Namai yra daugiau nei namo sienos, langai ir stogas, daugiau nei plytos ar mediena. Kiekvienas norime namų kaip saugios tvirtovės ir jaukios užuovėjos, kuri traukia sugrįžti iš bet kurios pasaulio vietos. Kiekvienas nusipelnėme gero namo – suplanuoto taip apgalvotai, kad jo patogumas kasdien džiugintų maksimaliomis galimybėmis, pastatyto taip rūpestingai, kad jo kokybė daug metų išliktų nepriekaištinga, o dizainas nesenstantis. Taip pat svarbu, kad pasirinkta namui statyti vieta nenuviltų ir metams bėgant nekeltų problemų. Šiuolaikinės architektūros namas yra neatsiejamas ir nuo technologijų pažangos bei buities inovacijų – jos taip pat turi būti ne tik patogiai suplanuotos, bet ir suderintos bei lengvai valdomos.

Kaip suplanuoti, pasistatyti ir įsirengti modernų kokybišką namą? Nuo ko reikia pradėti? Ką būtina išmanyti? Kokių sprendimų svarbu nepamiršti: kas reikalinga, kas būtina ir kas tiesiog privalo būti šiuolaikiniuose kokybiškuose namuose, o ko vengti? Ar įmanoma turėti aukščiausios kokybės namą, neviršijant protingų finansinių galimybių, metų metus nevargstant dėl statybų broko ar planavimo spragų ir nebijant namo išlaikymo išlaidų?

Naujasis STRUCTUM projektas – „Modernaus namo kokybės DNR“ – tai kokybiškos statybos ląstelės branduolyje užkoduota genetinė informacija, kuri turi būti specialistų „atkoduota“ ir perduodama kitoms „ląstelėms“ – naujų namų statytojams. Šio projekto straipsnių ciklas ves ilgu keliu nuo pirmosios minties apie nuosavą namą, nuo jo vizijos nugludinimo, tik jam tinkamos ir nulemtos vietos pasirinkimo, per klaidžius projektavimo ir statybos takus iki plačių vidaus įrengimo galimybių ir interjero dizaino kūrimo.

Šios „ląstelės branduolio“ misijos STRUCTUM projekte sutiko imtis architektas Tomas Lapė, kuris, dalyvaudamas straipsnių cikle, dalinasi žiniomis, paaiškindamas svarbiausius veiksmus bei sprendimus, panorus pasistatyti modernų kokybišką namą.

Nuotr.: Tomas Lapė, Leonas Garbačauskas

Namo konstrukcijos: lemtingas pasirinkimas

Sukūrus architektūrinę namo koncepciją, rengiama konstrukcinė projekto dalis: suprojektuojama, kaip pastatas bus pastatytas, numatomi pamatų, sienų, perdangų, stogo ir kitų konstrukcijų sprendimai. Atlikus visų pastatą sudarančių konstrukcijų skaičiavimus, parenkami optimalūs techniniai sprendiniai ir medžiagos, apskaičiuojami jų kiekiai. Tai leidžia sudaryti pagrįstą statybos sąmatą ir statybos darbų grafiką. Namo statybos procesas tampa aiškesnis, greitesnis ir pigesnis. Nors namo konstrukcijos dažniausiai nematomos, jos lems, kad pastatas būtų kokybiškas – tvirtas, ilgaamžis, šiltas, energiškai efektyvus. Sprendimo būdai ir galimi pastato konstrukcijų pasirinkimo variantai visada būna keli, o juos reikia priimti laiku. Šiame projekto etape priimti sprendimai lemtingi: kai namas jau pradėtas statyti, namo konstrukcijų keisti nebeįmanoma.

Projektuojant naują namą, visada aktualus klausimas – iš ko jį statyti, kokias konstrukcijas rinktis? Ar namas bus medinis, mūrinis, betoninis ar metalinis?

Architektas Tomas Lapė sako, kad Lietuvos regione šiuolaikinė tradicinė statyba yra mūrinė. Medinių konstrukcijų pasirinkimas Lietuvoje netampa masiniu reiškiniu, nors mediniai namai statomi. Pasak jo, mūrinė statyba tapo dominuojanti dėl sukauptos vystytojų ir statybininkų patirties, kaip racionaliausia, įvertinant klimatines sąlygas, išlaidas, laiko sąnaudas bei gaunamą galutinę naudą.

Architektas mano, jog Lietuvoje negalime masiškai vystyti medinės statybos dėl to, kad mūsų regiono klimatas yra vienas blogiausių statyboms: oro temperatūra per sezonus gali svyruoti nuo -30C iki +30C.

„Labai didelis metinis temperatūrų svyravimas, drėgnas klimatas ir ryškūs pereinamieji periodai tarp šaltojo bei šiltojo sezono labai neigiamai įtakoja medinę architektūrą,“ – teigia T. Lapė.

Kitas svarbus aspektas pasirenkant namo konstrukcijas yra Lietuvos grunto specifika. Pasak T. Lapės, mūsų šalyje tradicinį gruntą nėra nė ko lyginti su Skandinavija, kur namai statomi ant labai kieto grunto, ant uolienos. Lietuvoje tradicinis gruntas yra birus ir santykinai minkštas – tai žvyras ir smėlis. Tokiame grunte namui neišvengiamai reikalingi tinkami, stabilūs pamatai.

Itin svarbu iš anksto sklype atlikti išsamius grunto geologinius tyrimus, kad konstruktoriai turėtų pakankamai duomenų ir suprojektuotų reikiamo stiprumo pamatus. Grunto stiprumas dažnai skiriasi to paties sklypo skirtingose vietose, taip pat pasitaiko labai silpno grunto tarpsluoksnių. Didžiausias pavojus yra statybos vietoje aptiktos durpės, nes durpyne neįmanoma įrengti pamatų. Kitas pavojus – sklype aptinkami moliai arba priemoliai, kurie Lietuvoje pasitaiko dažnai. Toks gruntas yra klampus, nes molis laiko drėgmę ir labai reaguoja į orų pokyčius. Keičiantis temperatūroms, kai grunte daug drėgmės, atsiranda ir vėl tirpsta ledas – gruntas judinamas ir yra nestabilus. Techniškai įmanoma išspręsti grunto problemas, bet tam reikalingi papildomi darbai ir didelės išlaidos.

Namo be pamatų nebūna

Lietuvos grunto specifika lėmė, jog mūsų šalyje populiariausias pasirinkimas – poliniai pamatai su rostverku (ròstverkas – polinio pamato sija, kuri sujungia polius ir tolygiai paskirsto jiems perduodamas pastato apkrovas – red.). Skaičiavimai rodo, kad įrengti polinius pamatus labiausiai ekonomiška dėl betono sąnaudų. Be to, jie patikimi: poliai kaip inkarai „pririša“ namą prie žemės. Anksčiau buvę populiarūs juostiniai pamatai dabar Lietuvoje naudojami rečiau. Jie įrengiami tik statant po namais didelius rūsius.

„Šiuolaikinio namo planavimas modernus, žmonės į žemę nebelenda – rūsių nebestato, kaip sovietų laikais, kai gyvenamąjį plotą slėpdavo po žeme, nes jis buvo ribojamas. Šiais laikais norint prabangiame name turėti pirties zoną ir baseiną, nereikia nieko kišti po žeme. Kokia prasmė statyti rūsį – pagalbines patalpas – ir jose įrengti pramogų ir poilsio zoną? Kuo giliau lįsime į žemę, tuo brangiau statysime, o turėsime tik menkos vertės pagalbines patalpas,“ – sako T. Lapė.

Rūsys – požeminė pastato dalis, kurių statyba yra viena brangiausių. Pasak architekto, namų baseiną, pirčių ar sporto zoną reikia projektuoti pirmajame namo aukšte arba statyti jiems atskirą pastatą ant žemės, kadangi statyti rūsį kainuoja brangiau, negu statinio pirmąjį aukštą. Tik tais atvejai, kai sklypas labai mažas, nėra kur plėstis ir ant žemės visi reikalingi pastatai netelpa, galima įsisavinti rūsio patalpas. Kai kuriais atvejais gali prireikti išskirtinių sprendimų dėl pamatų, pvz. kai namas projektuojamas sklype ant šlaito ar, apsidraudžiant nuo galimos žemės nuošliaužos, įrengiamos betono sienutės.

Išskirtiniais atvejais namui įrengiami alternatyvūs – plokštuminiai pamatai, t.y. po visu namu betonuojamas vadinamasis padas. Tokie pamatai tinka įrengti ant labai nestabilaus grunto, ant durpynų. Namas bus tarsi „padėtas“ ant žemės. Bet šio tipo pamatų įrengimas reikalauja nemažai papildomų investicijų ir žemės darbų: tenka nukasti ir išvežti nemažai blogo grunto, jo vietoje supilti tinkamą ir atlikti betonavimo darbus. Be to, reikia iš anksto turėti galutinį grindų projektą: visas komunikacijas tenka suprojektuoti ir sumontuoti iš anksto, nes po betonavimo nebegalima pakeisti kanalizacijos, vandentiekio, elektros ar šildymo, nei kitų įvadų į namą – padarytas sprendimas bus „galutinis ir neapskundžiamas“. Įvertinus šiuos aspektus, pasak architekto, toks „namas be pamatų“ nebus pigus.

Pamatų pasirinkimą nulemia racionalūs argumentai. Svajojantiems sutaupyti T. Lapė pataria nerizikuoti, įsiklausyti į architektų bei konstruktorių nuomonę ir netaupyti geologiniams grunto tyrimams bei kokybiškoms medžiagoms. Pasirinkus namui prastesnes grindis, jas galima pasikeisti, bet blogai įrengus pamatus, ištaisyti klaidas kainuos brangiai.

Metalas ar gelžbetonis?

Namo kolonos, sijos ir sąramos – vienos svarbiausių statinio konstrukcijų. Architektas perspėja, kad rizikinga jas pasirinkti neturint konstruktorių rengto projekto. Tinkamų sprendimų pasirinkimą lemia ne tik pačios medžiagos ir jų savybės, bet ir statybų procesai – technologijos ir laiko sąnaudos. Tiek sąramos, tiek kolonos gali būti ir metalinės, ir gelžbetoninės. Pasirinkus metalines sąramas, jas tereikia sumontuoti ir galima dirbti toliau – nėra technologinių pauzių, statyba vyksta greitai. Bet metalas kainuoja brangiau ir kartais užsakymo reikia laukti ilgai. Liejant betono skiedinį, reikia laiko jam sukietėti. Vis dėlto kartais greičiau ir pigiau yra statybos vietoje išbetonuoti konstrukcijas ir laukiant, kol sustings betonas, aikštelėje daryti kitus darbus.

Naujos statybos namų perdangų pasirinkimą lemia keli aspektai. Šiuolaikiniuose namuose Lietuvos statybose dominuoja gelžbetonio perdangos – surenkamos arba liejamos. Populiarios yra surenkamosios perdangos, jeigu tai leidžia namo planavimas, nes jos pigesnės. Įrengti liejamą gelžbetonio perdangą kainuoja brangiau ir užtrunka ilgiau, nes tenka betonuoti vietoje ir leisti betonui sustingti. Taip pat naudojamos medinės perdangos, kurios namui suteikia jaukumo, bet medienos konstrukcijų ilgiai yra riboti, tad norint įrengti medinę perdangą dideliame name, kur projektuojamos didelės atviros erdves, medieną tenka papildomai sutvirtinti metalu.

Kokias namo konstrukcijas pasirinkti, nuo pat namo projektavimo pradžios svarbu ne tik dėl statybos proceso, bet ir dėl galutinio estetinio rezultato. Šiuo metu populiaru monolito ar metalo konstrukcijų elementus palikti interjere matomus. Todėl pasirenkant namo perdangas ar sijas, turi būti iš anksto nuspręsta, kokia bus namo vidaus apdaila: ar bus pakabinamos lubos, ar  bus dažomos sienos, ar šeimininkai nori interjere matyti atviras estetiškas betono monolito konstrukcijas ar metalines kolonas.

„Iš anksto apgalvotas būsimasis interjeras gali nulemti, jog namo statybos pradžioje reikės pasirinkti brangesnį konstrukcijos elementą. Lieti monolitinę betono sieną yra brangiau, negu statyti mūrinę: reikia mokėti už klojinius, ilgiau užtrunka statyba ir t.t. Bet jeigu nuliejamas estetiškas betono monolitas, kuris liks atviras interjere ir neprireik daug apdailos – nereikės tinkuoti, glaistyti ir dažyti – tai bus sutaupyta ir, vertinant visos statybos grandinės kainą, galutinės išlaidos gali būti mažesnės“, – sako architektas T. Lapė.

Pasak jo, svarbu racionaliai vertinti ne pasirinktos medžiagos ar konstrukcijos elemento kainą, bet galutinę visos proceso grandies kainą. Užsakovas, T. Lapės teigimu, visada nori sutaupyti, todėl sprendimus turi apgalvoti ir keisti projekto pradžioje, nepavėluoti apsispręsti, nes „popierius tiek daug nekainuoja, kaip klaidos pradėjus statybas“. Padarius neteisingą pasirinkimą arba pasirinkus per vėlai, kai kurių sprendimų nebegalima pakeisti arba tai per brangiai kainuoja.

Sandrus ir taupantis energiją

Namo energinį efektyvumą užtikrina du pagrindiniai parametrai – šiluminės savybės ir namo sandarumas. Konstruktoriai projektuoja namą remdamiesi architektūrinės projekto dalies skaičiavimais. Svarbu, kuri namo pusė bus atsukta į pietus, kuri – į šiaurė, į kurias šalis, kiek bus durų bei langų ir kokių jų parametrai, kokie numatomi energijos nuostoliai, kiek reikia apšiltinti ir t.t. Projektavimo stadijoje pasirinktų konstrukcijų, medžiagų ir statybos technologijų sprendimų visuma užtikrina galutinę pastatyto namo energinę klasę.

Bet užsakovai tikisi sutaupyti, pasirinkdami pigesnes medžiagas, tad vėliau gali patirti kitų papildomų išlaidų dėl šilumos nuostolių. Renkantis namo sienas, svarbu užtikrinti jų sandarumą. Dažnai susigundoma mūryti blokelių sienas, nes blokelių mūras santykinai pigesnis už plytų mūrą. Tačiau blokelių mūrą tenka iš abiejų pusių tinkuoti, o siūles papildomai užglaistyti – atsiranda papildomas technologinis procesas. Mūrijant tradiciniu būdu iš plytų, gaunama labai sandari mūro konstrukcija, o galutiniai skaičiavimai rodo, kad plytų mūras leidžia sutaupyti, nes nereikia papildomai užsandarinti sienų siūlių.

„Žmonės dažnai tikisi sutaupyti ir renkasi pigesnes medžiagas, lygindami dvi sąmatos eilutes, o į galutinį rezultatą statybos pradžioje žiūri pro pirštus, nors sąmatoje yra daug eilučių. Sienoms mūryti pasirenkami blokeliai, nes patys blokeliai pigesni už plytas, o mūrijant namo sienos greitai kyla, tad atrodo, kad statyba kainavo pigiau. Bet statybose reikia vertinti visą technologinio proceso grandį, o ne kiekvieną atskirą medžiagą – tik tada galima palyginti galutinę kainą. Žmonės vertina vieną medžiagą ir pamiršta, kiek reikės papildomai investuoti – šiltinti, lipdyti, glaistyti, t.t. – ir galutinė kaina gali labai išaugti,“ – sako architektas T. Lapė.

Renkantis racionalius, taupančius projekto sprendimus, kai kuriais atvejais medinės konstrukcijos pasirodo optimaliausias pasirinkimas, jeigu namas statomas nuošalioje vietoje, miške, kur nelengva privažiuoti betono maišyklėms arba atvežti surenkamas gelžbetonio konstrukcijas. Tradicinis betonavimas ir mūrijimas vietoje reikalauja infrastruktūros, kurią įrengti būtų per brangu. Statant medinį skydinį, surenkamą ar karkasinį namą, didelė dalis jo gamybos proceso atliekama gamykloje, statybos vietoje namas tik sumontuojamas, tad išvengiama kitų išlaidų. Taigi, šie aspektai nulemia konstrukcijų ir statybos medžiagų pasirinkimą.

Taip pat patariama racionaliai rinktis stogo konstrukcijas. Bendra namo architektūra lemia, ar namo stogas bus plokščias, ar šlaitinis. Bet, pasak T. Lapės, svarbūs keli aspektai. Pasirinkus dvišlaitį stogą, po juo pastatytas tūris realiai nebus naudojamas ir veltui šildomas, nes ten kyla šiluma. Be to, dažnai žmonės nori viršutiniame namo aukšte turėti langus, o ne stoglangius. Todėl plokščias stogas tampa racionaliu pasirinkimu šiuolaikiniuose namuose, nes visa pastatyta po juo erdvė yra naudinga.

Konstrukcijoms ir interjerui – vienas savalaikis sprendimas

Kaip aiškėja iš pokalbio su architektu, būsimojo namo konstrukcijos turi būti pasirinktos iš anksto galvojant apie galutinį namo projektą ir apie būsimą namų interjerą. Todėl sėkmingiausi projektai, pasak T. Lapės, yra tie, kurių ir architektūrinę koncepciją, ir interjerą iki pat pabaigos sukuria vienas autorius. Tada visas procesas rutuliojasi nuosekliai, išsiaiškinant poreikius ir galimybes, integruojant sprendimus į projektą jo pradžioje.

„Paprastai užsakovas pirmiausia prašo architekto namo išorės brėžinių. Bet architektas gerus sprendimus gali priimti tik pradėdamas nuo kito galo projekto – žinodamas galutinį siekiamą rezultatą. Taip pat statybininkai pradeda statyti namą nuo pamatų, bet konstruktorius projektuoja pradėdamas nuo stogo. Namo statyboje viskas susiję. Kuo daugiau visko iš anksto projekte apgalvojama, tuo geresnis bus rezultatas. Taip pastatytame name gyvendamas žmogus jaučia, kad jam patogu, nes buvo laiku pagalvota ir tinkamai padaryta – ir tai jį džiugina,“ – sako architektas T. Lapė.

Kiekvienu atveju reikia rinktis apgalvotai ir racionaliai, nes nėra absoliutaus geriausio varianto – yra rinkoje dominuojantys dalykai ir geroji praktika. Verta nenukreipti savo dėmesio į atskirus darbus ir detales, o stengtis matyti visumą, galutinį tikslą. Taip pat užsakovui svarbu laiku apsispręsti, kokio rezultato jis nori, bendradarbiauti su architektu, kad viskas būtų laiku įtraukta į projektą, ir su visa komanda.

„Užsakovas yra pilnavertis statybų proceso dalyvis ir negali tikėtis, kad kažkas perims jo pareigas. Dideliame projekte turi dalyvauti užsakovas, bent kažkiek susipažinęs su esminiais projekto klausimais. Manau, kad sau namą statantis žmogus negali būti niekuo dėtas: „moku pinigus, tai jūs man pastatykite“.  Žinoma, yra žmonių kuriems sunku „įsikirsti“ ir perprasti specialius techninius dalykus, bet juk visi turi kitų procesui naudingų savybių ir visaip gali prisidėti pozityviai organizuojant procesą. Visi projekto dalyviai turi būti komanda. Ir visi šioje komandoje turi prisiimti kažkokią atsakomybę,“ – sako architektas T. Lapė.