Carlo Enzo Niujorko biuras įsivaizdavo, kad šis kūrinys galėtų praplėsti Paramatos aikštę į šiaurę ir tapti viešosios erdvės dalimi. 

Dviejų biurų bokštų dizaino koncepcija, tapusi naujosios Paramatos simboliu, išsiskiria vertikalia sukimosi kryptimi ir projekcija į prekybos centrą. 

Urbanistinė koncepcija

Pastatas projektuotas kaip viešųjų erdvių tąsa. Kraštinę pastato dalį sudaro erdvės, skirtos judėti aukštyn ir žemyn, – uždara stikline judėjimo sistema (stiklinėmis dėžutėmis) svečiai gali pasiekti pastato viršų. Kildami į viršų, lankytojai gali stabtelėti visuomenės reikmėms pritaikytuose „plūduriuojančiuose kambariuose“ (juodosiose dėžėse), kurie tarsi kabo ore. 

Iš tolo šis kūrinys atrodo ir kaip vientisas, ir kaip du atskiri pastatai, o svarbiausia – jis yra viešosios erdvės dalis, o ne atribota izoliuota forma. 

Architektūrinė koncepcija

Šie du biurų pastatų bokštai susilieja į „Siamo dvynių“ porą, atspindėdami įvairovę, kylančią iš vienovės, – į viršų besistiebiančio miesto. Tokia unikali forma kur kas efektyvesnė, kalbant ir apie šilumos netekimą / kaupimą, nes užtikrinama mažesnė dispersija. Be to, tokia forma lengviau atlaiko konstrukcines ir šonines jėgas. 

Vis dėlto įspūdingiausias aspektas – atsiradusios unikalios biurų interjero galimybės: kylant pastatui, biurai vis labiau susilieja su vertikaliomis viešosiomis erdvėmis, taip sukurdami novatorišką ir malonią darbinę aplinką. 

Ekologinis dizainas

Juodosios ir stiklinės dėžutės, suprojektuotos šiaurinėje pastato pusėje, yra tarsi efektyvus viso pastato filtras, surenkantis ir apdorojantis vandenį, šviesą, energiją ir užtikrinantis jų cirkuliaciją. Išrangyta pastato forma idealiai tinka kovojant su vėjais ir saulės akinimu. Pastato „oda“ sudaryta iš kelių stiklo sluoksnių, kuriuose įtaisyta šviesai jautri plėvelė, galinti reaguoti į esamą saulės šilumos kiekį ir tapti kone permatoma.