Šiauriečiams jis prabyla ne tik vietos istorijomis

Jau nebestebina Skandinavijos šalys, kurios gaivindamos paveldą ir turėdamos didžiulius miškų plotus bei gausius medienos išteklius savo ateitį stato iš medžio.

Suomija: medinis Feniksas atgimsta! Glaudžiai vienas prie kito sustatyti žemaaukščiai mediniai namai, siauros, akmenimis grįstos tarp jų vingiuojančios gatvės – tokie buvo tradiciniai Suomijos miestai. Tiesa, pastaruosius 50 metų į tradicijas nesidairyta, miestuose vyravo daugiaaukščiai betono statiniai. Tačiau pasisotinę istorinę patirtį trinančiu modernizmu suomiai pamažu gręžiasi į savo šaknis. Tą iliustruoja daugiau nei dešimtmetį trunkantis „Modernaus medinio miesto“ (angl. Modern Wooden Town) projektas, kuriuo įvairiose Suomijos miestų teritorijose siekiama atgaivinti medžio ir medinių konstrukcijų naudojimą statant naujus pavyzdinius gyvenamuosius rajonus, nes dauguma suomių idealų gyvenamąjį būstą įsivaizduoja kaip nedidelį vienos šeimos namą, o medį laiko geriausiai gyvenamajai aplinkai tinkančia medžiaga.

Puikus pavyzdys – Oulu miesto modernus medinis rajonas Linnanmaa, kurio 12 ha erdvėje iškilo 45 mediniai 2–3 aukštų apartamentų kompleksai ir maži gyvenamieji nameliai. Čia skirtingi architektai, eksperimentuodami su technologijomis ir medžiagų taikymo būdais, įgyvendino skirtingus sprendimus. Viso Linnanmaa projekto statybos kainavo tiek, kiek ir įprastų daugiaaukščių rajonų – tai įrodo ekonominį konkurencingumą.

Norvegija: net ir modernus dangoraižis. Bergene neseniai baigtas statyti pasaulio rekordininkas – aukščiausias pasaulyje (51 m) medinis daugiabutis namas. Norvegai įsitikinę, kad medinė architektūra gali tapti miesto istoriją ir jo ateities vizijas jungiančiu elementu. Ir įrodo, kad medis, įgavęs naujas formas, gali harmoningai derėti istorinėje miestų aplinkoje.

Vis dėlto savo senąjį medinį veidą išsaugoti pavyko bene vieninteliam Norvegijos miestui Stavangeriui, dar vadinamam Norvegijos medinių namukų sostine ar net didžiausiu mediniu miestu Europoje – jame suskaičiuojama daugiau nei 8 tūkst. medinių statinių. Kad didelių apimčių struktūros nekeltų grėsmės, į pagalbą atėjo projektas „Norwegian Wood“, sumanytas tam, kad įrodytų, jog naujoji medienos inžinerija pajėgi sujungti tvarumą su medine statyba. Numatyta įgyvendinti 15 įvairiausios paskirties architektūros objektų. „Norwegian Wood“ naudą demonstruoja jau pastatyti Sandneso paviljonas, Egenes Parko apartamentų kompleksas, terasiniai namai Marilundene…

Švedija: pirmenybė mediniam praktiškumui. Sparčiai dygstantys mediniai daugiaaukščiai namai Švediją išskiria iš kitų Skandinavijos pusiasalio šalių, kuriose medinių namų aukštingumas vis dar ribojamas. Šiandien šioje šalyje 15 % naujų daugiaaukščių statinių yra mediniai, 20 % tiltų sukonstruoti iš medžio. Medienos naudojimas sporto arenų, paviljonų statyboms nuo 2001 m. išaugo 35 %, o medinių daugiaaukščių namų skaičius padidėjo nuo 2 iki 15 %. Tačiau labiausiai augo medinių priestatų ant senų gyvenamųjų daugiabučių namų paklausa, kai, sprendžiant būstų trūkumo problemą, ant jau esančio daugiabučio stogo iškeliami papildomi nauji mediniai aukštai – tą leidžia medžio lengvumas. Kad būtų iškelti 4–5 aukštai, pamatųstiprinti nereikia, nenutrūksta įprastas daugiabučio gyvenimo ritmas.

Švedai supranta, kad medis leidžia efektyviau valdyti išlaidas, itin sutrumpina statybų laiką (penkiaaukštis medinis pastatas surenčiamas per 8,5 savaitės) ir didina darbo našumą. Pavyzdžiui, Umeo mieste per geležinkelį 230 m ilgio pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtas medinis tiltas nutiestas vos per 45 minutes.

Pietiečiai irgi be medžio nebeapsieina

Į medį, kaip į statybinę medžiagą, vis dažniau dairosi ir Pietų Europos gyventojai –tai rimtas ženklas, kad išties artėja visuotinis medinės architektūros renesansas ir kad medis rimtai susirungė su pietiečių itin stipriomis akmens architektūros tradicijomis.

Antai Pasaulinė architektūros žvaigždė Renzo’as Piano, tapęs pirmuoju architektu, kuriam 2000 m. įteiktas tarptautinis architektūros apdovanojimas „The Spirit of Nature Wood Architecture Award“, yra įsitikinęs, kad, statant naujus namus nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems Italijos gyventojams, geriausia rinktis medį, nes tai lengva, lanksti, perdirbama ir saugi medžiaga. Paryžiaus G. Pompidou modernaus meno centro, „New York Times“ dangoraižio, Londono aukščiausio Europos statinio, vadinamo „šuke“, ir kitų XX a. postmoderniosios architektūros charakterį formavusių kūrinių autoriaus neseniai sukurtas Jeano Marie Tjibaou kultūros kompleksas Naujojoje Kaledonijoje primena čiabuvių trobeles ir kartu įkūnija atvirumą ateities naujovėms. 

Išmoningai medį R. Piano panaudojo ir koncertinių salių komplekse „Parco della Musica“ Romoje (2002) – čia didžiosios salės interjero lubas dengia masyvios organiškų formų medžio burės. Naujosios L’Akvilos miesto koncertų salės interjeras ir eksterjeras taip pat suplanuoti iš medžio.

Dėl itin menkų medienos išteklių statybos, baldų, laivybos, pakuočių poreikiams tenkinti Italijai tenka importuoti daugiau nei 80 % medienos žaliavos. Čiamedis dėl savo savybių itin tinka statyboms, esančioms aktyviose seisminėse zonose. Italai prognozuoja, kad viešųjų statinių iš medžio (mokyklų, medicinos įstaigų, biurų, viešbučių) statybos galėtų augti 70 %.

Medžio pajauta iš Rytų keliauja į Vakarus, iš Japonijos – į Latviją…

Rytietišką pasaulio ir aplinkos jauseną per medį į Vakarų kultūrą neša garsus architektas japonas Kengo Kuma, tęsiantis japoniškąją tradiciją, kai architektas yra kraštovaizdžio kūrėjas, o architektūra – ne pagrindinis tikslas, o tik proceso dalis. Daugumai jo projektų būdingas subtilus medienos naudojimas ir gilus medžio, kaip statybinės medžiagos, esmės supratimas. Sėkmingai derindamas naujus ir tradicinius elementus jis kuria itin modernią architektūrą, rūpestingai pritaikytą esamoje aplinkoje.

Šiandien dar vis „veža“ir senovinis japonųstatybųmetodas. Prieš tai, kai buvo išrasti medienos klijai bei varžtai, japonų meistrai be vargo sutvirtindavo net sudėtingiausias konstrukcijas. Tobuloje japonų sistemoje kelioms konstrukcijoms sujungti naudojamas pleištas, įkalamas į ertmes, paliktas projektuojant medienos statinį, – tai leidžia kurti platesnius stogus ir aukštesnes struktūras be jokių papildomų atramų.

Japonų statybos metodą išmėgino ir vienas Latvijos dailidė. Demonstruodamas neeilinę rąstinio namo statybą jis praktiškai visus darbus atliko rankomis – pradedant rąstų kirtimu miške ir baigiant jų apdaila bei statyba. Jo pagrindinis tikslas buvo sukurti maksimaliai natūralų ir kartu moderniai šiltą namą – pavyko!

Įdomu tai, kad apdailinės lentos, lubųsijos, palangės apdorotos laikantis tradicinės japonųmedienosseptikavimo technikos Shou Sugi Ban. Sienas dailidė papildomai apšiltino pušų ir maumedžių drožlėmis. Stogui naudotos trijų sluoksnių ąžuolinės malksnos. Iš vidaus stogas apšiltintas medžio vata, o iš išorės aptinkuotas natūraliu molio ir kalkių tinku.

Gal tai dar vienas įrodymas, kuriam patvirtinti tinka architekto iš Čilės José Kruzo Ovalle teiginys, jog laisvė, kurią suteikia medis, skatina medinių projektų kūryboje poetiškumą, jausmingumą ir kartu – racionalumą.

Neįtikėtina revoliucija statybų srityje – permatoma mediena

Kadangi mediena yra labiausiai pastatams naudojama biologinės kilmės medžiaga, neįmanoma nutylėti fakto, kad neseniai išrastas tvirtas ir nedūžtantis stiklas, pagamintas iš medžio – mokslininkams neseniai pavyko medį paversti skaidriu! Tą padarė net dviejų šalių atradėjai: Stokholmo (Švedija) Karališkojo technologijų instituto ir Merilando (JAV) mokslininkų komandos.

Iš permatomo medžio pagaminti langai bus daug patvaresni, todėl prognozuojama, kad šis atradimas gali sukelti tikrą revoliuciją statybų srityje.

Pirmiausia mokslininkai išsiaiškino, kaip išvalyti medienos skaidulas, pakeičiant jas skaidriu polimeru. Siekdami „praskaidrinti“ medį jie 2 val. medieną virė vandenyje, prisodrintame natrio šarmo ir kitų cheminių medžiagų – taip buvo pašalintas ligninas – medžiaga, kuri medienai suteikia tvirtumą ir spalvą. „Ištirpinus“ ligniną, gabaliukas pamerkiamas į „skaidrinantį“ skystį (jo prigimties mokslininkai kol kas neatskleidžia). Po šių operacijų medis tampa skaidrus ir kartu labai trapus, todėl yra pamerkiamas į klijų savybių turinčią epoksidinę dervą. Sureagavusi mediena pasidaro labai kieta, tvirta, ir atspari drėgmei.

Skaidria virtusi mediena gebaišlaikyti struktūrąir gamtos suteiktus natūralius kanalėlius. Šviesa, praėjusi prošiuoskanalėlius, išsisklaido labai tolygiai – o tai reiškia, kad patalpos viduje apšvietimas bus tolygus ir nebus jokių akinančių spindulių ar atspindžių, nesvarbu, ar saulė zenite, ar leidžiasi.

„Medinis“ stiklas geriau nei paprastas stiklas sulaiko šilumą, gerai praleidžia regimosios spektro dalies šviesą, tačiau stabdo didelę dalį infraraudonosios spinduliuotės, kuri perneša šilumą. Dėl visų savybių ši medžiaga gali tobulai tikti stoglangiams gaminti.

Pigus ir patvarus kartono namas – šimtmečiui

Bendrovė „Fiction Factory“ sukūrė namus „Wikkelhouse“ iš kartono. Juos galima pastatyti per pusę paros, tačiau tvirtumu jie nenusileidžia net mūrinėms konstrukcijoms.

Kartonas supa visą pastato pagrindą, daug kartų apjuosdamas rėmą ir sukurdamas neįtikėtinai tvirtą sluoksnį. Tai pigi medžiaga, tad ir namas nebrangus – kainą lemia sluoksniai ir pasirinktos atskiros modulinės sekcijos, kurių kiekviena siekia 1,2 m ilgio.

Kadangi namo fasadas gaminamas iš medienos, jam nebaisi drėgmė ar kitas išorinis poveikis, kurio paprastai neatlaikytų kartonas – šis sprendimas suteikia net iki 100 metų garantiją. Kartonas namą padaro neįtikėtinai lengvą (apie 6 t svorio), o tai leidžia būstą transportuoti kur panorėjus. Namas draugiškas aplinkai, nes gaminamas iš perdirbtų medienos medžiagų.

Žvilgsnis į ateitį: namas aplink medį 

Kazachų architektas Aibekas Almassovas dar 2013 m. suprojektavo įspūdingą cilindro formos stiklinį namą, kuris turėjo būti pastatytas aplink kėnį, tačiau jo statyba taip ir nebuvo pradėta.

Dabar šiuo kūriniu susidomėjus stiklo ir saulės kolektorius gaminančiai bendrovei, tikėtina, kad jis galiausiai virs realybe. „Prieš kurdamas šį namą ieškojau būdų, kaip ateityje išvengti miškų naikinimo, nes žmonės privalo harmoningai gyventi gamtoje“, – pasakoja architektas.

Keturis apskritimo formos namo aukštus jungtų spiraliniai laiptai. Likę būsto baldai suprojektuoti taip, kad neužgožtų supančio miško vaizdų. Tikimasi, kad neįprasto namo statybos viename didžiausių Kazachstano miestų Almatoje turėtų prasidėti dar šiais metais.

… ir drambliams patinka medinė architektūra

Naujosios medžio apdirbimo technologijos architektams suteikia daugybę galimybių realizuoti savo įspūdingus sumanymus įvairios paskirties aplinkoje. ŠtaiCiuricho zoologijos sode pastatytas apvalus pastatas drambliams išsiskiria ne tik forma: jo statybai vietoje plieno ir betono naudota mediena. Statinio skersmuo net 85 m, tačiau kupolu dengtam stogui nereikia jokių atramų! Prie projekto įgyvendinimo prisidėjęs architektas Philippas Heidemannas įsitikinęs, kad visuomenės palankumas medžiui, kaip medžiagai, vis auga, todėl žmonės iš medienos stato vis didesnius ir sudėtingesnius pastatus.