Lietuvos architektų rūmai teigiamai vertina lapkritį aplinkos ministro atliktus Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ pakeitimus, kuriais atsisakoma perteklinio ir pakartotinio vėdinamų sistemų sertifikavimo ir tikrinimo, kuomet sistema yra surenkama iš jau išbandytų ir sertifikuotų atskirų elementų. Taip užtikrinama laisvė projektuotojams ir statytojams kurti netipinius vėdinamų fasadų sprendinius, siekti Architektūros įstatyme įtvirtintų tikslų, naikinamos atskirų gamintojų turėtos išskirtinės sąlygos, mažinamas jų dominavimas rinkoje.
„Didelė architektų bendruomenės dalis statinių projektavimo procedūrų supaprastinimą visada vertina teigiamai, todėl šie reglamento pakeitimai buvo ilgai laukti ir jais pagaliau įgyvendinama geroji praktika, kuomet inovatyvių statybos technologijų diegimas nėra dirbtinai stabdomas, o sudaromos sąlygos ieškoti naujų originalių sprendinių“, – sakė Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas.
Pakeitus statybos techninio reglamento nuostatas architektams suteikta didesnė laisvė ir lankstumas rinktis statinio projekto sprendinius. Anksčiau architektai neturėjo galimybės reaguoti į rinkos naujienas ir siūlyti geriausiai statinio architektūrinę idėją išreiškiančius sprendinius, nes tiekėjai (fasadų sistemų gamintojai) dėl mažos rinkos nesiimdavo naujų vienetinių fasado sistemų sertifikavimo ir tiekimo į rinką. Statytojai taip pat vengė finansuoti išvados dėl vėdinamos sistemos tinkamumo naudoti rengimo kaštus ir rinkdavosi ekonomiškai ženkliai pigesnes vos kelių gamintojų siūlomas unifikuotas vėdinamų fasadų sistemas, taip suniveliuojant architektūrinius sprendinius ir iš esmės apribojant projektuotojų kūrybinį pasirinkimą statinio išvaizdos atžvilgiu.
Pasak Algimanto Pliučo, pakeitimais suteikiama daugiau atsakomybės statybos inžinieriams, statytojams ir statybos rangovams, kas skatins juos labiau įsitraukti į projektavimo ir statybos procesus, geriau įsigilinti į sprendimų pritaikymą individualiems konkretaus statinio poreikiams. Kartu išlieka galimybė, siekiant greito sprendimo (pavyzdžiui, daugiabučio namo renovacijos procese), rinktis vieno gamintojo tiekiamas ir sertifikuotas standartines vėdinamo fasado sistemas.
Dalis su vėdinamų fasadų projektavimu, gamyba ar tiekimu dirbančių subjektų oponavo aukščiau aprašytiems reglamento pakeitimams motyvuodami, jog panaikinus privalomą viso vėdinamo fasado kaip sistemos (rinkinio) įvertinimą (sertifikavimą), padidės rizika, kad bus naudojami tarpusavyje nederantys elementai ir dėl to gali suprastėti tokio fasado atsparumas ar ilgaamžiškumas. Pažymėtina, kad aplinkos ministro įsakymu numatyta kelių etapų projektuojamos vėdinamo fasado sistemos kokybės kontrolės sistema, užtikrinanti sprendinių kokybę ir iš esmės kelianti ne mažesnius reikalavimus nei išvadą turinčioms fasado sistemoms:
- vėdinama sistema turi būti suprojektuota griežtai laikantis aktualių statybos techninio normavimo dokumentų reikalavimų;
- projekte turi būti aprašyti tokios vėdinamos sistemos sprendiniai, išvardinti ir apibūdinti visi vėdinamoje sistemoje naudojami statybos produktai ir jų savybės;
- vėdinamoje sistemoje naudojami statybos produktai turi atitikti statybos produktų tiekimo rinkai reikalavimus, nustatytus 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose;
- parengtam projektui atliekama statinio projekto bendroji arba statinio projekto konstrukcijų dalies ekspertizė;
- projektuotojas ir (ar) ekspertizės rangovas turi teisę privalomai nurodyti, kad vėdinamai sistemai turi būti parengta išvada dėl vėdinamos sistemos tinkamumo naudoti.
Lietuvos architektų rūmai pažymi, kad pakeitimais ne tik sukuriama galimybė kurti kokybiškesnę ir įvairesnę gyvenamąją aplinką, bet kartu statybų dalyviai skatinami ir atsakingai rinktis statybų partnerius – architektus projektavimo etape ir rangovus statybų metu, kad būtų pasiektas pageidaujamas ir tvarus rezultatas.
