Praėjus daugiau kaip dvylikai metų nuo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Studijų miestelio projekto pradžios, pagaliau baigtas pirmasis statybų etapas: Vilniuje, vaizdingoje teritorijoje Olandų g., šių metų rugsėjį duris atvėrė pirmieji du pastatai – Teatro ir kino fakultetas, taip pat Mažasis salių blokas.
Iki šių mokslo metų pradžios LMTA studijų veikla vyko keliuose po sostinę išbarstytuose pastatuose. Sukoncentravusi infrastruktūrą vienoje vietoje, aukštoji mokykla įgis daugiau galimybių atskleisti visą savo mokslo ir kūrybos potencialą.
LMTA Studijų miestelį sudarys iš viso aštuonių pastatų kompleksas, aprūpintas moderniausia meno studijų įranga. Miestelis kuriamas dviem etapais, pirmasis jau baigtas. Jo metu suprojektuotas visas aštuonių pastatų kompleksas ir pastatyti bei įrengti du pastatai – Teatro ir kino fakultetas bei Mažasis salių blokas. Taigi, akademijos studentai jau šiais mokslo metais turi daugiau erdvių savarankiškai rengtis paskaitoms ir egzaminų sesijoms, statyti teatro ir šokio spektaklius, kurti filmus ir rengti jų peržiūras, susitelkti į meno ir mokslo tyrimus.
LMTA Studijų miestelio projektas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos plano atnaujinti mokslo ir studijų infrastruktūrą bei stiprinti žmogiškuosius išteklius visoje Lietuvoje dalis. Pirmųjų dviejų LMTA studijų miestelio pastatų vertė – per 29 mln. eurų. Daugiau kaip trečdalį investicijų sudaro LMTA savo ir skolintos lėšos, likusios – Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto lėšos. Finansavimas skirtas Studijų miestelio pirmojo statybų etapo pastatų rangos darbams apmokėti, meno studijoms, kūrybinėms ir tyrimų inovacijoms skirtai specializuotai įrangai įsigyti.
Naujasis meno kūrybos, mokslinių tyrimų ir studijų inovacijų kompleksas – tarsi dovana sostinės gyventojams bei svečiams: jie bus kviečiami į LMTA studentų bei dėstytojų spektaklius, šokio pasirodymus, kino ir kitų meno sričių projektų pristatymus, diskusijas ir menininkų kūrybos vakarus.
Ypatingos svarbos objektas ypatingoje vietoje
LMTA Studijų miestelio erdvinė sandara ypatinga – orientuota į Kalnų parko šlaitą. „Buvo labai svarbu rasti ribą, kur baigiasi miestas ir prasideda Kalnų parkas. Vietos, kurioje Stalo kalnas buvo brutaliai nukastas, sąmoningai nesiūlėme užstatyti, norėjome kiek įmanoma daugiau regeneruoti nukasimą ir tilpti į likusią sklypo dalį. Grąžinti miestiečiams pievą prie Stalo kalno kaip gamtos dalį“, – trumpai pristato architektūrinio konkurso metu pateiktą idėją „Paleko Archstudijos“ vadovas architektas Rolandas Palekas.
LMTA bendruomenę vienijančiu elementu pasirinkta erdvė tarp fakultetų pastatų. „Miestelis yra greta Olandų gatvės, iš jos nuolat sklinda triukšmas, todėl pastatus komponavome taip, kad bendruomenės kiemelis būtų pridengtas nuo transporto akustinio poveikio. Ne mažiau dėmesio teikėme ir viešiesiems takams. Daugelį metų dabartinė miestelio teritorija buvo militarizuota, aptverta ir tarsi iškirpta iš miesto žemėlapio. Atvėrėme ją ir suprojektavome takus, atvirus miesto gyventojams – pėstiesiems ir dviratininkams“, – pasakoja architektas R. Palekas.
Miestelio teritorijoje išsaugoti beržai, augę čia daugelį metų. Pasak R. Paleko, nebuvo lengva pritaikyti projektą prie didelių medžių, tačiau padaryta viskas, kad jie išliktų ir taptų svarbiu miestelio aikštės akcentu.
Pastato kompozicija vientisa, fasadams pasirinktos tamsiai pilkos plytos, nekontrastuojančios su medžiais ir miško fonu. Vienintelis ryškus miestelio akcentas – kino studijų blokas. Jo fasadams pasirinktos geltono betono plokštės. Tęsiant projektą, architekto teigimu, bus tęsiamas tamsių plytų leitmotyvas.
Projektuodami pastatus, architektai siekė užtikrinti kuo kokybiškesnius akademinius procesus juose. Šiuo metu miestelyje atvertos patalpos teatro, kino, šokio studentams ir dėstytojams, palikta prieiga žiūrovams iš miesto. Dviejuose jau atidarytuose pastatuose yra didelė universali erdvė pasirodymams – 9 metrų aukščio Baltoji šokio salė, taip pat 100 vietų kino salė su aukštos kokybės garso sistema ir moderni Juodoji teatro salė, kurioje telpa daugiau kaip 170 žiūrovų. Studentams skirtos 9 erdvios auditorijos vaidybos ir režisūros užsiėmimams, 6 mažesnės auditorijos individualiam darbui ir saviruošai. Yra keturios modernios šiuolaikinio ir klasikinio šokio studijų salės su specialia danga. Kino studijų patalpos pritaikytos visiems kūrybos, gamybos ir sklaidos etapams – nuo filmavimo ir montažo iki filmų demonstravimo. Yra ir filmavimo, ir garso įrašų studijos, vaizdo ir garso montažinės, šviesų testavimo auditorija, kitos būtinos kokybiškų kino meno studijų infrastruktūros dalys.
Studijų miestelyje daug dėmesio skiriama studentų ir dėstytojų gerovei. Suprojektuotos trys modernios poilsio erdvės, planuojama, kad jos taps diskusijų, bendradarbiavimo ir naujų idėjų generavimo vieta. Fakulteto dėstytojų susitikimams, aptarimams ir pasirengimui paskaitoms skirtas profesoriumas.
Dabar statybų eilės laukia Muzikos fakultetas, biblioteka, studentų bendrabutis ir teorinių paskaitų pastatų blokas.
Fasadas – preciziško darbo rezultatas
Medžiagas įspūdingam LMTA fasado sprendiniui tiekė ir jį drauge su partneriais įgyvendino UAB „Argilla“, nuo pat savo veiklos pradžios vykdanti kokybiškų ir tvarių statybinių produktų prekybą ir kartu su UAB „Fasadų ekspertai“ specialistais įrengianti sudėtingus, specialiųjų žinių reikalaujančius fasadus ir mažosios architektūros objektus.
„Keraminės apdailos plytų pritaikymą turbūt geriausiai iliustruoja Paupio kvartalas Vilniuje“, – sako UAB „Argilla“ vadovas Jurgis Ulčinas ir priduria, kad šiuo metu įmonė siūlo belgų gamintojos „Nelissen“ ir olandų „Rodruza“ plytas ir plyteles, japonų INAXTILE porcelianines plyteles, „Accoya“ ir „Accoya Grey“ medieną fasadams ir terasoms, taip pat Kroatijos „Kamen Pazin“ akmenį, japoniškas stogines terasoms ir automobilių aikštelėms.
LMTA fasadams buvo pasirinktos tamsiai pilkos spalvos olandų apdailos plytelės ir pusplytės „Rodruza Black Wasserstrich“, pasak J. Ulčino, plačiai naudojamos šiuolaikinėje architektūroje dėl savo estetikos, funkcionalumo ir ilgaamžiškumo. Pagamintos iš Vestervaldo molio, jos yra ypač tvirtos, mažo įgeriamumo, atsparios šalčiui. Plytelės homogeninės, todėl ilgai nepraras pirminės išvaizdos, jų vaizdas bus elegantiškas ir švarus.
„Apskritai šiuolaikinio statybos sektoriaus dėmesio centre – natūralios medžiagos, nekilnojamojo turto rinkoje labiausiai vertinami ekologiškumas ir tvarumas. Mūsų tiekiamos apdailos plytos, plytelės ir klinkerinės trinkelės 100 proc. atitinka visas tendencijas, jos yra natūralios, tvarios ir ilgaamžės“, – teigia UAB „Argilla“ vadovas.
Grindinio įrengimui buvo naudotos didžiausios Baltijos šalyse keraminių gaminių gamintojos LODE SIA klinkerio trinkelės „LHL klinkier SAHARA“. Kad būtų išgauta projekte reikiamą geltona spalva, molis buvo vežamas iš gamintojo karjero, esančio Lenkijoje, ir formuojamas bei degamas gamykloje „Liepa“ Latvijoje. SAHARA trinkelės gamintos pagal specialius architektų reikalavimus – 246 mm ilgio ir net keturių skirtingų storių, kad atitiktų projekto techninius sprendimus.
Šiuo pasirinkimu užsakovas gauna gražų, kokybišką ir tvirtą pagrindą daugeliui metų. Paklaustas, kas LMTA projekte buvo didžiausias iššūkis, J. Ulčinas atsako: „Kad įgyvendintume architekto R. Paleko sumanymą, turėjome ypač tiksliai atlikdami klijavimo darbus surišti skirtingų formatų bei storių plytelių raštus ir gauti 3D vaizdą. Dėl langų išdėstymo faktiškai nė kiek negalėjome nukrypti, netgi leistinas langų angų paklaidas turėjome sumažinti, kad fasado keramikos pastorinti erdviniai elementai atrodytų tiesūs ir horizontalia, ir vertikalia kryptimis.“
Pasak J. Ulčino, UAB „Fasadų ekspertai“ keramikos meistrai yra suklijavę ne vieną sudėtingą fasadą, tačiau šiuo atveju pagrindinė jų užduotis buvo užtikrinti fasado spalvų vientisumą dirbant skirtingais metų laikais. „Tamsi plytelių ir tamsi siūlių spalva visada yra iššūkis, bet mums pavyko jį įveikti“, – sako UAB „Argilla“ vadovas.
Reljefas ir gruntas sąlygojo kompleksinę hidroizoliaciją
LMTA Studijų miestelio hidroizoliacijos sprendinius pasiūlė, medžiagas jiems įgyvendinti tiekė ir rūpimais klausimais hidroizoliacijos montuotojus konsultavo UAB „Mosas“. Patyrusi statybos inžinerijos profesionalų komanda visada siekia su užsakovu ir projektuotojais pradėti bendrauti dar projekto rengimo stadijoje – kad galėtų išanalizuoti projekto sklypą, įvertinti reljefą, gruntą, o tada pateikti detalizuotus siūlomos hidroizoliacijos brėžinius. Tokiu būdu patyrę inžinieriai gali padėti užsakovams ir projektuotojams išvengti problemų, apie kurias šie galbūt dar nė nepagalvojo.
„LMTA Studijų miestelis yra kalnuotame reljefe, gruntas čia molingas. Pirmasis pastatas buvo suprojektuotas šiek tiek įgilintas, todėl buvo didelė rizika, kad gausių kritulių metu pastato rūsio sienas pasieks didelis kiekis vandens ir susidaręs aukštas slėgis stums jį po pastato grindimis. Dėl to reikėjo ypač patikimos hidroizoliacijos“, – pasakoja Vytautas Tamošaitis, UAB „Mosas“ projektų vadovas.
Pasak jo, buvo nuspręsta pastatą hidroizoliuoti kaip laivą – betonuoti jėgos grindis, kurios laikytų vandens slėgį iš apačios, ir įrengti sienas, kurios sulaikytų vandenį, susirenkantį lietaus arba atlydžio metu grunte aplink pastatą. Tam reikėjo kompleksinio hidroizoliacijos sprendimo – po grindimis ir ant sienų buvo pasirinkta savaime užsigydanti hidroizoliacinė bentonitinio molio danga „Voltex®“, taip pat įrengtos deformacinės ir technologinės siūlės. Vėliau kilo klausimų dėl sienas kertančių komunikacijų (elektros, kanalizacijos) vamzdžių sandarinimo. Lietaus arba atlydžio metu komunikacijos galėjo kažkuriam laikui atsidurti po vandens linija, tad tos jungtys taip pat turi atlaikyti vandens slėgį, ne tik kritulių vandenį, tekantį sienomis žemyn.
Hidroizoliacijos įrengimo darbai vyko ir vasarą, ir žiemą. Nenutrūkstamą procesą užtikrino tai, kad visos medžiagos buvo tinkamos naudoti netgi labai žemoje temperatūroje. Nei hidroizoliacinei dangai „Voltex®“, nei technologinių deformacinių siūlių sandarinimo juostoms PVC WATER-STOP DA240 įrengti teigiama oro temperatūra nėra reikalinga.
Kitas didžiulis hidroizoliacinės dangos „Voltex®“ pranašumas – ją galima įrengti vos tik nuėmus klojinius, nereikia laukti, kol visiškai išdžius betonas.
„Naudojant kitas klijuojamas arba prilydomas hidroizoliacines medžiagas privalu laukti, kol betono santykinė drėgmė bus ne didesnė kaip 5 proc. T. y. jeigu betonuojama gruodį, hidroizoliaciją galima pradėti geriausiu atveju tik balandį, kai oras atšyla ir betonas pradeda džiūti. Naudojant „Voltex®“ darbus galima atlikti bet kada, todėl išbetonuojamos sienos, nuimami klojiniai ir iškart montuojama hidroizoliacija. Galimybė sutrumpinti kalendorinį darbų atlikimo terminą buvo viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios šio projekto hidroizoliaciniams sprendiniams buvo pasirinktas bentonitinis molis“, – paaiškina V. Tamošaitis ir priduria, kad hidroizoliaciją „Voltex®“ galima įrengti tiesiai ant sutankinto grunto ir taip dar labiau sutrumpinti darbų atlikimo terminą.
Pasak V. Tamošaičio, hidroizoliacinę dangą „Voltex®“ šiame objekte įrengė anksčiau tokios patirties neturėję darbininkai, tačiau jokių pataisymų atlikti nereikėjo. Tai liudija, kad šią medžiagą tinkamai gali įrengti ir naujokai.
Paklaustas apie iššūkius, V. Tamošaitis sako, kad naudojant kitokias medžiagas jų būtų galėję kelti lietus, šaltis ir sniegas. Šiuo atveju taip nenutiko.
„Bentonitinio molio hidroizoliacija „Voltex®“ – vienintelė hidroizoliacinė danga, kurią ant drėgnų paviršių galima naudoti net žiemą. Tokią galimybę užtikrina dangoje esantys polimerai. Priešingai nei bituminė danga ar betonas su kristalizuojančiu priedu, „Voltex®“ nesensta ir netrūkinėja. Be to, ji yra viena iš žaliausių hidroizoliacinių membranų, turinti EPD (produkto poveikio aplinkai deklaraciją), reikalingą rengiant pastatą LEED ir BREEAM įvertinimams. Už šios medžiagos naudojimą skiriama papildomų taškų“, – vardija „Voltex®“ privalumus V. Tamošaitis, įmonės „Mosas“ projektų vadovas.
Objektas: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Studijų miestelis Olandų g. 21A Vilniuje
Užsakovas: VšĮ Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Generalinis rangovas: UAB „Infes“
Architektai: UAB „Paleko Archstudija“, R. Palekas, D. Uogintė, B. Puzonas, A. Palekienė, J. Jankauskas, U. Morkūnaitė, K. Burbaitė, M. Karanevskis ir E. Lodaitė
Projektuotojai: UAB „Projektų rengimo centras“
