Spalio mėnesį penkis geriausius Lietuvos šiuolaikinės architektūros pavyzdžius išrinko nepriklausoma tarptautinė žiuri. Joje – Danijos architektė Anne Marie Galmstrup, Lenkijos architektas Piotr Smierzewski ir architektas iš Albanijos Saimir Kristo. Architektų sąjungos prezidentė Rūta Leitenaitė svečių iš užsienio klausė kaip jie vertina ir kuo išskirtinė yra Lietuvos architektūra?  

Architektas iš Albanijos Saimir Kristo: 

Lietuvos šiuolaikinė architektūra turi subtilų charakterį, kuris skiriasi nuo kaimyninių šalių. Jūsų architektūrai būdingas jautrumas masteliui, aplinkai. Čia matome dialogą su aplinka, ar tai būtų Vilniuj būdingi uždari namai, ar atvira erdvė, gamtoje. Lietuvos architektai moka derinti spalvų, medžiagų kontrastus.  

Paradoksalu, kad MO muziejaus išskirtinumą ir lėmė apribojimai. Jis yra šiek tiek aukštesnis nei aplinkiniai pastatai, bet tai nieko blogo. Juk kultūriniai pastatai turi išsiskirti. Muziejaus fasadas nėra tiesiog baltos spalvos, jo tekstūra ir spalva buvo kruopščiai pritaikyta prie kitų Lietuvos sostinėje stovinčių svarbių pastatų, tokių, kaip Aušros vartai.  

Lenkijos architektas Piotr Smierzewski: 

Sakyčiau Lietuvos šiuolaikinės architektūros pagrindinis veikėjas yra istorija.  

Danijos architektė Anne Marie Galmstrup: 

Daugiausiai laiko praleidome Vilniaus ir Kauno architektūrai įvertinti. Mane sužavėjo skirtingi istorijos sluoksniai, matomi šiuose miestuose, skirtinga architektūra. Pasaulyje dažnai rekonstruojami seni pastatai, tačiau juos atnaujinant neretai išnyksta juose gyvenusi praeitis. Pasisekusia architektūra galima laikyti tokią, kurioje matoma ir šiandiena, ir tai kas buvo vakar. Ir tam nebūtina atvaizduoti išlikusių apdailos medžiagų ar freskų liekanų. Tai gali būti ir naujas pastatus, tačiau įtupdymas į kraštovaizdį. Jo apdaila, stilius gali sietis su tuo kas jame vyko prieš daugelį metų.  

Kalbant apie MO, pastato funkcija – muziejus, tačiau nemažiau svarbios viešosios erdvės aplink jį. Architektūra tiesiogiai atspindi ir suteikia sceną vietos vertybės atskleisti. Tai institucija kuri atveria duris ir traukia įvairius žmones, įvairioms veiklos.  

Į geriausiųjų penketuką pateko:  

• Vilnius Tech Parkas („A2SM architektai“: Aurimas Sasnauskas, Sla Malenko, Joris Šykovas, Eglė Židonytė, Greta Frišmantaitė, Paulius Venckūnas) – buvusios XIX a. ligoninės patalpose Sapiegų parke įkurtas kūrybinių industrijų erdvių ir biurų kompleksas. 

• Darželis „Vaikystės sodas“ („Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“: R. Pučka, A. Rimšelis, G. Natkevičius) – asketiškos išorės ir šilto interjero vaikų erdvė. 

• Mo muziejus – Studio Libeskind: D. Libeskind, G. Blengini, S. Blach; architektai Lietuvoje: „DO Architects“: A. Baldišiūtė, S. Daugėlienė, D. Lukšėnas, N. Tukaj, D. Skrupskelienė. Modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekcijos „namai“ – senamiesčio kiemo interpretacija su paliktais vartais stebėti miestą. 

• „Mirksintis namas“ – „Aketuri architektai“: M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė, G. Bardauskaitė, N. Tukaj, L. Rekevičius. Santūrių formų ir subtilių detalių medinė vila ant ežero kranto. 

• Galerija be sienų – „Office de Achitectura“: J. Bernotaitė, A. Ropolas, P. Vaitiekūnas. Paviljonas yra naujoji Kauno paveikslų galerijos kultūrinė ašis ir pirmoji erdvė Kaune, išskirtinai dedikuota performansams, parodoms ir kitoms kultūrinėms veikloms atviroje lauko erdvėje.