STATYBŲ INOVACIJOS: KAIP NELIKTI TECHNOLOGIJŲ UŽNUGARYJE?

Technologijų rinka sparčiai plečiasi, o tai atveria vis daugiau naujų kelių statybų sektoriuje. Išbandant naujas galimybes, svarbu nepasiklysti pasirinkimuose, tačiau jų stebėsena padeda išlikti priešakyje.

Balandžio 15 d. „Structum“ konferencijoje apie pasaulį keičiančias statybų inovacijas kalbėjo savo sričių specialistai, kurie ne tik kuria moderniausias technologijas, bet ir kasdien su jomis žengia koja kojon.

Stogų ir fasadų inovacijos

Konferenciją pradėjęs SFS atstovas Baltijos šalims Aleksandr Maslenikov pristatė SFS ventiliuojamo fasado sistemą ir skaičiavimo programą stogui ir fasadui. Anot pranešėjo, naujoji SFS ventiliuojamo fasado sistema, kuri montuojama tik naudojant ilgus varžtus, turi kur kas daugiau privalumų nei senoji. Pavyzdžiui, izoliuojamas visas sienos plotas, lengva instaliacija, galimybė kabinti net pačią sunkiausią fasado apdailą ir gaunama apibrėžta statinė sistema.

A. Maslenikov detaliai pakomentavo, kaip veikia SFS ventiliuojamo fasado skaičiavimo programa, su kuria galima susipažinti įmonės tinklalapyje.

Kita svarbi naujovė, apie kurią kalbėjo pranešėjas, yra drėgmės nustatymas stogo šiltinimo sluoksnyje HUM-ID jutikliais. Šią sistemą sudaro du komponentai: tai drėgmės jutiklis ir rankinis prietaisas – skaitytuvas.

„Sumontavus jutiklius, bet kas gali lengvai nustatyti, ar stogo būklė yra tinkama. Jutiklius galima montuoti ne visame stogo plote, o tik pažeidžiamiausiose vietose, ypač jei stogas yra didelis“, – paaiškino pranešėjas.

Anot jo, vienas iš HUM-ID sistemos privalumų yra tas, kad galima kontroliuoti rangovus stogo montavimo metu, taip pat įvertinti stogdengių darbo kokybę ir baigus projektą.

Sveika gyvenvietė – nauja realybė Lietuvoje?

UAB „Gilė House“ direktorė Nadežda Stefanova pristatė projektą „Lazurito namai“, kurį įvardino kaip bendruomeniškumo išraišką. Visos koncepcijos pagrindas – organiškos formos, sveikas mikroklimatas, patogumas kasdieniam šeimų gyvenimui.

Pristatyta gyvenvietė turėtų vidinį, labiau pritaikytą šeimoms, ir išorinį, skirtą senjorams, klasterius. Aplink juos galimi ir nuosavi, skirtingos architektūros namai, kurie įsilietų į gamtos aplinką. Anot N. Stefanovos, vienas pagrindinių gyvenvietės išskirtinumų būtų jos estetinis vaizdas.

„Visas technologijas, reikalingas šiam projektui įgyvendinti, pati kūriau ir išbandžiau. Todėl labai gerai įsivaizduoju, kaip tai paversti tikrove optimaliais metodais“, – pabrėžė konferencijos dalyvė.

N. Stefanova atskleidė, kad projekto „Lazurito namai“ alternatyva galėtų tapti tik nuosavų gyvenamųjų būstų užstatymas, kuris netrukus gali tapti realybe.

„Aš labai norėčiau ištaisyti ekologiškų gyvenviečių įvaizdį. Jose turėtų balansuoti šiuolaikinės technologijos, patogumas, grožis ir ekologija“, – kalbėjo pranešėja.

Dizaino charakterį atskleidžiantis sienų dekoras

UAB „Veika“ verslo vystymo vadovas Arkadij Bliumin pristatė plačiaformatę 3D spaudos technologiją individualiam sienų dekorui.

„Iš ekologiškų medžiagų skaitmeniniu būdu gaminamas dažomų sienų dekoras „Paintable DIMENSE Décor“ turi daugybę pranašumų tiek vizualinio, tiek praktinio pritaikomumo prasme.  Tai galimybė sukurti unikalų, individualaus dizaino sienų ar lubų reljefą, kuris paslėps sienų įtrūkimus ar nelygumus bei suteiks papildomą garso izoliaciją“, – teigė A. Bliumin.

Šis naujas interjero dizaino sprendimas leidžia nesudėtingai ir greitai sukurti vienetinius gaminius, kurie pritaikomi konkrečiam projektui, taip pastiprindami kuriamo dizaino charakterį.

Švaresnė aplinka – vėdinimo sistemoje

UAB „Ortis LT“ gamybos direktorius Robertas Stonkus konferencijos metu atkreipė dėmesį į italų gamintojo P3 produktą – ortakių sistemą „Ductal“. Viena svarbiausių jos dalių – iš anksto izoliuotos aliuminio plokštės.

Pagrindinis šių originalių ortakių išskirtinumas – absoliuti higiena, nes jų vidiniam paviršiui naudojamas aliuminis. Galima pasirinkti savaime išsivalančias plokštes su antibakterine danga. Tai būtų ortakių sistema „P3 Ductal Careplus“, turinti skysto stiklo nanostruktūros dangą, dengiančią vidinę ortakio pusę.

Anot R. Stonkaus, P3 ortakių sistema „Ductal“ taip pat yra specialiai pritaikyta baseinams, maisto ir gėrimų gamybai aplinkoje, kurios ore būna didelė rūgščių koncentracija. Agresyvios aplinkos, kurioje montuojama P3 sistema, ore dažniausiai esančios medžiagos: chloras, fluoras, acto rūgštis, oksalo rūgštis, šarminės medžiagos, natrio hidroksidas ir t. t.

Grybienos naudojimas statybai

Konferencijoje, kaip įprasta, dalyvavo ir keletas užsienio pranešėjų. Vienas jų – Nyderlanduose esančio Utrechto universiteto mikrobiologas Han Wösten, kuris kalbėjo apie grybienos naudojimą statybų sektoriuje. Prie alternatyvių medžiagų paieškų veda siekis sumažinti CO2 išmetimo kiekius šiame sektoriuje.

Apie grybienos naudojimo galimybes kalbama vis dažniau. Jau turime keletą pavyzdžių, kuriuos pristatė ir profesorius, kai grybiena gali būti panaudota išorėje. Niujorke įsikūrusi architektūros įmonė „The Living“ suprojektavo ekologišką grybienos bokštą, žinomą kaip „Hy-Fi“, „MoMA PS1“ erdvės kieme, Manhatano centre. Kito projekto „MycoTree“ metu buvo sukurta išsišakojanti erdvinė struktūra, pagaminta iš grybienos komponentų. Anot H. Wösten, Nyderlanduose jau yra keletas pastatų, kur grybiena buvo panaudota kuriant išorės produktus.

Vidinių sprendimų, kur galima panaudoti iš grybienos sukurtus produktus, yra kur kas daugiau. Viena italų kompanijų siūlo akustikai mažinti skirtas plokštes iš grybienos. Taip pat grybienos produktai gali būti naudojami izoliacijai.

Konferencijos dalyvis atskleidė vieną iš būdų, kaip iš grybienos galima sukurti produktus. Pavyzdžiui, grybieną įdedame į šiaudus, kuriuos ji per tris ar keturias dienas sujungia į vieną tūrį. Grybiena sudžiūva (kitaip tariant, deaktyvuojama), padidinus temperatūrą ar džiovinant, nes jos augimui reikalinga drėgmė. Taigi gauta medžiaga – grybienos kompostas – vėliau gali būti naudojama kaip statybinė medžiaga.

Interviu su H. Wösten apie jo veiklą ir tyrinėjimus galite paskaityti čia.

Alternatyvūs betono armavimo sprendimai

„PP Baltic“ vadovas Andrius Karpauskas taip pat pabrėžė, kad šiuolaikinėje statyboje vis aktualesnis klausimas yra tvarių ir aplinkai draugiškesnių sprendinių įgyvendinimas. Tačiau betonas ir toliau išlieka pagrindine statybine medžiaga, kurios tvirtumui reikalingas armavimas.

„Dažnai armatūros tinklas keičiamas plieninėmis skaidulomis, nes tai yra paprastesnis, greitesnis ir pigesnis sprendimas“, – paaiškino A. Karpauskas ir pridūrė, kad sparčiai populiarėja alternatyvus betono armavimo būdas – polipropileno skaidulos.

Konferencijos dalyvio tikinimu, tai yra ilgalaikė ir aplinkai draugiškesnė statybinė medžiaga, kuri naudojama įvairioms grindims, lauko aikštelėms, pamatams ir gelžbetonio gaminiams armuoti. Ši medžiaga sutaupo 60–90 % į aplinką išmetamo CO2, palyginti su armavimu plienu.

Užstatytos aplinkos skaitmeniniai dvyniai

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro dr. Darius Pupeikis pristatė mokslo laimėjimus statybų inovacijos srityje. Vienas jų – skaitmeninių dvynių kūrimas.

„Tai reiškia, kad mes labiau orientuojamės į užstatytą aplinką, įvairius pastatus, inžinerinius statinius, urbanizuotas teritorijas“, – sakė konferencijos pranešėjas.

Anot jo, skaitmeninis dvynys suvokiamas kaip virtuali ir sinchronizuota užstatytos aplinkos reprezentacija. Tai realistiška ir dinamiška objekto replika, apimanti ir istorinius, ir realiojo laiko duomenis. Technologija išsiskiria tarpdiscipliniškumu ir sujungia statinių informacinio modeliavimo (BIM) metodologiją, daiktų internetą (IoT), realybės skenavimą (fotogrametriją, LiDAR), dirbtinį intelektą (AI) ir kitas šiuolaikiškas inovacijas.

„Skaitmeniniai dvyniai gali suteikti tam tikrų įžvalgų, kurias galėtume analizuoti, atlikti prognozes ar simuliacijas ir patikrinti, kaip pastatas reaguos, pavyzdžiui, gaisro metu, kiek išleis šilumos, kai lauko temperatūra pasieks 25 laipsnius šalčio ir t. t.“, – paaiškino dr. D. Pupeikis.

Jo manymu, koronaviruso pandemijos kontekste pasaulis pamatė, kaip svarbu turėti skaitmenines fizinės aplinkos replikas.

Nuo tyrinėjimo iki praktikos

Konferencijoje dalyvavusi architektūros studijos „3XN“ architektė Gry Kjær įsitikinusi, kad technologijos yra stipri, į priekį vedanti jėga projektuojant pastatus. „Kiekvieną kartą mūsų tyrinėjimų ir paieškų tikslas yra pagerinti technologijų pritaikomumą“, – patikino konferencijos užsienio pranešėja.

Anot G. Kjær, architektūros studija „3XN“ turi ne tik biurus keliose pasaulio vietose, bet ir atskirus tyrimų centrus, kuriuose paieškos virsta formomis ir realybe. Tam, be įvairių priemonių, naudojami ir įvairūs skaitmeniniai įrankiai.
„Mes tikime, kad kiekvienas projektas susideda iš įvairių unikalių ingredientų, o dizaino procesas turi užtikrinti, kad neliktų paslėptų pastato galimybių“, – savo ir kolegų idėjas atskleidė G. Kjær.

Konferencijos dalyvė išsamiai pristatė Kopenhagos arenos projektą, kurios dizainas atskleidžia, kad arenos gali tapti jungiančia ir bendruomeniškumą puoselėjančia miesto dalimi.

Daugiau apie Kopenhagos areną galite sužinoti čia.

  • Data: 2021 m. balandžio 15 d., 10:00 val.