačiau ir siekti aplinkosauginių tikslų. 70% mūsų planetos sudaro vanduo, tačiau geriamojo vandens yra vos 3%. Dėl geriamojo vandens trūkumo kasmet miršta apie 7 mln. žmonių, o augant populiacijai geriamojo vandens trūkumas taps dar didesne problema. Nepaisant to, susiduriama ir su kita problema – vandens švaistymu. Apie du trečdaliai vandens vis dar suvartojama namų ūkiuose.

„Sąmoningai pasirinkti produktai ne tik taupo energiją, bet ir naudingi finansiškai. Dėl tokių technologijų kaip GROHE „SilkMove” galima išvengti nereikalingo karšto vandens suvartojimo ir apytiksliai per metus keturių asmenų namų ūkiui sutaupyti 279 kg CO2 ir apie 31 412 litrų vandens”, – pasakojo pranešėjas.

Apie penktadalį vandens sunaudojame virtuvėje. Konferencijos žiūrovams K. Lennon pasakojo, kad daugelis esame įpratę gerti vandenį iš buteliukų. Taip sunaudojama daugiau plastiko, o vieno litro buteliuko gamybos metu išnaudojamas litras vandens, mineralinio vandens išpilstymo ir transportavimo metu išmetama dideli kiekiai CO2. Išeitis – „GROHE Blue Home“ virtuvinis čiaupas, kuris tiekia filtruotą ir atšaldytą mineralinį vandenį. Jo pagalba keturių asmenų šeima kiekvienais metais gali sutaupyti net apie 800 plastikinių butelių ir išmetamą CO2 kiekį sumažinti iki 61 proc.

Pagal aukščiausius pastatams taikomus tvarumo standartus virtuvėje bėgantis vanduo negali viršyti 4,8 ar 6 l/min, o duše – 7,5 ar 9 l/min. Visi GROHE gaminiai atitinka šiuos tvarumo standartus.

„Dalis žmonijos neturi geriamojo vandens ir tai sukrečia. Todėl mes integruojame išmaniuosius sprendimus į gaminius, kad net nekeisdami įpročių galėtume prisidėti prie išteklių taupymo. Nėra vieno kelio, visi turime prisidėti įvairiais būdais“, – sakė pranešėjas konferencijos dalyviams.

Antibakteriniai baldai

Namų baldų salono „ISKU BALDAI“ vadovė Urtė Gaidytė konferencijos dalyviams pristatė baldus su antibakteriniais paviršiais. Pasak pranešėjos, tokie baldai gali būti ne tik neatsiejama darželių, mokyklų ar ligoninių įrengimo dalis, tačiau ir namų dizaino elementas.

„ISKU rinkai pristatė korposinius ir minkštus baldus su unikalia formule – antibakteriniu paviršiumi.  Bakterijos dauginasi per sąlytį. Todėl ISKU į savo gaminius integravo sidabro ir vario plokštę, kuri stabdo mikrobų vystymąsi. Ant tokių baldų po sąlyčio praėjus 15 min bakterijų ženkliai sumažėja, o po 24 val bakterijų ant paviršiaus nelieka. Šių baldų paviršių nereikia specialiai prižiūrėti nuo mechaninių įbrėžimų ar kitų pažeidimų”, – sakė U. Gaidytė.

Sidabro ir vario elementai gali būti integruojami tiek į minkštus, tiek į korposinius baldus ir visiškai nekeičia skandinaviško minimalizmo, kuriuo garsėja suomių gamintojo ISKU baldai.

Pranešėja konferencijos žiūrėvams pristatė modulinę sofą, kurią galima pačiam modifikuoti pagal poreikį. Paklausta apie dizaino kūrimą, „ISKU BALDAI“ vadovė sakė, kad baldų salono komanda gavusi erdvės planą sudėlioja erdvės vizualizacijas, pagal medžiagas, spalvas ir tekstūras. ISKU gamintojas teikia garantiją visiems baldams. Kaip salono vadovė pabrėžė, estetika nuo funkcijos nėra ir negali būti atsiejama baldų pramonėje.

Konferencijos „Inžinerinės sistemos moderniame interjere: projektavimo ir dizaino sprendinių integralumas“ dalyviams ir žiūrovams sveikinimo žodį tarė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė. Konferenciją moderavo Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla.

  • Data: 2020 m. gegužės 28 d., 10:00 val.

    Vieta: Konferencija vyks per virtualią platformą „Microsoft teams"