Neatrodo baltarusiškai
Prekybos centrą „Bonus“ baltarusių žiniasklaida vadina vienu gražiausių ir moderniausių Minske.
„Prekybos centrą suprojektavo lietuvių įmonė UAB „City Projects“, priklausanti kontroliuojančiajai bendrovei „Capital City Group“, kuri taip pat iš dalies ir finansavo projektą. Taigi galima buvo tikėtis, kad „Bonus“ atitiks, kad ir ne europietišką, bet bent jau Baltijos šalių kokybę. Ir viltys išsipildė“, – rašė baltarusių interneto portalas „blizko.by“.
Kontroliuojančiosios bendrovės „Capital City Group“ generalinis direktorius Mindaugas Zaremba sutinka, kad šis prekybos centras turi daugiau europinių bruožų, o ne sunkiai apibūdinamo baltarusiško savotiškumo.
„Bonus“ vertinamas kaip vienas gražesnių Minsko prekybos centrų – tiek dėl interjero, tiek dėl eksterjero. Iš tikrųjų mes su architektais nemažai padirbėjome, į grožį investavome. Ir iš atsiliepimų girdime, ir patys jaučiame, kad tai yra jaukus, estetiškas prekybos centras, gal net šiek tiek per geras miegamajam rajonui“, – pripažino M. Zaremba.
Iškilo didžiuliame mikrorajone
Apie 2 mln. gyventojų turinčioje Baltarusijos sostinėje Minske, kaip ir Vilniuje, prabangesni prekybos centrai statomi centre, o gyvenamuosiuose rajonuose – vidutinės klasės.
„Bonus“ iškilo viename didžiausių Minsko mikrorajonų Kamennaja gorka. Šis yra gana naujas, šiuo metu jame labai intensyviai vyksta statybos. Skaičiuojama, kad šiame rajone gyvena per 400 tūkst. žmonių. Taigi prekybos centro poreikis šiame rajone buvo išties didelis.
„Mūsų prekybos centras tame rajone atsirado vienas pirmųjų. Kai mes jį pradėjome statyti, investuotojų ten dar nebuvo. O dabar didelius ir vidutinius prekybos centrus ten jau pradėjo statyti ir kiti investuotojai“, – pasakojo generalinis direktorius.
Yra ir slenkantis takas
M. Zarembos teigimu, nors „Bonus“ vertinamas kaip gyvenamojo kvartalo prekybos centras, jo tikslinė klientų grupė apima ne tik vieno mikrorajono gyventojus, nes „Bonus“ stovi prie dviejų didelių gatvių. Taigi čia apsipirkti užsuka ir nemažai pro šalį važiuojančių, kitur gyvenančių žmonių.
Apie nemažus „Bonus“ pirkėjų srautus liudija faktas, kad vien per tris pirmąsias darbo dienas šiame prekybos centre apsilankė 70 tūkst. Minsko gyventojų ir pirkiniams išleido apie 1 mln. litų.
Šiuo metu prekybos centrą per dieną vidutiniškai aplanko apie 15 tūkst. žmonių, o švenčių dienomis – neretai ir per 20 tūkst. pirkėjų.
Paklaustas, kuo lietuviškas prekybos centras ypatingas, pašnekovas sakė, kad nieko ypatingo, be įdomesnių architektūros ar dizaino sprendimų, nėra. Tai vidutinio dydžio prekybos centras, skirtas pagrindiniams mikrorajono gyventojų poreikiams tenkinti. Be didžiulės beveik visą pirmąjį aukštą užimančios maisto prekių parduotuvės „Rodnaja storona plius“, čia veikia dar per 40 įvairių parduotuvių, vaistinė, grožio salonas, bankų skyriai, kavinės. Didžioji dalis nuomininkų yra įsikūrę antrajame prekybos centro aukšte, į kurį galima patekti slenkančiu taku (o tai yra gana išskirtinis dalykas Minske) bei liftu.
Skirtumai – nežymūs
Pasidomėjus, ar sudėtinga užsienio bendrovei statyti prekybos centrus Baltarusijoje, M. Zaremba sakė, kad šioje šalyje yra sukurtas gana palankus investicinis klimatas.
„Prieš kelerius metus Baltarusijoje atsirado investicinė programa, pagal kurią galima sudaryti investicinę sutartį su valstybe ir gauti investavimo sklypus. Palankios sąlygos pritraukė daug tiek vietinių, tiek užsienio investuotojų. Šiuo metu investavimo sąlygos yra pakitusios, bet pati rinka diktuoja, kad Baltarusijoje vis dar yra tokių objektų paklausa“, – atskleidė pašnekovas.
Nors Baltarusija lietuviams atrodo kaip visiškai kitokia šalis: su savomis taisyklėmis ir įstatymais, M. Zaremba sakė, kad statytojams arba projektuotojams ten nekeliama kokių nors išskirtinių reikalavimų.
„Jaučiama skirtumų, pavyzdžiui, dar nuo sovietinių laikų likę techniniai reikalavimai, bet sparčiai perimamos europinės normos. Tarp Baltarusijos ir Lietuvos ar kitos Europos dalies nėra labai didelio kontrasto“, – mano generalinis direktorius.
