Kraštovaizdžio architektūros renesansas


Šiandien, rugpjūčio 7 dieną, Aplinkos ministerija paskelbė kraštovaizdžio architektūrinių projektų konkursą. Tokių konkursų populiarėjimas signalizuoja, kad Lietuvoje iki šiol primiršta sritis tapo derybų objektu, ja vėl susidomėta. Tačiau ar mes turime kraštovaizdžio architektūros gaires, bendrą viziją?  

Kalbėdami Lietuvoje apie architektūrą, viešųjų erdvių projektus, taip dažnai išgirstame Skandinavijos pavyzdžius, kad nejučia imi abejoti tų pavyzdžių autentiškumu. Juk net tautiečių dažnai linksniuojamo minimalizmo gimtine vadiname Skandinaviją. Beje, mano galva, minimalizmas per dažnai painiojamas su primityvumu. Tačiau šių šalių kraštovaizdžio architektūra tikrai nekvepia primityvumu. Tai greičiau stipri, turinti gilias tradicijas, racionali ir sykiu įkvepianti užmoju kraštovaizdžio architektūra.  

Įvertinkime ar tikrai esame tokie jau skandinaviški. Štai, kad aplinka prie standartinių daugiabučių. Pirmiausiai į akis krinta tai, kad mes stengiamės kuo arčiau durų pasistatyti mašinas, o švedai prie savo slenksčio kuria parkus, želdynus. Beje, Kopenhagoje automobiliais važinėja tik ypač turtingi žmonės. Iš esmės populiariausia susisiekimo priemonė ten – dviračiai. Dviračių kultas toks stiprus, kad Skandinavijos šalyse jau rūpinamasi automagistralėmis ne automobiliams, o būtent šioms dviratėms transporto priemonėms, ką jau kalbėti apie smulkesnę infrastruktūrą – kad ir specialius pandusus, kuriais dviratininkai gali patekti į visus gyvenamųjų namų aukštus. 

Kita vertus, ar mūsų požiūris į viešųjų erdvių projektavimą, aiškius funkcinius architektūros ir kraštovaizdžio ryšius, erdvių formavimą bei medžiagiškumą, yra socialiai atsakingas. Danų kraštovaizdžio architekto Jeppe Aagaardo Anderseno suprojektuota krantinė Västra Hamnen parodo, kad įsigilinus į esamą situaciją ir parinkus tinkamą mastelį galima sukurti funkcionalią ir estetišką erdvę. Šis Malmės pavyzdys moko ir įkvepia į užduotis žiūrėti platesniu kontekstu. Juk kartais nukrypstama į detales ir jos jau konkuruoja su funkciniais ryšiais. Vienoje vietoje galima rasti intensyviai urbanizuotą teritoriją, persotintą sprendimų, kurie po kurio laiko nebeatrodo tokie jau novatoriški.  

Šiuolaikinė erdvė formuojama neigiant bet kokius tradicinius stereotipus, permąstant ir iš naujo įvertinant erdvės santykį su aplinka, kuriant dažnai netikėtus, provokuojamus, žmonių elgsenos įpročius keičiančius sprendimus – socialinis aspektas šiame kūrybiniame procese – bene pats svarbiausias. Kiek komfortiškai sukurta aplinka prisideda prie visapusiškos žmonių gerovės, kokią pridėtinę vertę tai teikia plėtojamiems projektams, kokią tai daro įtaką puoselėjant tvarią, ekologišką aplinką. Tačiau bendriausia prasme iš skandinavų galėtume pasimokyti integralumo visose kraštovaizdžio kūrimo plotmėse – nuo pagrindinės idėjos išgryninimo iki estetinių, funkcinių, technologinių sprendinių įgyvendinimo“, – spaudai sakė kraštovaizdžio dizainerė A. Grabauskienė. 
 
Projektai architektūriniam konkursui gali būti teikiami Aplinkos ministerijai iki rugsėjo 7 dienos. Su išsamiomis konkurso sąlygomis galima susipažinti čia. 

Konkursui pateikti projektai bus viešai eksponuojami Aplinkos ministerijos tinklalapyje 

Dešimt geriausių projektų bus apdovanoti lapkritį vyksiančio XII Lietuvos urbanistinio forumo metu. Geriausias atrinktas projektas gaus Aplinkos ministerijos apdovanojimą ir bus teikiamas Europos Tarybos kraštovaizdžio apdovanojimo konkursui.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų