Latvijoje, Liepojoje, statomas įspūdingas geriamojo vandens eksporto terminalas. Planuojama, kad geriamasis vanduo į šį 30 mln. eurų vertės terminalą bus tiekiamas iš Liepojos gręžinių, o iš jo saugyklų jūra eksportuojamas į kitas šalis. Antrojo – Ventspilio uoste pastatyti geriamojo vandens saugyklą ir eksporto infrastruktūrą prireiks 25 mln. eurų investicijų. Latvija tikisi eksportuoti „skystąjį auksą“ į geriamojo vandens stokojančias šalis.

Liepojos projektas

Liepojoje šiuo metu beveik keturių hektarų plote vyksta statybos darbai. Vandens saugykla statoma Karostoje, prie Oskaro Kalpako tilto.

Liepoja – miestas Vakarų Latvijoje prie Baltijos jūros. Tai svarbus Latvijos uostas ir trečias didžiausias šalies miestas. Karosta yra šiaurinėje Liepojos dalyje, miestelis puikiai tinka eksporto terminalui, tai neužšąlantis uostas prie Baltijos jūros.

Liepojos vandens terminalas pradėtas statyti šių metų kovą, išvalius teritoriją. Darbus atlieka vietinė statybų įmonė SIA „UPTK“, kuri tokio masto projektą įgyvendina pirmą kartą, nors nuolat dirba uoste, anksčiau ji pastatė ne vieną grūdų sandėlį. Iki rudens pastatyta tik dalis planuojamo terminalo, bet jo kontūrus jau galima numanyti.

Svarbiausia statybos projekto dalis – vandens saugykla: toliau nuo kranto bus įrengtos dvi vandens saugojimo talpyklos po 30 tūkst. tonų ir vienas – 26 tūkst. tonų. Bendras talpyklų aukštis sieks 7–7,5 metro, dalis, apie 2,5 metro, bus įkasta į žemę.

Betoninės talpyklos iš vidaus bus apdorotos specialiomis ir itin brangiomis Italijoje pagamintomis izoliacinėmis medžiagomis, taigi vanduo neturės kontakto su betonu. Siekiant užtikrinti geriamojo vandens kokybės reikalavimus, kurie yra labai aukšti, talpyklos bus patikimai uždengtos, dangą laikys „stulpų miškas“ – iš viso 333 atramos.

Nuo įmonės „Liepoja vandens“ miesto vandentiekio tinklo bus nutiestas 30 centimetrų skersmens vamzdynas, kuriuo vanduo bus pumpuojamas į terminalo saugyklą. Sukauptas vanduo iš talpyklų į laivus naujoje prieplaukoje bus tiekiamas didesnio diametro vamzdynais. Liepojos uoste taip pat bus pastatyta nauja krantinė ir užpylimo aikštelė. Numatoma įrengti konteinerių aikštelę, pastatyti vandens sandėlį, konteinerių pildymo pastatą ir elektros transformatorinę, nutiesti vandentiekio vamzdynus nuo stoties iki molo, kur vandenį galės priimti laivai.

Projekto vystytoja įmonė „Eipu“ 2020 metais sudarė statybvietės žemės nuomos sutartį su Liepojos specialiosios ekonominės zonos (SEZ) administracija. Geriamojo vandens eksporto terminalo statybas Liepojoje planuojama baigti 2024 metais.

Solidus rezervas

Liepojoje leidžiamas išgauti geriamojo vandens kiekis yra apie 10 milijonų kubinių metrų per metus, šiuo metu miestas per metus suvartoja apie 3 milijonus kubinių metrų vandens. Tad geriamojo vandens rezervas pakankamai didelis, jį galima eksportuoti laivais.

Latviai investicijas į vandens terminalus grindžia tuo, kad kitose šalyse geriamasis vanduo yra didelė problema. „Kitos šalys iš žemės gelmių pumpuoja „juodąjį auksą“ ir mineralus, o mes turime labai gero vandens, kurį naudojame ir geriame iš čiaupo kasdien. Esame įpratę, kad tai savaime suprantama.

Tačiau yra šalių, kuriose geriamojo vandens nepakanka arba jis yra labai prastos kokybės. Jeigu savo platumose gaunamą vandenį galime eksportuoti – išvežti į šalis, kuriose jo trūksta, mums tai yra unikali galimybė“, – sakė Liepojos specialiosios ekonominės zonos vadovas Uldis Hmieļevskis.

Teigiama, kad būsimas terminalas bus draugiškas aplinkai, nekels taršos ir triukšmo. Taip pat Liepojos šiaurės priemiesčių gyventojams nebus uždrausta patekti į paplūdimį prie Baltijos jūros.

Dėl vandens eksporto padidės Liepojos uosto krovinių apyvarta, atitinkamai – ir įplaukos biudžete, kurios leis įgyvendinti būsimus uosto investicinius projektus.

Pagal Liepojos standartus geriamojo vandens terminalas – tai labai didelis uosto plėtros projektas. Terminalas galės užtikrinti metinį 3 milijonų tonų geriamojo vandens eksportą. Palyginimui: bendra Liepojos uosto krovinių apyvarta 2021 metais siekė 7,056 mln. tonų.

Ventspilio projektas

Ventspilio laisvajame uoste į geriamojo vandens terminalo saugyklų ir eksporto infrastruktūros statybas planuojama investuoti 25 mln. eurų.

Ventspilis – miestas Latvijos šiaurės vakarinėje dalyje prie Baltijos jūros. Ventspilyje veikia svarbus neužšąlantis jūrų uostas ir vienas iš trijų Latvijos oro uostų.

Geriamojo vandens terminalo statybai skirta maždaug 7,1 hektaro žemės sklype Ventspilyje, Stradino gatvėje. Plėtojant projektą, planuojama neišpilstytą geriamąjį vandenį tanklaiviais eksportuoti į šalis, kenčiančias nuo geriamojo vandens trūkumo. Investuotojas BLNC tikisi, kad klientai bus įmonės, kurioms reikia aukštos kokybės geriamojo vandens, pavyzdžiui, vandens buteliuose ir kitų gėrimų gamintojos, žemės ūkio bendrovės, maisto gamintojai, farmacijos įmonės ir kitos, ieškančios ilgalaikio geriamojo vandens tiekimo saugumo.

BLNC planuoja statyti modernų vandens akumuliacinį rezervuarą. Vanduo, kuris bus gaminamas naudojant vietinės vandentvarkos bendrovės „Udeka“ pajėgumus, bus kraunamas į laivus. Planuojama krovinių apyvarta – nuo 3 iki 6 tonų vandens per metus, o tai būtų reikšminga krovinių diversifikacija Ventspilio uostui. Šis uostas – antras pagal krovos apimtis Latvijoje.

Ventspilio geriamojo vandens terminalo projektą planuojama įgyvendinti per trejus metus.

Vandens išteklių pasaulyje nepakanka

Jungtinių Tautų organizacijos duomenimis, žmogui per parą turėtų užtekti apie 50 litrų vandens. Europos ir pasaulio didžiuosiuose miestuose gyventojas per parą vidutiniškai buityje sunaudoja apie 162 litrus vandens, pavyzdžiui, Paryžiuje – 110 litrų per parą. Lietuvos didmiesčiuose vienas gyventojas per parą vidutiniškai sunaudoja apie 80 litrų vandens, o jo naudojimas pamažu auga, plečiant centralizuoto vandentiekio tinklus.

Lietuva turi didelius požeminio vandens išteklius, palyginti su pasauliniu kontekstu: per parą mūsų šalis galėtų išgauti iki 3,7 mln. kubinių metrų vandens be žalos turimiems telkiniams. Gėlo požeminio vandens ištekliai mūsų šalyje susikaupė per daugelį metų.

Pasaulyje per pastaruosius šimtą metų šešis kartus padidėjo vandens suvartojimas ir jis kasmet toliau auga. Apie 60 proc. Europos miestų sunaudoja daugiau vandens, negu jo ištekliai atsinaujina. Šalyse, kur geriamojo vandens trūkumas ypač ryškus, nudruskinamas jūros vanduo ir gaminamas gėlas, bet tokia gamyba reikalauja didžiulių energijos ir finansinių išteklių.

Šylant klimatui ir augant gyventojų skaičiui pasaulyje vandens ištekliai mažėja, o poreikis nuolat auga. Jau dabar vandens trūksta beveik 4 mlrd. žmonių ir Jungtinės Tautos mano, kad 2050 metais vandens gali trūkti daugiau nei 5 mlrd. žmonių. Dėl vandens stygiaus kyla ligų epidemijos, kasmet nusinešančios milijonus gyvybių.