Lapkričio 11 d. įvyko Aplinkos ministerijos kartu su asociacija „Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklas“ organizuotas jau XX-as Lietuvos urbanistinis forumas „Mūsų gyvenamoji aplinka – ar rasime sėkmės receptą?“. Tai – pagrindinis metinis urbanistikos atstovų renginys, kur patirtimi dalijasi kelios dešimtys Lietuvos ir užsienio ekspertų.

„Per dvidešimt metų Lietuvos urbanistinis forumas tapo svarbia platforma diskusijoms apie Lietuvos miestų ir miestelių ateitį, o čia išsakytos idėjos ir pasiūlymai neretai virsta konkrečiais sprendimais. Džiaugiuosi, kad forumas suburia žmones, kuriems rūpi mūsų miestų ateitis ir kurie gali prisidėti prie jos kūrimo. Tai ypač svarbu, nes urbanistiniai sprendimai nėra trumpalaikiai – jie formuoja mūsų miestus dešimtmečiams“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

Šiemet urbanistikos ekspertai aptarė būsto prieinamumo, miestų plėtros ir gyvenamosios aplinkos kokybės iššūkius, dalijosi patirtimi, kaip kurti patogias, žalias ir gyventojų poreikius atitinkančias erdves, derinti plėtrą su klimato kaitos iššūkiais ir išsaugoti vietovių savitumą.

Vienas iš pranešėjų – Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis – kalbėjo apie tai, kaip pamatuoti gyvenimo kokybę ir ar tai apskritai įmanoma, kas laikytina viešuoju interesu plėtojant miestus ir kokiomis priemonėmis galima jį užtikrinti, kartu siekiant, kad miestai taptų patrauklesni, konkurencingesni ir tinkamesni kokybiškam gyvenimui.

Tarptautine patirtimi be kitų ekspertų pasidalijo ir architektė bei urbanistė, viena iš „MVRDV“ biuro įkūrėjų, Delfto technologijos universiteto profesorė Nathalie de Vries. Lankydamasi Baltijos šalyse, ji išskyrė Talino Kalamajos rajoną su medine architektūra, o Vilniuje ją sužavėjo istorinis miesto centras. Anot architektės, vienas svarbiausių miestų iššūkių – suderinti augančius plėtros poreikius ir klimato kaitos keliamus iššūkius, kartu išsaugant savitą miesto charakterį.

„Nyderlanduose, ypač Amsterdame, daug dėmesio skiriama tvariai statybai, bendruomeniniam būstui, pėsčiųjų patogumui ir žaliosioms erdvėms. Roterdame ilgalaikė miesto politika padėjo buvusias pokario pramonės ir laisvalaikio zonas paversti gyvybingu miesto centru, kuriame dera būstas ir įvairios paslaugos. Danijoje išskirtinis dėmesys teikiamas ilgalaikiam miestų planavimui, architektūros kokybei, patogioms sąlygoms vaikščioti ir važinėti dviračiais bei viešosioms erdvėms“, – užsienio pavyzdžiais dalijasi pranešėja ir pažymi, kad svarbų vaidmenį miestų plėtroje gali atlikti ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimas.

„Klaipėdos rajono plėtros specifika aktuali ne tik vietos gyventojams, bet ir urbanistams, architektams bei kitiems teritorijų planavimo specialistams. Toli gražu ne kiekviena savivaldybė per dešimtmetį paauga 24 tūkstančiais gyventojų“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas.

Urbanistiniame forume Savivaldybės administracijos vadovas pristatė pranešimą „Kai plėtra greitesnė už planavimą: Klaipėdos rajono pamokos“ bei dalyvavo diskusijoje „Ne tik būstas“.

J. Bardauskas aptarė, kaip rajonas susidoroja su sparčiu gyventojų prieaugio tempu ir kokių žingsnių imamasi, kad infrastruktūra ne tik spėtų paskui plėtrą, bet ir formuotų žmogui patogią bei draugišką aplinką.

Anot J. Bardausko, tai pasiekiama teikiant prioritetą toms vietovėms, kurios vystomos kompleksiškai, iš anksto suplanuojant inžinerinius tinklus bei kuriant aiškius centrus. Kaip pavyzdys aptarta Sendvario seniūnija: vertinant pagal šiuo metu galiojančius planavimo dokumentus bei užstatymo intensyvumą, čia teoriškai galėtų įsikurti net 400 tūkst. gyventojų.

Tokie skaičiai dar kartą patvirtina strateginio planavimo ir analitinių studijų būtinybę. Būtent jos brėžia aiškią kryptį, leidžiančią kurti kokybišką gyvenamąją erdvę, užuot vien bandžius prisitaikyti prie jau įvykusios plėtros.

Buvo pristatyta projekto eiga, jau atlikti darbai, diskutuota apie teritorijų plėtrą ir efektyvius jų planavimo sprendimus.

Lietuvos urbanistinis forumas Aplinkos ministerijos kartu su socialiniais partneriais organizuojamas nuo 2007 m. Jo metu taip pat apdovanojami Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo nugalėtojai. Šiemet pirmą vietą reitinge užėmė Druskininkų savivaldybė, o už didžiausią padarytą pažangą įvertinta Šiaulių rajono savivaldybė.