Kaip atrodys rytojus? Ką veiksime? Kur gyvensime? Kokia aplinka mus sups po metų, dešimties ar šimtmečio? Visi bent retkarčiais svajojame ir bandome nuspėti ateitį. Tačiau pamirštame, kad tas rytojaus, kurio nekantriai laukiame, mus pasitinka kiekvieną dieną. Juk laikas skrieja nenumaldomu greičiu, o pasaulis keičiasi taip sparčiai, kad dabar net tolimiausi atstumai tampa nebe tokie bauginantys, o ribos tarp erdvių nebe tokios ryškios.
Išnykus riboms ir atstumams, gimsta dar didesnis laisvės noras! Poreikis ieškoti naujų galimybių, apipintas tikslu būti nepriklausomais. Į tokį ateities pasaulį žengiame, tačiau ar darome viską, kad kelionė būtų sklandi?
Maži miestai turi teisę klestėti
Didieji Lietuvos miestai – auga ir tobulėja, juose juntamas nuolatinis progresas. Priešingai nei mažesni miestai, kuriuose vis dažniau pasireiškia stagnacijos požymiai.
Sąstingio tendencijos mažesniuose miestuose atsiranda ne dėl potencialo trūkumo, o dėl nesugebėjimo sukurti žmonėms patrauklias erdves. „Juk tik siekdami įgyvendinti naujas vizijas, galime priimti drąsius ir veržlius sprendimus, skatinančius tolygų ir augantį ėjimą į ateitį“, – apie miestų progreso būtinybę sako „Baltic Architects Group“ vadovas ir „Lietuvos miestai – raktas į ateitį“ idėjos autorius architektas inžinierius Marijus Surdokas, teigiantis, kad ir maži miestai turi teisę augti ir klestėti. O jų raktas į sėkmingą ateitį yra bendradarbystės centrai.
Alytaus veido keitimas
Vienas tokių, potencialą turinčių, tačiau kol kas menkai vystomų, miestų yra Alytus. Alytus turi daug parkų ir žaliųjų poilsio erdvių, išvystytą patogų susisiekimą dviračiu ir pėsčiomis. Bet anksčiau klestėję fabrikai ir gamyklos – uždaryti, o jaunimas masiškai traukia ieškoti įdomesnio darbo į didesnius miestus, bando laimę užsienyje ar pasirenka laisvai samdomo darbuotojo kelią ir dirba iš namų. Iš tiesų, ne visada ir ne visoms įmonėms reikia didelio nuolatinių darbuotojų kiekio. Laisvė, suteikta darbuotojo saviraiškai, dažnai atsiperka keliskart geresniais rezultatais.
Galimybė dirbti bet kur ir bet kada padidina laisvės pojūtį. Bet ji išryškina ir esamas spragas. Suvokiama, kad nėra tinkamos darbui aplinkos, kurios kavinė ar biblioteka negali atstoti. Ypač sunku pasidaro tuomet, kai keliems nepriklausomiems darbuotojams vystant bendrus projektus tenka ieškoti vietos, kurioje būtų dirbti palankus klimatas ir kurioje būtų įmanoma tikslingai kartu bendradarbiauti.
Tuomet atsiranda poreikis mobiliai, laisvai, darbui pritaikytai erdvei. Anot „Baltic Architects Group“ kūrėjų Alytaus centre tokia erdvė galėtų atsirasti buvusios autobusų stoties teritorijoje, kur dabar plyti didelis tuščias plotas. „Baltic Architects Group“ sukurtas projektas, skatina keisti ne tik Alytaus gyvenimą, bet ir iš naujo pažvelgti į kitų mažesnių miestų potencialą.
„Šiuolaikiniame pasaulyje iškyla poreikis turėti mobilią, bet kokiam darbui pritaikytą vietą. Tad kodėl nesukūrus darbo ir laisvalaikio traukos objekto? Patogus nedidelių miestų mastelis padeda sutaupyti laiko, o renginiai – susikaupti bendruomeniškumui. Visa tai gali tapti stimulu atgimti miestui. Alytuje įkurtas darbo ir pramogų centras padėtų sumažinti gyventojų traukimąsi iš šio miesto“, – svarsto M. Surdokas.
„Baltosios rožės“ vizija
Miesto herbe pavaizduota balta rožė architektus įkvėpė sukurti darbo ir laisvalaikio, kitaip bendradarbystės, centrą ar HUB’ą, kuriame susitelktų pagrindinė darbo rinkos dalis.
Ypač patogi objekto vieta, vos per kelis žingsnius nutolusi nuo Rotušės aikštės, teatro ir miesto parko. Tinkama kaimynystė užtikrintų naujo „Baltosios rožės“ vardu pavadinto centro patrauklumą. Jis galėtų tapti ne tik darbo, bet ir laisvalaikio traukos objektu.
Centrinėje „Baltosios rožės“ dalyje suprojektuotas didelis atriumas, jungiantis darbo ir laisvalaikio zonas. Vertikalus funkcinės schemos išdėstymas leidžia žmonių srautams judėti tolygiai, išpildant darbo, poilsio ir socializacijos poreikius. Pirmasis aukštas skirtas aktyviai judėti ir pramogoms. Trečiajame ir ketvirtajame būtų įrengtos mobilios darbo vietos – biurai. Antrasis aukštas, kuriame suprojektuota poilsio zona, kavinės ir tiesiogiai su lauku susisiekiančios erdvės, skirtos darbui ir poilsiui šiltuoju metų laikotarpiu, taptų jungiamąja visų aukštų grandimi, siejančia „Baltosios rožės“ lankytojus.
Suprojektuotas statinys būtų aktyviai naudojamas visą parą. Ketvirtasis aukštas skirtas lankytojams, turintiems poreikį dirbti naktį. Jis galėtų būti naudingas su tarptautine rinka dirbantiems, tačiau dėl laiko juostų skirtumų specialaus darbo ir poilsio režimo privalantiems laikytis asmenims. Trečiasis centro aukštas vėlyvuoju paros metu galėtų būti transformuojamas į visuomenines ar edukacines erdves – smulkių renginių, kino ar aktyvaus laisvalaikio sales.
Išraiškingi fasadai savo aptakiomis formomis ir manevringomis lamelėmis ne tik primena „Baltosios rožės“ žiedą, vizualiai skatina veržtis, judėti į priekį, bet ir saugo pastatus nuo perkaitimo, užtikrina komfortišką klimatą viduje.
Raktas į ateitį
Mažų miestų galimybės didelės. Patogus tokių miestų mastelis leidžia lengvai judėti ir padeda sutaupyti laiko. Sąlyginai nebrangus pragyvenimas padeda sukaupti santaupų. Gamtinė aplinka teigiamai veikia emocinę būklę, o įvairūs renginiai naujame centre užtikrina bendruomeniškumo ir socialinės pilnatvės jausmą. Laimingi žmonės garantuoja miesto klestėjimą. Miestas, kuriame gera gyventi sumažina išvykstančiųjų skaičių, prisijaukina naujus gyventojus, todėl gerėja miesto ekonominė būklė, šalis įgauna pusiausvyros, nes gyventojų koncentracija didžiausiuose valstybės miestuose tampa menkesnė.
Tad koks gi tas tobulas sprendimas? Ar jis yra? Ar tikrai investuodami į mažesnius miestu bei kurdami tokius bendradarbystės centrus galime atgaivinti mažuosius ir vis mažėjančius miestus? Turime pabandyti. Tik taip sugebėsime pasirinkti geriausius įmanomus sprendimus dabar ir ateityje.
