„Jei manote, kad gera pirtis — tai šimto laipsnių karštis, deginantis odą, maistu ir gėrimais nukrauti stalai, pažadame, nustebsite užsukę į tikrą lietuvišką pirtį“, – žada tauragiškiai Eglė Tamulynienė ir Šarūnas Paulikas. Ilgai svajoję turėti nuosavą pirtį, draugai vieną dieną ėmė ir išpildė norą. Nuo tol lietuviškas pirties tradicijas iš naujo atradę šeimininkai kviečia bičiulius atgauti jėgas ne bet kur, o į „Gabijos pirtį“ Tauragėje.
Suvienijo bendras tiksla
Eglė pasakoja — turėti pirtį, kurioje gera atsikvėpti, ir įsirengti vietą maudynėms yra sena jos svajonė, kilusi dar tuomet, kai vyras su uošviu iš jūrinių konteinerių Tauragėje statė svečių namelį, „Tauro trobą“. Tuomet taip ir maniusi, kad noras tik ir liks svajone, moteris ėmė gilintis į lietuviškas pirties tradicijas.
„Supratau, kad daugelis nėra patyrę pirties taip, kaip mūsų protėviai mėgo ir mokėjo. Pirties, kuri sveikatina žmogų, papročiai dar visai neseniai buvo gyvi, bet primiršome. Juk laikui bėgant tapo įprasta pirtyje sočiai prisivalgius kęsti karštį ant aukščiausio laiptelio. Kuo karščiau, tuo geriau“, – šypteli Šarūnas. „Kai atradau senąją lietuvišką pirtį, supratau, kad ji visai kitokia: ypač gausi procedūromis, skirtomis išlaisvinti kūne susikaupusią įtampą, sušildyti kūną, o svarbiausia pajausti vidinę ramybę“, – pasakoja jis.
Idėja statyti pirtį, kuri atgaivintų senąsias tradicijas, suvienijo bendraminčius. Neilgai trukus prasidėjo intensyvūs projektavimo darbai.
Norėdami būsimiems svečiams priminti turtingą lietuviškos pirties kultūrą, abu tauragiškiai su pavadinimu neužtruko. Pirtį pavadino deivės Gabijos, ugnies ir namų židinio globėjos, garbei.
Pasirinko etno dizainą
„Gabijos pirties“ šeimininkai tikina sulaukę daug vertingų patarimų iš amato žinovų ir dešimtis metų pirtinimo patirtį turinčių meistrų, kurie prisidėjo, kad pirčių lankymas būtų įtrauktas į Lietuvos nacionalinį kultūros paveldą. Jų patarimai davė kryptį ir projektavimo darbams: kaip ir tradicinėse pirtyse, erdves, pirmiausia, suplanavo taip, kad pirtininkui būtų patogu vanoti, masažuoti, o svečiai galėtų patogiai įsitaisyti ir mėgautis pirties apeigomis.
Svarbiausia pirties dalis, periodinio kūrenimo krosnis. Tai senovinio tipo krosnis, kurią tinkamai įkūrenti prireikia net keturių valandų. Tokiu būdu iškūrenta krosnis užtikrina švelnų, lengvą garą. Visai kaip senovėje.
Kitas išskirtinis „Gabijos pirties“ akcentas — 300 m ilgio takelis, vedantis į pirtį. „Anksčiau pirtį lietuviai laikė žmogaus mirties ir atgimimo simboliu. Ją netgi vadindavo mažąja mirtimi ir gimtimi. Žingsniuodami pirties takeliu atsipalaiduodavo, palikdavo dienos rūpesčius ir vargus, o po pirties procedūrų, susijusių su ugnies, vandens ir žemės stichijomis, jausdavosi lyg naujai gimę. Pamanėme, kad tai graži tradicija, ypač aktuali dabar, kai visi nuolat skubame. Taip simbolinis takelis, kuris veda pro miškelį į pirtį, atsirado ir pas mus“, – pasakoja E. Tamulynienė apie kilusį sumanymą.
Kai atėjo metas rinktis dizainą, į pagalbą draugams atėjo tauragiškė Vaida Žemaitytė, interjero studijos „Cle de Maison“, įkūrėja. Žymi dizainerė pasiūlė sprendimą, kuriame pastato funkcionalumą pavyko suderinti su temą akcentuojančiu etno interjero stiliumi.
Tiek Eglė, tiek Šarūnas džiaugiasi, kad pirtį, įrengtą Tauragėje šalia svečių namelio „Tauro troba“, pavyko suprojektuoti kiek įmanoma erdviau. Šiuo metu pirties procedūromis ant pirtyje įrengtų plautų gali mėgautis iki 10 žmonių grupė.
Sudomino gera savijauta
Kuo lietuviška pirtis ypatinga? Šeimininkai tikina, kad mūsų krašte kadaise paplitusi pirtis gali prilygti turkiškai ar net labiausiai pasaulyje vertinamoms spa procedūroms, tačiau retas apie tai yra girdėjęs. Odos šveitimai, pasivanojimai, kompresai yra tik kelios iš gausybės procedūrų, kurios, Šarūno teigimu, būdingos tradicinei pirčiai. Didžiausias išskirtinumas, kad garo kaitra nėra didelė. Siekia vos 50-60 laipsnių, tai saugi pirtis, kuri leidžia procedūromis mėgautis apie 3-4 valandas.
„Lietuviška pirtis man yra stebuklas“, – sako Eglė. „Ji ir įsitempusius raumenis atpalaiduoja, ir rūpesčių pilną protą nuramina. Gal dėl natūralių kvapų, nes tai išties aromatinga pirtis. Net žiemą gali pasijausti taip lyg būtų pavasaris ar net vasara. Tiek skirtingų žolelių, augalų pasitelkiama aromaterapijai ir vantoms rišti. Svarbiausia, kad iš pirties išeini visakeriopai pailsėjęs.“
Šarūnas prideda, kad pirtininko rolė lietuviškoje pirtyje ypač atsakingas darbas. Visuomet pirtyje besilankančių svarbu pasiteirauti, ar jie turi kokių sveikatos problemų. Pirčių sezonui jis pradeda ruoštis dar vasarą, o procedūroms — diena prieš.
„Net sakoma, kad geras pirtininkas per savaitę gali dirbti tik tris kartus. Pirtinant kitus netenkama daug jėgų, skysčių, trūksta elektrolitų, dėl to dieną prieš pirtį stengiuosi sukaupti, o po pirties atstatyti jėgas.“ — teigia pirtininkas. „Pirtininkas yra atsakingas, kad pirties dalyviai žinotų, kaip elgtis pirtyje, jaustųsi patogiai, dėl to norintiems išbandyti lietuvišką pirtį, visuomet patariu neapkrauti kūno sunkiu maistu, tuo labiau alkoholiu. Mat apsunkęs skrandis nebeatlieka savo funkcijų, o tuomet kenčia ir pats žmogus.“
Vietoje sunkių patiekalų, „Gabijos pirtis“ vaišina žolelių arbata, lengvais užkandžiais, o svečius ragina atsipalaiduoti nuo negatyvių kalbų, pabūti daugiau tyloje kaitinantis šilto garo pirtyje.
Lietuviškos pirties ritualus vedantis Šarūnas įsitikinęs — kitus pirtinantis meistras pats turi gyventi subalansuotą gyvenimo būdą, aktyviai sportuoti, tačiau neslepia, kad jo paties kelias iki tampant pirtininku buvo visai kitoks.
„Prieš kelis metus turėjau naktinio klubo verslą. Buvo audringų vakarėlių, nuolat ir daug naujų pažinčių. Atėjo gyvenime etapas, kai supratau, kad nebenoriu to lėkimo, naktinėjimo, pavargo ir kūnas. Vieną dieną apsisprendžiau ir tiesiog pardaviau savo verslą. Pasisėdėjimus iki paryčių pakeitė sportas.
Kai tik atsirado laiko, ieškojau būdų, kaip natūraliai atsipalaiduoti, ir atradau lietuvišką pirtį. Pradėjau intensyviai mokytis pirties vedimo paslapčių iš „Perkūnijos pirties“ mokyklos meistrus. Kad įgyčiau reikiamų sugebėjimų kursuose praleidau daugiau kaip metus“, – pamena pirtininkas ir dviračių sporto mėgėjas, savo malonumui dviračiu įveikiantis 180 km per dieną.
Į pirtį — ir rytais
Dabar vietoje įprasto rytinio kavos puodelio tauragiškiai kviečia svečius išbandyti ankstyvesnę, rytinę pirtį. „Daugelis mano, kad pirtis puikiai atpalaiduoja. Esame pastebėję, kad pailsėjusio žmogaus kūną garas ir vantų prisilietimai ryte švelniai pažadina ir puikiai tonizuoja. Patys tuo ne kartą įsitikinome ir likome nustebę“, – savo atradimais dalinasi E. Tamulynienė.
Kaip ir vakarinio pirtinimosi metu, krosnis kuriama gerokai prieš einant į pirtį. Mėgautis pirtimi dažniausiai jau galima nuo 10-11 val. dienos, o procesas trunka kelias valandas. Nors eiga ir panaši, šeimininkai pastebi, pati atmosfera kitokia nei vakare: daugiau juokų, pašnekesių, išeinantys jaučiasi gyvybingesni ir gerai nusiteikę darbui.
Tapo nauja tradicija
Šeimininkai juokauja, kad pirtyje visi lygūs, nesvarbu, kokie santykiai sieja svečius. Vadovas ar darbuotojas, giminaitis ar draugas — visa tai „Gabijos pirtyje“ nebeturi reikšmės, kai dalyviai mėgaujasi panašiais potyriais, dalinasi įspūdžiais ir paprasčiausiai tampa pirties draugais. Įprastai čia lankosi tiek šeimos su savo atžalomis, tiek senjorai, nes amžiaus cenzo lietuviškas garo tradicijas tęsiančioje pirtyje nėra. Pastovūs, įvairaus amžiaus svečiai turi savo mėgiamas procedūras ar į pirtį vyksta tiesiog atsipalaiduoti ir susitikti su bendraminčiais.
„Įdomu, kad pirtyje apsilankę ir ją išbandę verslininkai dažnai panašų pasibuvimą padovanoja ir savo komandoms, verslo partneriams. Mintis tokia, kad sveikatos ir geresnės savijautos norisi visiems. Atsipalaidavimas, pirties procedūros vis dažniau laikomi geriausia padėka už puikiai atliktą darbą, sukelia komandoms daug šiltų emocijų. Todėl darbo ar gimtadienio vakarėlius rengti pirtyje su pirties apeigom tampa vis populiariau“, – pasakoja Šarūnas.
Eglė priduria, kad, „Gabijos pirtį“ renkasi ir moterys, vertinančios natūralias grožio procedūras. Lengvas garas yra vienas veiksmingiausių odos valymo būdų. Laiką leidžiant garuose, palengva prakaituojant atsiveria odos poros ir per jas pasišalina toksinai. Moterys mėgsta ir šveičiamąsias procedūras, per kurias pašalinamos senos odos ląstelės. Kūną nušveitus natūraliais pievos augalų ir lietuviškų žolelių mišiniais, lankytojos džiaugiasi gaivia ir švelnia oda, o drėkinantis poveikis trunka kelias dienas.
Ateityje daugiau procedūrų
Savo klientams rekomenduojame tik tai, ką esame patys atradę ir išbandę, pasakoja tauragiškiai.
„Būna, klientai sako: į pirtį einame kiekvieną savaitgalį jau 10 metų, ir tik dabar supratome, kas yra ta tikra pirtis! Tai mums yra didelis įvertinimas“, – džiaugiasi verslininkė.
„Gabijos pirties“ Tauragėje šeimininkai tikisi dar labiau nustebinti pirties lankytojus: ruošia pirties edukacijas, specialias programas poroms bei naujas procedūras. „Jau kurį laiką domiuosi Wim Hof’o ir kvėpavimo metodais, nuolat gilinuosi į kūno veikimo principus. Žinau, kad šaltį, garo šilumą ir kvėpavimą galima apjungti. Jei viskas klostysis gerai, svečiams pasiūlysime ir daugiau procedūrų“, – ateities planais dalijosi Šarūnas.
