Pasaulinė statistika rodo, kad per metus žmogui vidutiniškai sunaudojama apie 1 m3 betono, o tai beveik 10 kartų daugiau negu visų kitų dirbtinių medžiagų kartu sudėjus. Didžiosios dalies konstrukcinių betonų rišamoji medžiaga yra portlandcementis – vienas cementų tipų, kurio gamybai reikalingos milžiniškos energetinės sąnaudos ir didelės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dvideginio, emisijos.
Cheminės technologijos fakulteto doktorantas Tadas Dambrauskas įsitikinęs, kad naujų, pažangesnių cementų sukūrimas leistų sumažinti šios pramonės sąnaudas ir įtaką aplinkai.
T. Dambrauskas savo tiriamajame darbe „Dvibazių kalcio hidrosilikatų sintezė ir jų funkcinės savybės“ siekia panaudoti sintetinius, pačių fakulteto mokslininkų kuriamus kalcio hidrosilikatus aplinkai draugiškų rišamųjų medžiagų gamybai.
„Šiuo metu žinoma daugiau nei keturiasdešimt kalcio hidrosilikatų, pramoniniuose gaminiuose kalcio hidrosilikatai susidaro kietėjant cemento akmeniui, garinant silikatines plytas ar dujų silikatą ir nulemia jų eksploatacines savybes,“ – pasakoja jaunasis tyrėjas.
KTU praneša, kad gaminant toną cemento sunaudojama 4,7–6,3 GJ/t energijos – apie 3 % viso pasaulyje pagaminamo energijos kiekio, o į atmosferą išskiriama 0,89-1,1 tonos CO2, tai 5-7 % pasaulio CO2 emisijų. Lietuvoje cementą gamina AB „Akmenės Cementas“, šios įmonės produkcija per metus siekia 1 milijoną tonų. Cemento gamybai reikalinga aukšta temperatūra, net iki 1450 laipsnių. Siekdama sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį, cemento pramonė intensyviai investuoja į technologijų tobulinimą. Tikėtina, kad išvystyta alternatyvių rišamųjų medžiagų sintezės ir aktyvacijos technologija leistų sumažinti energijos sąnaudas ir CO2 emisijas iki 30 %.
Doktorantūroje nuobodu nebūna
Draugišką aplinkai cementą kuriantis aktyvus doktorantas jau pristatė savo tyrimus 10 tarptautinių konferencijų ir su bendraautoriais paskelbė 13 mokslinių publikacijų. Jis yra ir Lietuvos patento „Bevandenių kalcio silikatų gamybos būdas ir tuo būdu gautas bevandenis kalcio silikatas“ bendraautorius.
Tadui teko sudalyvauti ir doktorantų vasaros mokykloje bei du kartus stažuotis Vokietijoje.
„Patariu visiems kolegoms dalyvauti vasaros mokyklose ir stažuotis. Visų pirma, gaunama naujų žinių bei kompetencijų, lavinami esami gebėjimai. Be to, tai gera galimybė susipažinti ir pabendrauti neoficialioje aplinkoje su bendraminčiais bei panašius tyrimus vykdančiais kolegomis iš įvairiausių pasaulio kraštų,“ – sako doktorantas.
Tado pasiekimai jau buvo įvertinti: 2014 m. gauta LMA premija už geriausią studentų mokslinį darbą, 2016 m. ir 2017 m. doktorantas buvo paskelbtas KTU bei LMT aktyviausių doktorantų konkursų laureatu, o 2018 m. gautas apdovanojimas „ESTAC Grant for Exceptional Young Researcher in Thermal Analysis & Calorimetry“.
„Studijuoti nėra lengva, tačiau mano įdėtas darbas atsipirko su kaupu. Studijos pateisino visus lūkesčius.“ – teigia doktorantas. „Galimybės studijų metais išvažiuoti, tobulėti ir pasisemti žinių yra puikios! Be to, labai malonu, kai tave įvertina už pasiekimus ne tik universiteto, bet ir Lietuvos mastu,“ – sako T. Dambrauskas.
