Dalyviai:
Audrius Akelaitis (KTU, statybos inžinerija, 4 kursas)
Jokūbas Bobrevičius (KTU, statybos inžinerija, 4 kursas)
Austėja Dapkutė (KTU, atsinaujinančioji energetika, 4 kursas)
Raimonda Česnauskytė (KTU, statybos inžinerija, 4 kursas)
Kristina Marcinkutė (KTU, architektūra, 2 kursas)
Vadovas: Martynas Kilius
Pasirinktas objektas: krematoriumas
Pasirinkome šalies mastu aktualų ir originalų projektuojamą objektą – krematoriumą, padėsiantį spręsti ekologines ir ekonomines šalies problemas. Šiuo metu kapinės užima beveik 1 proc. šalies teritorijos. Akivaizdu, kad jos teršia aplinką – dirvožemį, gruntinius vandenis, kurie kartu su požeminiais vandenimis yra geriamojo vandens šaltinis. Kremavimo nauda labai įvairi: padeda apsisaugoti nuo infekcinių ligų plitimo, nedidina dirvožemio, gruntinių vandenų užterštumo, išsprendžia žemės trūkumo, pooperacinių, patalogoanatominių bei biopsinių medžiagų naikinimo ir sandėliavimo, taip pat kraštovaizdžio ir miškų naikinimo problemas, susijusias su kapinių plėtra.
Mūsų komandos projekto tikslas – supažindinti žmones su sparčiai populiarėjančiu kremavimo procesu, paprastai ir aiškiai atsakyti į mitais apipintus klausimus, kas lemtų gerėjantį visuomenės požiūrį į kremaciją, ji neatrodytų tokia bauginanti. Taip pat suteikti žmonėms galimybę šia paslauga naudotis Lietuvoje, o ne ieškoti pigesnių variantų užsienio rinkoje. Kita priežastis, lėmusi tokio objekto pasirinkimą, yra noras išbandyti savo jėgas, ieškant sprendimų, apie kuriuos nėra daug informacijos šaltinių.
Pirminiame projektavimo etape pastebėjome, kad priimti tam tikrus sprendimus gali būti tikras iššūkis. Norime kelti savo kvalifikaciją, o nestandartinis objektas skatina ieškoti inovatyvių ir pagrįstų technologijų. Siekiame, kad projektuojamas krematoriumas būtų saugus, atitinkantis tarptautinius standartus ir normas, nekenkiantis aplinkai ir visuomenei.
Projektuojamo krematoriumo vietą strategiškai numatėme pagal jau esamų / planuojamų krematoriumų išdėstymą Lietuvoje. Pirmoji kremavimo paslaugas teikianti įmonė veikia vidurio Lietuvoje – Kėdainiuose, antroji projektuojama Klaipėdoje – vakarų Lietuvoje, tad vienas iš sprendimų yra krematoriumą projektuoti šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos miesto seniūnijoje, Mockėnų kaime. Taip pat rėmėmės ir atliktu tyrimu, pagal kurį Utenos apskrityje tenka daugiausia mirčių šimtui tūkstančių gyventojų.
Analizuodami analogus, atkreipėme dėmesį, kad, nepaisant niūrios krematoriumo paskirties, tokių objektų architektūra šviesi, sakrali, tarsi „lengva“. Būtent tai ir yra vienas iš mūsų tikslų – suprojektuoti raminančią ir jaukią aplinką, padedančią žmogui skaudžius išgyvenimus priimti lengviau. Norėdami geriau perprasti projektuojamą objektą, lankėmės Kėdainių „Lietuvos krematoriume“, kur susipažinome ne tik su bendru konceptu ir nuotaika, bet ir su konkrečiais taikomais sprendimais.
Šis projektas užkabina visuomenei jautrią temą, kelia papildomas diskusijas ir poreikį atidžiai atsižvelgti į procesų saugumo bei tvarumo principus. Būtent dėl to ir norime jo imtis!
