Nyderlanduose veikianti architektų studija „Mecanoo“ laimėjo tarptautinį architektūros konkursą, skirtą Senežo vadybos laboratorijų miestelio, esančio Solnechnogorske, plėtrai. Architektų pasiūlyta vizija pabrėžia architektūros, reaguojančios į aplinką, daugiafunkciškumą.
Teritorija bus suskirstyta į keturias sritis pagal funkcijas: auditorijos, parkas, krantinė ir archeologijos parkas. Miestelio schemą įrėmins natūralus kraštovaizdis. Projekte numatytos paskaitų salės, moderni biblioteka, žiemos sodas, kabinetai.
Projektas sujungia skirtingų tipų erdves po vienu mediniu stogu. Viena erdvė turi sujungti dėstytojus, svečius, studentus, specialistus. Ji taip pat sukuria stiprią vietovės tapatybę, – vardina architektai.

Pagrindinis universiteto miestelio pastatas „Agora-Senezh“, esantis mokymosi zonos centre, įsivaizduojamas kaip pagrindinė susibūrimo vieta. Pavadinta graikišku žodžiu „Agora“ dėl savo paskirties, nes tai kaip ir anuomet, taip ir šiame projekte taps pagrindinė diskusijų ir idėjų mainų vieta.
Agoros struktūra buvo sumanyta tais pačiais principais kaip ir auditorijų, t.y. sukurti „naujos kartos švietimo pastatus, palengvinančius modernaus tipo mokymosi stilius, skatinančius bendruomeniškumą ir įvairovę“.

Agora – tai viena aplinka, neturinti hierarchijos struktūrinių suskirstymų, jungia visas erdvėje vykstančias veiklas. Kompaktiškos ir lanksčios švietimo erdvės pritaikytos šiuolaikinėms studijų konfigūracijoms. Pirmame aukšte išdėstyti kabinetai taip pat skatina maksimalų bendravimą ir žmonių tiesioginį kontaktą.
Parkas siūlo platų lauko ir rekreacijos užsiėmimų spektrą su dviračių takais, pėsčiųjų takais, sporto aikštynais, taip pat vietoje yra koncertų salė, šokių aikštelė, kinas po atviru dangumi, paviljonai. Nors į universiteto miestelio viziją įtraukta laikinų funkcijų programa, leidžianti harmoningai ir lanksčiai naudoti erdvę ištisus metus.

Pernai „Mecanoo“ užbaigė kultūros centro Šendžene (Kinijoje), išsiskiriančio išlenktais kraštais ir pakreiptais fasadais, projektą. Linijinio pastato ilgis – 400 metrų. Pakreiptas Longango kultūros centro pastato fasadas sukuria viešąsias erdves ir reguliuoja pėsčiųjų srautus. Išsidėstęs ilgame ir siaurame plote su aukščio apribojimais, pastatas yra padalytas į keletą dalių, taip sujungdamas aplinkines erdves. Švelnios formos n apsaugo nuo vėjo ir lietaus. „Tas pats aukštis, medžiaga, forma sukuria vizualiai vientisą vaizdą, be aiškiai atskirtų priekinio ir galinio fasado“, – tuokart komentavo architektai.
@Architektų vizualizacijos



























































