Nelaimės neįvyksta tyčia. Neretai jos nutinka nepalankiai susiklosčius aplinkybėms: laiku nepastebėjus pėsčiojo ar dviratininko, nespėjus sustabdyti automobilio dėl slidžios kelio dangos arba tiesiog nepasirinkus saugaus greičio. Kad to pavyktų išvengti, keliai kasmet rekonstruojami, įdiegiant įvairias eismo saugumą užtikrinančias priemones. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo Nemuno Abukausko pasiteiravome, kokiomis priemonėmis valstybinės reikšmės keliuose šiemet bus siekiama užtikrinti pėsčiųjų ar dviratininkų saugumą.

Saugumas sankryžose

Šiemet valstybinės reikšmės keliuose saugesnės taps bent 270 sankryžų. Jų saugumas bus užtikrinamas įvairiai. Vienose jų diegiamos tik minimalios saugaus eismo priemonės: papildomi „Stop“ kelio ženklai, „Stop“ linijos ir pan. Kadangi tokiems darbams atlikti užtenka santykinai mažų investicijų, taip sutvarkytų sankryžų bus gana daug – apie 250.

Dar apie 20-yje sankryžų atliekami didesnio masto darbai. Jose numatyta keisti nesaugias šių sankryžų konfigūracijas, įrengiant saugumo saleles, koreguoti pėsčiųjų eismo infrastruktūrą, ypač ten, kur važiuojamoji kelio dalis kertama sankryžos zonoje. Be to, numatyta kai kurias sankryžas rekonstruoti, perdarant jas į žiedines arba įrengiant skirtingų lygių sankryžas.

„Mėgstame sakyti, kad saugus eismas nepripažįsta apskričių, savivaldybių ar kitų administracinių ribų. Saugaus eismo priemonės planuojamos ir diegiamos, visiškai neatsižvelgiant į tai, kokioje savivaldybėje ar miestelyje jos reikalingos. Svarbiausias kriterijus yra tai, kad investuotos lėšos duotų kuo didesnę ekonominę naudą, t. y. kad kuo labiau sumažėtų eismo įvykių, žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius“, – paaiškino N. Abukauskas.

Anot pašnekovo, 2015 m. didžiausi infrastruktūros plėtros projektai, susiję su saugaus eismo sąlygų užtikrinimu ir, be abejonės, su transporto srautų optimizavimu, vairuotojų patogumu ir pan., yra kelio „Via Baltica“ ruožo ties Kaunu rekonstrukcijos pradžia, taip pat Žiežmarių ir Moluvėnų dviejų lygių sankryžų įrengimas kelyje A1, Žemaitkiemio dviejų lygių sankryžos įrengimas kelyje A2 ir Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo statybų pradžia.

Gerins apšvietimą

Pastaruoju metu itin daug dėmesio skiriama ir pėsčiųjų saugumui užtikrinti. Šiemet Lietuvos automobilių kelių direkcijoje vykdomas projektas, kuriuo siekiama inžineriškai patobulinti nesaugias pėsčiųjų perėjas miestuose. Todėl įvairių miestų savivaldybėse atrinkta apie 100 pėsčiųjų perėjų, kuriose eismo sąlygos yra nesaugios, ir jose diegiamos saugumo priemonės, padėsiančios užtikrinti geresnį pėsčiųjų perėjų matomumą, atpažįstamumą, sumažinti automobilių greitį prieš jas.

Be to, nesaugiose pėsčiųjų perėjose bus gerinamas apšvietimas. Valstybinės reikšmės keliuose apšvietimas įrengiamas, jeigu atlikus analizę paaiškėja, kad tai bene vienintelė ir veiksmingiausia saugaus eismo priemonė.

„Dėl lėšų trūkumo apšvietimas užmiesčio keliuose įrengiamas gana mažais tempais. Daugiausia dėmesio skiriama itin aukšto intensyvumo ir didelės svarbos keliams: A1, „Via Baltica“. Pastaraisiais metais labiau paisoma ne kiekybės, o kokybės, t. y. vykdomi projektai, susiję su esamo apšvietimo tobulinimu: įrengiamas šviesos diodų (LED) tipo apšvietimas, įdiegiama įranga, leidžianti automatiškai parinkti apšvietimo stiprumą, pranešti apie įrangos gedimus ir pan. Tai padeda sutaupyti energijos, taip pat greičiau reaguoti į atsiradusius gedimus“, – paaiškino N. Abukauskas.

Šviesoforai neakins

Valstybinės reikšmės keliuose, kuriais rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija, šviesoforų yra vos vienas kitas. Tačiau, atliekant kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožo nuo Šiaulių link Kuršėnų rekonstrukciją, buvusios itin pavojingos sankryžos ir nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos buvo rekonstruotos į valdomas šviesoforais.

Šiame projekte bus pritaikyti pažangiausi sprendiniai, panaudojant šviesos diodų tipo šviesoforų lempas, kurių pritemdymas tamsiuoju paros metu vairuotojus apsaugos nuo akinimo. Taip pat bus panaudota automobilių bei pėsčiųjų detekcija ir lankstus šviesoforų ciklų režimas, leisiantis optimaliai paskirstyti srautus.

Nepamiršti ir neįgalieji. Pasak N. Abukausko, kiekviename Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomame projekte pagal poreikį numatomos ir priemonės, būtinos neįgaliesiems integruoti į eismą ir saugioms eismo sąlygoms jiems sudaryti. Todėl įrengiant pėsčiųjų perėjas nuosekliai sujungiamos šaligatvių ir kelio dangos, tiesiamuose pėsčiųjų takuose numatomos neregių vedimo juostos ir pan.

Pasidomėjus, kokios priemonės geriausiai užtikrina pėsčiųjų saugumą perėjose, pašnekovas sakė: „Pėsčiųjų eismo saugumą geriausiai užtikrina inžinerinės saugumo priemonės, labiausiai lemiančios transporto priemonių greičių sumažėjimą. Elementaru ir paprasta: kuo mažesnis greitis, tuo daugiau laiko vairuotojui lieka imtis veiksmų, esant kritinei situacijai. Be to, kuo mažesnis greitis, tuo mažesni pėsčiojo sužalojimai, jei susidūrimas vis dėlto įvyko. Tyrimai parodė, kad veiksmingiausios greičio mažinimo priemonės yra trapecinės formos greičio mažinimo kalneliai (aišku, įrengti tinkamai ir tam greičiui, kurį būtina palaikyti). Mirksinčios lempelės, girliandos, fejerverkai ir kiti žaisliukai dar niekad nedavė teigiamo saugaus eismo efekto.“

Nauji tuneliai ir viadukai

Kad pėstiesiems ir dviratininkams gatvėse bei keliuose būtų patogiau, planuojama įrengti ir daugiau požeminių perėjų. Šiuo metu planuojama plėtoti projektą kelyje A1 tarp Vilniaus ir Kauno, kuriame sprendžiama galimybė įrengti keturias požemines perėjas pėstiesiems. Tunelius planuojama įrengti ten, kur vienoje ir kitoje šios magistralės pusėse vyksta kasdienis gyvenimas, yra gyvenviečių, todėl pėstieji neišvengiamai patenka į automagistralę. Nors transporto priemonių greitis tose vietose yra sumažintas, tai nepadeda užtikrinti pakankamo saugumo. Todėl svarstoma įrengti požemines perėjas ties „Maximos“ baze Vilniuje ir ties Skirmantiškių, Jakštonių bei Strošiūnų gyvenvietėmis.

Automagistralėse atsiras ir daugiau viadukų dviratininkams bei pėstiesiems. Jau baigiamas statyti pėsčiųjų ir dviračių viadukas kelio A3 Vilnius–Minskas ruože, Nemėžio gyvenvietėje. Be to, įrengiant dviejų lygių sankryžas kelyje A1 ties Žiežmariais ir kelyje A2 ties Žemaitkiemiu pėstiesiems bei dviratininkams, bus pastatyti atskiri nuo automobilių eismo viadukai.

Padaugės dviračių takų

Kad būtų užtikrintas pėsčiųjų ir dviratininkų saugumas, nepaisant riboto kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo, kasmet šalia valstybinės reikšmės kelių nutiesiama ir rekonstruojama apie 12 km pėsčiųjų ir dviračių takų.