Sėkmės pagrindas – darbuotojai
Įrenginių tikrinimo, atitikties vertinimo, bandymų, sertifikavimo, techninio konsultavimo ir mokymo paslaugas teikiančios „Inspectos“ įsteigimas prieš penkerius metus prasidėjo nuo profesionalų komandos subūrimo.
„Iškart nuspręsta, kad ieškosime pačių geriausių specialistų, turinčių ilgametę patirtį, aukštą, netgi tarptautinę kvalifikaciją. Tai pavyko padaryti, todėl pas mus dirba geriausi savo srities žinovai Lietuvoje. Rezultatai rodo, kad klientai tai pastebėjo – jie pasitiki mumis“, – džiaugiasi M. Andriuškevičius, vadovaujantis 62 darbuotojų komandai.
„Inspecta“ pasikvietė ne tik puikiai savo darbą išmanančius, bet ir metodikas, sistemas, pagal kurias Lietuvoje tikrinami įrenginiai, kūrusius specialistus. Jie pagal Europos Sąjungos standartus pradėjo dirbti Lietuvai dar nesant Europos Bendrijos nare.
„Šie kolegos yra geriausi ekspertai Lietuvoje. Jie yra prisidėję prie norminių dokumentų, techninių reikalavimų bazės sukūrimo, nuolat gilina savo žinias ir jomis dalijasi“, – teigia M. Andriuškevičius.
Investicija į profesionalius darbuotojus dar greičiau atsipirko, nes pasikeitė klientų požiūris – įmonėms nebereikia vien tik įrenginius prižiūrinčio darbuotojų parašo, jos prašo specialistų, galinčių įvertinti tikslią įrenginių būklę, nurodyti, ar juos saugu naudoti.
„Inspecta“ priklauso tarptautinei ekspertų bendrovei „Inspecta Group“, kuri taip pat gerokai prisidėjo prie įmonės sėkmės. Įrenginių tikrinimo, atitikties vertinimo, bandymų, sertifikavimo, techninio konsultavimo ir mokymo paslaugas Šiaurės Europoje bei Baltijos šalyse teikianti įmonė dalijasi patirtimi, kartu dalyvauja tarptautiniuose konkursuose.
Susidarė išskirtinė padėtis
„Inspecta“ pradėjo pelningai dirbti, praėjus vos dvejiems metams nuo įkūrimo. 2014 m. apyvarta išaugo 80 %, pernai ji paaugo dar apie 50 %. Panašiai augo ir pelnas.
„Tačiau tokiu pelnu džiaugiamės tik todėl, kad dirbame užsienyje. Lietuvoje esanti konkurencinė aplinka tokių rezultatų pasiekti neleistų“, – tvirtina M. Andriuškevičius.
Daugelyje Europos šalių pavojingų įrenginių priežiūra patikėta privataus kapitalo įmonėms. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse tokia tvarka įsigaliojo nuo 2002 m., Latvijoje ir Estijoje valstybinės įstaigos šia veikla neužsiima jau kelerius metus. Dar yra kelios Europos šalys, kuriose verslas į šią veiklos sritį visai neįleidžiamas. Tačiau Lietuvoje susidarė išskirtinė situacija – privačios ir valstybinės įmonės konkuruoja toje pačioje rinkoje.
„Nėra normalu, kai tenka konkuruoti su ministerijoms priklausančiomis viešosiomis ar valstybinėmis įstaigomis –
ne pelno siekiančiomis organizacijomis, kurios dempinguoja paslaugų kainas“, – sako M. Andriuškevičius. Jis atskleidžia, kad ši padėtis nerimą kelia ne tik Lietuvos rinkoje jau dirbančioms privataus kapitalo bendrovėms, bet ir tarptautinėms organizacijoms, sužinojusioms, už kokią kainą Lietuvoje atliekami labai atsakingi įrangos patikrinimai. Suabejota, ar tokiais įkainiais tai galima padaryti profesionaliai.
Pažeidžiamas ir nešališkumo principas
M. Andriuškevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vienos valstybinės įstaigos kontroliuoja kitas, taip pažeisdamos nešališkumo principą.
„Kai prieš daugybę metų Europoje kūrėsi organizacijos, besirūpinančios produktų bei įrenginių sauga, jos priklausė valstybei, kuri ėmėsi atsakomybės kontroliuoti tiek rinką, tiek produktus, tiek įrenginius. Dabar visoje ES bei daugelyje kitų šalių situacija pasikeitė – įsitvirtino nuostata, kad institucija, teikianti kontrolės ir sertifikavimo, atitikties vertinimo paslaugas, turi būti nepriklausoma. Lietuva, būdama ES nare ir siekdama užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą pagal ES sutartį bei supaprastinti laisvo paslaugų judėjimo administracines procedūras pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas, pakeitė daug įstatymų, įskaitant 2009 m. gruodį pakeistą Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą, kuriame numatyta, kad įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga gali tapti bet kurioje ES valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai. Taip Lietuva atvėrė rinką potencialiai pavojingus įrenginius galinčioms tikrinti tarptautinėms bendrovėms, tačiau rinkoje paliko veikti valstybei priklausančią viešąją įstaigą, kurią valdo ministerija, kontroliuojanti tą pačią rinką. Ar tai normalu?“ – svarsto M. Andriuškevičius.
„Panaši situacija yra su statybos produktų sertifikavimu. Formaliai rinka laisva, statybos produktus gali sertifikuoti bet kuri ES sertifikavimo įstaiga. Visoje Europoje statybos produktai sertifikuojami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, tačiau Lietuvoje tai atlieka ir valstybinė įmonė, priklausanti Aplinkos ministerijai. O ministerija yra ta institucija, kuri suteikia įgaliojimus sertifikuoti statybos produktus. Ar taip turėtų būti?“ – klausia bendrovės „Inspecta“ generalinis direktorius.
Nei skaidru, nei prasminga
Oficialiai atvertą, tačiau su valstybiniu žaidėju likusią kontrolės ir sertifikavimo, atitikties vertinimo paslaugų rinką nepatikliai vertina ne tik jau joje esantys privataus kapitalo žaidėjai. Į Lietuvą įžengti būgštaujančios tarptautinės bendrovės susidariusią situaciją laiko privataus sektoriaus žlugdymu, jo plėtros stabdymu.
„Valstybės konkuravimas su verslu yra nesąžiningas: normalioje valstybėje kas nors yra reguliuotojas ir kas nors – reguliuojamasis. O kai valstybė pati užsiima verslu ir save reguliuoja, tai nėra nei skaidru, nei prasminga, – pabrėžia Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. – Verslininkai turi užsiimti verslu, o valstybės, įskaitant valstybines įmones, funkcija yra teikti viešąsias paslaugas. Kalbu apie tokias visuomenei reikalingas paslaugas, kurių arba verslas neteikia, arba jos ekonominiu požiūriu yra neapsimokančios, bet būtinos visuomenei. O valstybinei įmonei eiti į tiesioginę konkurenciją su efektyviai ir skaidriai veikiančiu verslu yra netikslinga.“
Jam antrina ir Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. Jo manymu, valstybei priklausančios įmonės apskritai neturėtų teikti komercinių paslaugų. Tačiau valstybinės institucijos ne tik neskuba uždaryti seniai veikiančių, su verslu nelygiomis sąlygomis konkuruojančių įstaigų, bet ir steigia naujas. „Liūdna, kad praėjus 25 metams nuo nepriklausomybės atgavimo vis dar reikia aiškinti, kodėl konkurencija yra gerai arba kodėl nereikia steigti valstybinių paslaugų įmonių“, –
apgailestauja jis.
