Nors didžioji dalis lietuvių (60 proc.) naują būstą perka ilgesniam nei 10 metų gyvenimo laikotarpiui, 9 proc. Lietuvos gyventojų nekilnojamąjį (NT) turtą įsigyja investicijai. Dauguma (45 proc.) šių investuotojų priklauso vyresnei, 40–74 metų amžiaus, grupei. Tokias NT rinkos tendencijas rodo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atliktas tyrimas. Todėl ekspertai, būstą vadindami saugia bei vertinga investicija, dalinasi patarimais, kaip išsirinkti patrauklų objektą investavimui ir kokių klaidų vengti iš pastarojo norint pakankamos finansinės grąžos.
Investuoti į NT – saugu ir lengva
NT analitikai pastebi: nuomos pajamingumas šiuo metu mažėja, o būsto kainos auga sparčiau, nei galimybė iš pastarojo uždirbti nuomojant. „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago teigimu, tai rodo ir bendrovės atliktas tyrimas, kurio duomenimis butą investicijai perka tik mažiau nei vienas iš dešimties lietuvių. Visgi, anot K. Vanago, būsto nuomos ir jo įsigijimo kainos balansuoja viena kitą – jei NT perkama brangiau, didėja ir paklausa nuomotis.
„Tokia investicija – vis dar patraukli. Šiuo metu perkant būstą nuomai, galima tikėtis maždaug 5 proc. grąžos Vilniaus senamiestyje, 5,5 proc. – visame Vilniuje. Kituose Lietuvos didmiesčiuose miestuose šie skaičiai – dar didesni. Nors reiktų palaukti, kol už nuomą gaunamos įmokos atpirks sumokėtą sumą, tokia investicija yra saugi, patikima bei vertinga“, – sako „YIT Lietuva“ vadovas.
Šiai nuomonei pritaria ir NT bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada. Pasak jo, būstas yra realus, stabilus turtas, kuris, net ir generuodamas nedidelę grąžą, yra parankus objektas investicijai.
„NT savininkai, nenorintys aktyviai dalyvauti finansų rinkoje ir šalia pagrindinės veiklos turėti pasyvų investavimo įrankį, tikrai galėtų svarstyti tokį variantą. Net ir jo sugeneruojama 5 proc. grąža yra pakankama, nereikalaujanti nei specifinių žinių, nei laiko sąnaudų, kurios būtinos investicijoms į akcijas, obligacijas ar verslą. Todėl būstas yra lengvas, galbūt ne pats pelningiausias, tačiau saugus būdas investuoti. Kuomet banko paskolos marža yra apie 2 proc., turimos nuosavos lėšos uždarbį dar padidina, o kainų kritimo nematyti, NT tampa ypač patrauklus“, – pastebi M. Čiulada.
Tendencijas diktuoja pandemija
Tai, kad laikas investavimui į NT šiuo metu yra parankus, rodo dabartinė situacija. Pasak M. Čiulados, pandemija išryškino kuo didesnės erdvės gyvenimui privalumus, tačiau tokį būstą įsigyti gali ne visi. Taip nuomos poreikis tik auga.
„Žmonės pagyveno karantine, užsidarę 30–40 kv. metrų ploto būstuose, todėl pastarieji, esantys arčiau gamtos, paežerėse, pamiškėse, turintys terasas, balkonus, tapo ypač patrauklūs. Savo ruožtu šiek kiek nukentėjo didmiesčių senamiesčių objektai – neliko trumpalaikės nuomos, naktinio, kultūrinio gyvenimo. Tačiau pandemija visą laiką nesitęs ir miestų centrinės ir senamiesčio dalys jau greitai susigrąžins populiarumą. Vėl paklausiausi bus 1–2 kambarių butai, tinkami vienam žmogui, porai, 2–3 metų nuomos laikotarpiui. Parankiausia investicijai jų lokacija – centras, centriniai rajonai“, – apie tendencijas kalba M. Čiulada.
Taip pat tvirtina ir investuotojas į nekilnojamąjį turtą Jurgis Šefleris. Jo tikinimu, NT atsiperkamumas miesto pakraščiuose – prastesnis. „Tokie būstai yra ir pigesni, tačiau jų nuomos kaina irgi mažesnė. Kalbant apie investavimo klaidas, neretai žmonės būstą perka ten, kur nėra miesto komunikacijų. Tai – mažesnių vystytojų problema. Jie pasiūlo NT įsigyti pigiau, tačiau nepritaiko būsto gyvenimui iškart. Neretai nepasirūpina ir lietaus kanalizacija, nuotekomis, kitomis sistemomis, žadėdami viską sutvarkyti vėliau, po metų, dviejų. Tačiau būstą investicijai perkantis NT savininkas nori, kad jis duotų grąžą kuo greičiau“, – teigia J. Šefleris.
Siūlo gerai viską apsvarstyti
Paklaustas, kokias patarimais galėtų pasidalinti su investuotojais į NT, M. Čiulada siūlo būstą prieš pirkimą gerai įvertinti. Anot eksperto, nereikėtų skubėti įsigyti ekstravagantiškų, nestandartinių, labai unikalių butų.
„Nuomai patrauklesni įprasti, niekuo neišsiskiriantys objektai. Todėl, suplanavus investiciją, neverta žavėtis išskirtinai įrengtu, prabangiu būstu, nes jo nuomos grąža gali nemaloniai nustebinti. Nuomininkai nėra linkę permokėti už ypatingą remontą ar interjerą – kainos bei kokybės santykis turėtų būti adekvatus. Be to, perkant būstą, derėtų samdytis statybų ekspertą ar brokerį, kurie apžiūrėtų NT būklę, pasakytų vertę, ypač naudinga pasidaryti turto vertinimą. Skubėti nereikėtų, tik, radus tinkamą variantą, nedera ir delsti. Rinka šiuo metu – labai dinamiška, galima ir pavėluoti“, – akcentuoja M. Čiulada.
Tuo tarpu J. Šefleris siūlo prieš būsto pirkimą gerokai įvertinti jo kokybę, kurios dažnai gali ir pritrūkti. „Svarbu atsižvelgti į namus parduodančios bendrovės patikimumą bei reputaciją. Kaip ji laikosi kokybės standartų, ar turi rekomendacijų, galbūt įmonė pastato kelis būstus ir yra likviduojama. NT yra didžiulė investicija, todėl apsisaugant norimą informaciją surinkti ne tik būtina, bet šiuo metu ir labai lengva“, – priduria J. Šefleris.
Tai padaryti rekomenduoja ir K. Vanagas. Anot bendrovės „YIT Lietuva“ vadovo, paklausa pirkėjams dabar išaugo ir šis ženklas yra labai pozityvus, nes investuotojai turi iš ko rinktis, gali įsivertinti vieną ar kitą vystytoją, rinktis normą projektą. Tokia konkurencija, pabrėžia K. Vanagas, statytojus verčia pasitempti.
„Todėl savo veikloje įgyvendiname tik aukščiausius skandinaviškos kokybės standartus, žengiame į naująjį statybų rinkos etapą, naudojame tvarias, inovatyvias technologijas. Kartu kuriame geresnę gyvenamąją aplinką, geriname miestų infrastruktūrą, vykdome darnią teritorinę plėtrą. Taip auginame pridėtinę būsto vertę kiekvienam pirkėjui, o pastaroji dabartinėje rinkoje yra lemiamas veiksnys siekiant sumanios bei sėkmingos investicijos“, – reziumuoja „YIT Lietuva“ generalinis direktorius.
