Medinis burinis laivas „Meridianas“ prišvartuotas prie Danės krantinės nuo 1971 m., kelis dešimtmečius jame veikė restoranas. Jis pastatytas 1948 m. Turku laivų statykloje, Suomijoje. Ilgus metus laivas stovėjo apleistas, jau net buvo ieškoma vietos jam nuskandinti. Skubiai remontuoti barkentiną nuspręsta pasikeitus Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondo vadovams: laivu rūpintis apsiėmė Friedricho pasažo savininkas Aidas Kaveckis ir jūrų krovinių bendrovės „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis. Perėmę paramos fondą ir kartu laivą, naujieji fondo dalininkai padengė jo kreditorinius įsipareigojimus ir operatyviai suorganizavo „Meridiano“ nutempimą į laivų remonto įmonę. Tai įvyko 2012 m. lapkričio 10 dieną. Burlaiviui išplukdyti į doką teko pakelti abu tiltus per Danės upę, o tai nėra dažnas reiškinys Klaipėdoje. Išlydėti laivo susirinko per 5 000 klaipėdiečių. Į pagalbą atėjo miesto specialiosios tarnybos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos uosto kapitono tarnybos vadovai ir specialistai, kitų institucijų atstovai, savanoriai. Dėl bendro susitelkimo laivą dviem vilkikais į doką pavyko nutempti sėkmingai, nors iki nelaimės buvo vienas žingsnis, mat, pajudinus „Meridianą“ iš vietos, per bortus ėmė sparčiai sunktis vanduo. Laive visą laiką veikė siurbliai, pumpavę plūstantį vandenį iš barkentinos. „Meridiano“ remontui buvo pasirinkta AB „Klaipėdos laivų remontas“, kuri vienintelė turi tokiam laivui pritaikytus plaukiojančius dokus, be to, jau turėjo patirties, nes buvo atlikusi kosmetinį šio burlaivio remontą.
Medis buvo minkštas lyg duona
Kaip pasakojo burlaivio „Meridianas“ paramos fondo komunikacijos vadovas Gediminas Gudavičius, dar prieš išplukdant „Meridianą“ į remonto įmonę, atlikta pirminė laivo apžiūra, kurios metu buvo numatytos tam tikros darbų apimtys. Tačiau, pakėlus laivą į doką, paaiškėjo, kad situacija yra kur kas prastesnė, mat burlaivis ilgai stovėjo neveikiantis, uždarytas, tinkamai nevėdintas, bortai leido vandenį, todėl didžioji dalis medinių konstrukcijų ir apkalos buvo pažeista puvinio, grybelio bei kitų neigiamų veiksnių. Ardydami supuvusias medines konstrukcijas, remontininkai rankomis laužė jas tarsi duoną. Taip buvo išmontuoti du trečdaliai medinių laivo konstrukcijų ir apkalos. Iš esmės mažiausiai pažeista išliko povandeninė burlaivio dalis, todėl ją pavyko išsaugoti.
Patvirtinus situaciją, kad po pažeistų dalių išmontavimo buvo likęs vos trečdalis laivo, reikėjo priimti sprendimą, ką daryti toliau, nes tokia prasta padėtis nebuvo planuota.
Kai kelias neveda atgal
A. Kuzmarskis ir A. Kaveckis buvo prisiėmę viešus įsipareigojimus suremontuoti miesto simbolį bei grąžinti jį visuomenei, tad kelio atgal nebebuvo, todėl nuspręsta atstatyti laivą, pasirenkant ilgalaikius sprendinius, t. y. išlikusias medines konstrukcijas sutvirtinant metalinėmis.
Remdamasis senaisiais suomiškais brėžiniais, atstatymo projektą parengė ir jo įgyvendinimui vadovavo patyręs laivų konstruktorius Henrikas Mališauskas. „Meridiano“ konstrukcijų ir korpuso atstatymas pradėtas 2013 m.
vasarį. Daug idėjų ir sprendimų kūrė bei įgyvendino patys fondo valdytojai A. Kuzmarskis ir A. Kaveckis. Įsibėgėjant atstatymo darbams, jiems prižiūrėti buvo priimtas „Meridiano“ kapitonas Boleslovas Turčinavičius.
Išlikusioms medinėms konstrukcijoms bei apkalai sutvirtinti ir konservuoti buvo pasirinkta Ukrainos chemijos instituto išdirbta kompozitinė medžiaga, kuri dideliu slėgiu buvo švirkščiama į medieną. Šitaip buvo užpildyti visi per laiką atsiradę medienos plyšiai, o autentiška povandeninė medinė burlaivio dalis tapo tvirtais atstatomo laivo pamatais, prie kurių buvo tvirtinamos naujosios konstrukcijos.
Sprogdintas, bet išlikęs
Laivą atstačius, senieji autentiški mediniai špantai matomi lankytojams per apatiniame „Meridiano“ denyje esančios restorano salės grindyse sumontuotus specialius langus.
Siekiant išsaugoti kuo daugiau autentiškumo, priimtas sprendimas nekeisti ir senųjų metalinių antstatų, stiebų, rėjų, o juos suremontuoti, atnaujinti ir grąžinti į vietą.
Tiesa, pagal senuosius brėžinius teko naujai pagaminti ir atstatyti „Meridiano“ vairinę. Jos laivas nebeturėjo nuo 2000 m., kai nusikalstama grupuotė įvykdė sprogdinimą, po kurio apgadinta vairinė buvo tiesiog išmontuota.
Beje, originalūs „Meridiano“ stiebai buvo mediniai, tačiau, dar burlaivį naudojant pagal pirminę paskirtį, t. y. kaip mokomąjį laivą, jie pamažu pakeisti metaliniais, nes jau tuomet buvo pažeisti puvinio, lūžinėjo ir buvo nesaugūs. Laivo atstatymo metu išardant metalinius stiebus remontui, fokstiebio viduje aptiktas senojo medinio stiebo fragmentas, kuris šiuo metu eksponuojamas specialioje ekspozicijoje šalia „Meridiano“.
Vykstant laivo atstatymo darbams, paraleliai buvo suburta specialistų komanda. Ji projektavo ir įgyvendino laivo vidaus sistemų – elektros instaliacijos, šildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos, apsaugos, priešgaisrinės ir kt. – projektus.
Plūduriuojanti elektrinė
„Pirmiausia net nežinojome, kaip traktuoti tą objektą: ar tai laivas, ar restoranas, – prisimena vidaus ir išorės elektros montavimo darbus atlikusios UAB „Elektrovatas“ direktorius Vytautas Bernotavičius. – Nes tuomet montavimo darbų specifika ir reikalavimai būtų visai kitokie. Galiausiai nutarta, kad tai ne visai laivas, o plūduriuojantis objektas, tad montavimo darbai turi būti atliekami pagal taisykles, artimas laivų reikalavimams.“
„Meridiane“ dirbo 2–3 elektromontuotojai, darbai truko apie pusantrų metų. Visi planuoti darbai įgyvendinti, tačiau atliktų darbų apimtis nusakyti V. Bernotavičiui ir dabar gana sunku, nes tų darbų nuolatos daugėjo. Laivas diktavo savo sąlygas. Kadangi laive darbai vyksta ne taip, kaip kokiame statinyje ant kranto, specialistams teko, kilus naujų minčių ir idėjų, koreguoti jau vykstančius darbus, į pagalbą pasitelkti ir savo išmonę, sugalvoti, kaip sumontuoti vieną ar kitą įrenginį, kaip per visą laivą išvedžioti elektrą ir dar taip, kad visos komunikacijos būtų nematomos. Kadangi dalis komunikacijų yra krante, vandentiekio, kanalizacijos įvadai buvo apšiltinti, sumontuojant šildymo kabelius, sumontuoti ir kontrolės prietaisai, kontroliuojantys ir įspėjantys apie tų sistemų darbą. Kadangi laivo erdvė gana ribota, bendrovės „Elektrovatas“ elektromontuotojams reikėjo gerokai pasukti galvas, norint surasti vietas pagrindinei laivo jėgainei, skydinei ir jėgos paskirstymo skydams. „Iššūkis buvo ir aukštybiniai darbai, kai montavome apšvietimą ir komunikacijas ant stiebų. Siūbuojant šiam plūduriuojančiam objektui, tai tikrai nebuvo labai paprasta. Bet tai, kaip ir visa kita, buvo padaroma, kai dirbama turint ne tik rankas, bet ir galvą“, – galutiniais rezultatais patenkintas specializuotos elektros montavimo darbų įmonės vadovas.
Iki atstatymo „Meridianas“ buvo prijungtas prie kranto centralizuotų elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir šildymo tinklų. Nuspręsta, kad vandentiekis, kanalizacija bei elektra ir toliau bus tiekiama iš kranto centralizuotų tinklų. Šildymui pasirinkta autonominė sistema „oras–oras“. Ypač daug dėmesio buvo skiriama vėdinimui, nes būtent dėl jo trūkumo tuo metu, kai laivas nebuvo eksploatuojamas, jam buvo padaryta didžiausia žala. Tuo tikslu „Meridiane“ buvo sumontuota rekuperacinė sistema, ventiliacijos vamzdžiai sumontuoti burlaivio stiebuose ir yra apie 15 m aukščio.
Prabangus ir iškilmingai baltas
Išsprendus laivo balasto klausimą ir sumontavus takelažą, 2013 m. lapkričio 9 d. atstatytas „Meridianas“ parplukdytas iš įmonės „Klaipėdos laivų remontas“ į savo nuolatinę vietą prie Danės krantinės. Čia buvo tęsiami laivo vidaus įrengimo, vidinių sistemų montavimo, apdailos darbai. Šį procesą kuravo architektė Dainora Abelkienė, sukūrusi ir laivo interjerą. Laive įrengta 60 vietų restorano salė, 14 vietų pobūvių salė, vyno triumas, restorano priimamasis, baras-muziejus, virtuvė (kambuzas), vairinė, viršutiniai deniai pritaikyti vasaros lauko kavinei. Be restorano ir baro, „Meridiane“ kartu su Lietuvos jūrų muziejumi įrengta burlaivio ekspozicija, pažymėtos svarbiausios burlaivio dalys, autentiškai įrengta vairinė, kurioje sumontuoti originalūs „Meridiano“ šturvalai, taip pat yra eksponatų iš sovietmečio „Meridiano“ restorano laikų.
„Laivas, prieš man pradedant darbus, buvo avarinės būklės, – prisimena D. Abelkienė. – Tačiau pasiūlymas prisidėti prie jo atkūrimo man pasirodė netikėtas, bet labai įdomus. Be to, gavau tikrai labai didelę sprendimų laisvę.“
Susipažinusi ne tik su visa istorine medžiaga apie „Meridianą“, kurią jai pavyko rasti, bet ir pasidomėjusi kitais burlaiviais-muziejais, burlaiviais-restoranais, tikrais šiuo metu plaukiojančiais burlaiviais ir kruiziniais laivais bei sėkmingai pabendravusi su konstruktoriumi H. Mališausku, kurio tikslumas, profesionalumas ir puikus komandinis darbas padėjo geriau susivokti laivų statybos pradžiamokslyje, D. Abelkienė ėmėsi įgyvendinti savo viziją: „Man buvo labai svarbu, kad laivas būtų kuo „laiviškesnis“, kad interjeras ir eksterjeras derėtų vienas su kitu. Iš kelionių atsivežiau idėją puošti interjerą tikrais laivų maketais ir veidrodžiais – tai labai būdinga detalė visuose laivuose. Norėjau, kad laivas būtų baltas. Todėl balta spalva yra tiek eksterjere, tiek interjere, todėl ir burės baltos. Laivas atrodo labai šventiškas ir iškilmingas. Interjere balta spalva leido išryškinti įdomią ir sudėtingą erdvių plastiką, be to, padėjo sustiprinti iškilmingumo, šventiškumo ir didelės erdvės jausmą. Visos konstrukcijos laive – specialios, nestandartinės, todėl, manau, įdomios ir gražios. Restorano erdvę norėjau sukurti kuo laisvesnę, kad būtų matomas tikrasis laivo konstruktyvas. Daug reikėjo pastangų, norint įgyvendinti pagrindinę A. Kaveckio idėją – iliuminatorių-monitorių, o ypač sudėtinga buvo sukurti stilingus, patogius ir stiprius laiptus. Čia daug su bronza dirbo skulptorius Svajūnas Jurkus ir kalvis Albinas Jukumas. Beje, visos puikių žmonių, dirbusių laive ar kitais būdais prisidėjusių, pavardės įamžintos bronzinėse lentelėse, pritvirtintose ant priekinio laivo stiebo. Tai – pagrindinė paradinių laiptų puošyba. Savininkai leido įtraukti ir daug kitų įdomių interjero detalių, kurios ypač retos viešuosiuose interjeruose, pavyzdžiui: raižyto grūdinto stiklo atitvara, bronzinės detalės porankiams, specialūs laivams skirti bronziniai šviestuvai, kiliminė danga su autentišku laivui skirtu šturvaliukų piešiniu, fotospauda ant lubų, rimti meno kūriniai ant sienų. Laive ne tik daug prabangių, ilgalaikių medžiagų, bet ir daug sudėtingų techninių sprendimų, skirtų ypatingam komfortui: maisto keltuvas virtuvėje, kurios įranga, manau, yra viena šiuolaikiškiausių ir geriausių šiuo metu visoje Lietuvoje, didelė drabužinė svečiams. O vyninėje ir muziejuke – labai daug smagių detalių: baldai iš vyno dėžių ir statinių, A. Kaveckio atvežtas piratas… Apie laivą galėčiau kalbėti dar labai daug, bet, manau, visada geriau vieną kartą pamatyti, nei…“
Nedidelė ekskursija
Taigi pasivaikščiokime po „Meridianą“ kartu su UAB „Reval baldai“ direktoriumi Rimu Kurlavičiumi. Pristatant mūsų gidą, reikia pasakyti, kad įmonės „Reval baldai“ veikla yra visuomeninės paskirties baldai (barai, restoranai, kavinės, parduotuvės, viešbučiai), vienetiniai bei nestandartiniai korpusiniai baldai (virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vonios, prieškambario baldai), ypač sudėtingų baldų projektavimas ir interjero projektų įgyvendinimas Paryžiuje, Baden Badene, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kaliningrade ir, žinoma, Lietuvoje. Įmonėje dirba patyrusi, profesionali ir kūrybinga beveik 50 specialistų (projektuotojų, inžinierių, stalių) komanda, užsakovui pateikianti kokybišką rezultatą. Įmonės gamybinis plotas apima 3 500 m2 – tai leidžia sėkmingai vykdyti stambius užsakymus. „Meridiane“ ši įmonė tiekė, gamino išskirtinius baldus, rūpinosi interjeru ir apdaila.
„Grįžkime į laivą, – kviečia R. Kurlavičius ir pradeda virtualią ekskursiją: – Įėjus į vestibiulį jus pasitinka facetuotais veidrodžiais dekoruota spinta, kuri tarsi praplečia erdvę, suteikia prabangos. Jei dar ko nors laukiate, kitoje laukiamojo pusėje galite prisėsti ant ilgo, minkšto, jūros bangą primenančio odinio suolo ir pasidairyti po patalpą. Čia pamatysite dar dvi spintas su skaidriomis lentynomis, kuriose eksponuojami laivo istorijai brangūs suvenyrai. Verta prieiti, apžiūrėti iš arčiau, o norint ir įsigyti. Pasižvalgę leiskitės žemyn. Čia tikrai atkreipsite dėmesį į vidinio laivo stiebo imitaciją. Jo metalinė šerdis apvilkta ąžuolu, kad būtų ne tik gražu pažiūrėti, bet ir jauku prisiliesti. Apačioje pateksite į baltais, mėlynais ir rusvais atspalviais viliojančią restorano erdvę, kurios abiejose pusėse išdėstyti tokiai vietai būtini iš medinės faneruotės pagaminti baldai. Juose laikomi indai, įrankiai, taurės ir kiti dalykai. Baldinė dalis sujungta su mėlynos jūros spalvos, bangos formos minkštasuoliais, o erdvę sujungia įspūdingas iš kietmedžio masyvo pagamintas dirbtinio akmens – marmuro – imitacijos stalviršiu dengtas baras. Tokia danga yra minkštesnė nei tikras akmuo, tad drąsiai galima pastatyti taurę, o specialūs borteliai užtikrins, kad ji nenuriedės nuo stalo, laivui siūbuojant. Atsisukę į pagrindinę salę, vėl pamatysite medžiu dengtą stiebo imitaciją. Išduosiu paslaptį, kad kai kuriose tokiose konstrukcijose yra paslėptos inžinerinės ir kitos sistemos. Tai žino tik laivo darbuotai, o svečiai mato estetinį vaizdą. Baltos vientisos sienos suteikia prabangos bei baigtumo jausmą ir niekas net nepastebės, kiek teko įdėti pastangų, siekiant maksimaliai išnaudoti erdvę, pritaikant baldus, kurie būtų ne tik funkcionalūs, bet ir patogūs bei gražūs. Dabar pakilkite į antrąjį denį, kuriame įrengtas įspūdingai apšviestas baras-muziejus. Ant dirbtinio marmuro pasidėję taures, prisiminkite Klaipėdos istoriją, pabendraukite su draugais, pailsėkite ir, ko gero, pastebėsite tikras, visiškai originalias restauruotas senojo „Meridiano“ duris. Ekskursijos pabaigoje nueikite į kapitono kajutę, vairinę, kurioje atkurtas medinis pultas, jame suslėpta visa reikalinga ir veikianti technika. Prisėskite ant prabangių odinių krėslų ir pasijuskite tikrais išskirtiniais kapitono svečiais ar net jūrų vedliais, kuriems gal teks garbė palaikyti raudonmedžio šturvalą. Jis taip pat originalus, tik prieš tai buvo visiškai išardytas, išvalytas ir restauruotas. Beje, nuo šio neatsiejamo kiekvieno kapitono atributo prasidėjo bendrovės „Reval baldai“ ir „Meridiano“ savininkų bendradarbiavimas. Pasisvečiavę laive, užlipkite ant viršutinio denio, palipę ant medinio kapitono tiltelio, pasidairykite po Klaipėdą, o išeidami išsineškite tą pakilią dvasią, kurią jautėme mes, prisidėję prie miesto simbolio atgimimo. Ir grįžkite.“
Ant stiebo – atminimo lentelė už darbą
Pasididžiuoti turi kuo ir pusantrų metų „Meridiane“ dirbę UAB „Indigo statyba“ specialistai, kuriems teko atlikti visus apdailos darbus: izoliuoti grindis, sumontuoti pertvaras, lubas, dažyti, tapetuoti, kloti grindis ir klijuoti plyteles, medinėmis dailylentėmis aptaisyti sienas. Iki pat laivo-restorano-muziejaus atidarymo „Indigo statyba“ buvo pagrindinis apdailos darbų vadovas ir koordinatorius.
Laivo rekonstrukcijai pasirinktos kokybiškos statybinės medžiagos, turinčios mažiausią plotį, tačiau geriausiai sulaikančios šilumą ir išsiskiriančios atsparumu drėgmei, t. y. gipskartonio plokštės „Knauf Blue“, stiklinės grindų plokštės „Gifa Floor“, sienų ir grindų linoleumas „Tarkett“ virtuvių zonose ir darbuotojų patalpose. Apdaila ne tik funkcionali, bet ir turinti estetinę paskirtį, pavyzdžiui, pagrindinėje restorano salėje įrengtos stiklinės grindys suteikia galimybę savo akimis išvysti senąsias laivo konstrukcijas.
„Buvo labai sudėtinga dirbti ir statykloje, ir krantinėje, kurioje įrengėme reikiamas priemones, skirtas lauko ekspozicijai, juk erdvės laive labai mažos, o tiesių linijų laive visai nėra, – pasakoja įmonės vadovas Valentas Drungilas. – Be to, laivo vidaus tinklų komunikacijų instaliacijos išdėstytos labai sudėtingai, sunkiai prieinamose vietose, pavyzdžiui, po florais, laivo nosyje. O ir sandėliuoti medžiagų nebuvo kur. Tad apdailos darbams prireikė daug laiko sąnaudų, kruopštumo. Darbai laive vyko žiemą, rudenį ir pavasarį, laivo lingavimas ant vandens taip pat sukeldavo savų problemų. Bet visi darbai tikrai atlikti kokybiškai ir laiku, apie tai byloja puikūs atsiliepimai ir žalvario lentelė su mūsų firmos pavadinimu ant laivo stiebo prie pagrindinių laiptų.“
Taigi 2014 m. liepos 19 d. pagaliau pirmą kartą buvo iškilmingai pakeltos visos Vokietijoje užsakytos ir specialiai pasiūtos „Meridiano“ burės (iš viso 14 burių, kurių bendras plotas beveik 700 m2). Atgimęs laivas pašventintas bei pakrikštytas (krikštamotės Regina Kuzmarskienė ir Daina Kaveckienė) ir simboliškai perduotas miestui bei visuomenei. Kartu atidaryta ir pirmoji „Meridiano“ ekspozicijos dalis krantinėje, kurioje eksponuojamos originalios istorinio burlaivio dalys: balasto akmenys, medinio stiebo, medinių laivo konstrukcijų fragmentai, originalus Lietuvos jūrų muziejaus išsaugotas sraigtas ir kt. Taip sukurta nauja tradicija iškilmingai pakelti
„Meridiano“ bures, pradedant vasaros, laivybos sezoną. 2014 m. gruodžio 18 d. „Meridianas“ atidarytas visuomenei, pradėjo veikti restoranas ir baras. Maždaug prieš mėnesį, 2015 m. gruodžio 18-ąją, paminėtos pirmosios „Meridiano“ atidarymo metinės.
Vakarienė kartu su istorija
„Meridiano“ restorano virėjų komanda – ilgamečiai Friedricho pasažo darbuotojai, kryptingai ruošęsi restorano atidarymui. Virėjų vadovas – patyręs virtuvės šefas Simas Kažiniauskas, tobulinęs savo įgūdžius ir didinęs žinių bagažą, dirbdamas su geriausiais Prancūzijos ir Anglijos virtuvės meistrais, džiuginančiais savo gastronominiais šedevrais „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintų restoranų lankytojus.
S. Kažiniauskas „Meridiano“ restoranui sukūrė nedidelį, bet išskirtinį valgiaraštį: 80 % patiekalų – žuvų ir jūrų gėrybių, kiti – mėsiški ir vegetariški. Restorano virtuvėje gimstantys šedevrai kuriami tik iš šviežių produktų. Dalis jų kelis kartus per savaitę gabenami iš įvairių Europos šalių. Keliasdešimt gurmaniškų jūrų skanėstų, išskirtiniai delikatesai ir gastronominius atradimus vainikuojantys virtuvės šefo sukurti valgiaraščiai atnaujinami sezoniškai, kas keletą mėnesių. Restorano svečiams, neturintiems galimybės dažnai užsukti į „Meridianą“, bet norintiems per vieną vakarą paskanauti įvairių patiekalų, virtuvės šefas paruošė degustacinį valgiaraštį su someljė atrinktais vynais. „Meridiano“ restorano alkoholinių gėrimų sąrašas sudarytas konsultuojantis su geriausiais žinovais, ieškant tobuliausių žuvų ir gėrybių bei gėrimų derinių. Pagrindiniu gėrimu šiame sąraše sąmoningai pasirinktas prancūziškas šampanas „Pommery“ – restorano lankytojai turi galimybę išsirinkti iš daugiau nei dešimties jo rūšių.
Restorano svečiams, besimėgaujantiems išskirtiniais patiekalais, modernios ir stilingos vietos įspūdį turėtų sustiprinti apgalvotai įrengta salė bei rūpestingai parinkta kiekviena nestandartinė detalė. Indai su „Meridiano“ prekių ženklu specialiai sukurti Anglijoje, stalo įrankiai – Italijoje, visos taurės – pustrečio šimtmečio gyvuojančios įmonės „Riedel“ kūrinys.
Naujai atidarytas „Meridiano“ restoranas jau tapo mėgstamas klaipėdiečių ir miesto svečių. Apie jo patrauklumą ir pasiektą lygį byloja ir tai, kad 2015 m. rudenį Lietuvoje viešėjusios Švedijos karališkosios poros priėmimui bei pietums Klaipėdoje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasiūlius Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui, sutiko pasirinkti būtent „Meridianą“.
Laive per pirmuosius veiklos metus vyko ir daugiau oficialių užsienio delegacijų priėmimų, privačių bei korporatyvinių švenčių. „Meridiano“ restorano komandai taip pat buvo patikėtas Baltijos šalių prezidentų aptarnavimas, pobūvio organizavimas Baltijos Asamblėjos metu 2015 m. pabaigoje.
Jauki bei laivo aplinkos kuriama unikali atmosfera, kokios daugiau nėra nė viename Lietuvos restorane, gurmaniškas maistas, savaitgaliais skambanti gyvo garso muzika traukia ir pavienius lankytojus, kurie noriai rezervuoja staliukus. Vasarą lankytojų skaičius dar labiau išauga, nes viršutiniuose deniuose veikia lauko kavinė, o į laivą traukia ekskursijos.
Sugrąžintos tradicijos
Kad žmonės mėgsta „Meridianą“ ir turi daug sentimentų šiam miesto simboliui, įrodė minios klaipėdiečių ir miesto svečių, susirinkusių išlydėti laivo į remonto įmonę, taip pat ypač gausiai pasitikusios jį, grįžtantį į savo vietą. Dauguma jų pripažino, kad tol, kol „Meridianas“ buvo remontuojamas ir jo nuolatinė vieta prie Danės krantinės buvo tuščia, šio simbolinio burlaivio labai trūko. Juk pagrindinė Klaipėdą reprezentuojanti vaizdinė, reklaminė medžiaga niekada neapsieina be „Meridiano“, prie jo vyksta daugybė profesionalių ar asmeninių fotosesijų, jis vaizduojamas tapybos darbuose ir t. t. Tą meilę patvirtina ir būriai žiūrovų, susirenkančių kasmet keliant „Meridiano“ bures. Juolab kadKlaipėdoje bei kitur Lietuvoje dar gyvena nemažai jūrininkų, atlikusių pirmąją jūrinę praktiką šiame burlaivyje ir šiandien tapusių žinomais kapitonais. Tęsiant tradicijas, ir dabar pakelti bures kviečiami Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos kursantai.
Didžiausias Lietuvos burlaivis patraukė ir Lietuvos buriuotojų sąjungos dėmesį. Kartu su jos atstovais „Meridiane“ įrengtas kampelis, skirtas įamžinti lietuvių žygiams buriniais laivais pasaulio vandenynais.
„Meridiano“ atstatymas sulaukė daugiausia palankios miestiečių ir miesto svečių, specialistų, jūrinės bendruomenės reakcijos bei nuoširdžios padėkos jo iniciatoriams bei mecenatams, kurių dėka Lietuva išsaugojo jūrinį simbolį.
Svarbiausi istorijos dalyviai |
Aloyzas Kuzmarskis, Aidas Kaveckis, paramos fondo dalininkai, „Meridiano“ atstatymo mecenatai |
Regina Kuzmarskienė, Daina Kaveckienė, paramos fondo dalininkės, atgimusio „Meridiano“ krikštamotės |
Boleslovas Turčinavičius, „Meridiano“ kapitonas (atstatymo darbų priežiūra, nuolatinė laivo priežiūra ir eksploatacija) |
Henrikas Mališauskas, konstruktorius |
Dainora Abelkienė, architektė, dizainerė |
AB „Klaipėdos laivų remontas“ (direktorius Alvydas Butkus) – generalinis atstatymo darbų rangovas |
Valdemaras Vizbaras, Ričardas Ramanauskas, Klaipėdos universiteto burlaivio „Brabander“ kapitonas ir jo pavaduotojas, konsultantai, R. Ramanauskas – takelažo projekto vadovas |
Įdomūs faktai |
1956 m. vasarą barkentina pateko į uraganą ir vos nenuskendo prie Gotlando salos uolų. |
1956 m. vėlyvą rudenį į Rygą grįžtančiam laivui kelią užtvėrė ledo laukai, ir barkentina liko žiemoti Leningrade (dab. Sankt Peterburge). |
1968 m. nelaimingo atsitikimo metu laive žuvo šeši kursantai. |
2000 m. rugsėjo 24 d. laivą bandyta susprogdinti. Sprogimo metu suniokotas laivagalis, vairinė (vėliau atstatyta kapitališkai rekonstruojant laivą). |
2012 m. spalio pradžioje tuometis laivo paramos fondo vadovas kreipėsi į Vyriausybę leidimo nuskandinti barkentiną teritoriniuose Lietuvos vandenyse. Motyvas – lėšų laivo remontui bei išlaikymui stoka. |
Elektros instaliacija: |
UAB „Elekrovatas“ |
Apdailos darbai: |
UAB „Indigo statyba“ |
Baldai, interjeras, apdaila: |
UAB „Reval baldai“ |