Namai yra daugiau nei namo sienos, langai ir stogas, daugiau nei plytos ar mediena. Kiekvienas norime namų kaip saugios tvirtovės ir jaukios užuovėjos, kuri traukia sugrįžti iš bet kurios pasaulio vietos.
Kiekvienas nusipelnėme gero namo – suplanuoto taip apgalvotai, kad jo patogumas kasdien džiugintų maksimaliomis galimybėmis, pastatyto taip rūpestingai, kad jo kokybė daug metų išliktų nepriekaištinga, o dizainas nesenstantis. Taip pat svarbu, kad pasirinkta namui statyti vieta nenuviltų ir metams bėgant nekeltų problemų. Šiuolaikinės architektūros namas yra neatsiejamas ir nuo technologijų pažangos bei buities inovacijų – jos taip pat turi būti ne tik patogiai suplanuotos, bet ir suderintos bei lengvai valdomos.
Kaip suplanuoti, pasistatyti ir įsirengti modernų kokybišką namą? Nuo ko reikia pradėti? Ką būtina išmanyti? Kokių sprendimų svarbu nepamiršti: kas reikalinga, kas būtina ir kas tiesiog privalo būti šiuolaikiniuose kokybiškuose namuose, o ko vengti? Ar įmanoma turėti aukščiausios kokybės namą, neviršijant protingų finansinių galimybių, metų metus nevargstant dėl statybų broko ar planavimo spragų ir nebijant namo išlaikymo išlaidų?
T. Lapės nuotr.
Naujasis STRUCTUM projektas – „Modernaus namo kokybės DNR“ – tai kokybiškos statybos ląstelės branduolyje užkoduota genetinė informacija, kuri turi būti specialistų „atkoduota“ ir perduodama kitoms „ląstelėms“ – naujų namų statytojams. Šio projekto straipsnių ciklas ves ilgu keliu nuo pirmosios minties apie nuosavą namą, nuo jo vizijos nugludinimo, tik jam tinkamos ir nulemtos vietos pasirinkimo, per klaidžius projektavimo ir statybos takus iki plačių vidaus įrengimo galimybių ir interjero dizaino kūrimo.
Šios „ląstelės branduolio“ misijos STRUCTUM projekte sutiko imtis architektas Tomas Lapė, kuris, dalyvaudamas straipsnių cikle, dalinasi žiniomis, paaiškindamas svarbiausius veiksmus bei sprendimus, panorus pasistatyti modernų kokybišką namą.
Įvertinus konkretaus sklypo privalumus, pagal statytojo užduotį pradedama kurti būsimo namo struktūra, atsiranda jo vizija. Kaip ji gimsta ir kas yra lemtinga šiame kūrimo procese? Kokybiškas šiuolaikinis namas neatsiranda nubraižius dailų vizualą. Lyginant panašaus dydžio namus, daugelis jų yra labai panašūs patalpų skaičiumi, bendru plotu, tūriu, o skaitant patalpų eksplikacijas, nė nerastume skirtumų. Bet vertindami konkretaus namo patalpų ir erdvių išdėstymą, jų tarpusavio ryšį, orientaciją sklypo ir pasaulio šalių atžvilgiu, jų ergonomiką ir individualaus gyvenimo būdo atspindį, namus drąsiai galime skirstyti į „tiesiog namą“ ir „namus gyventi, augti“. Architektas Tomas Lapė pataria, nuo ko pradėti, ką akcentuoti ir ko nepamiršti kuriant namus.
Architektas Tomas Lapė
Tai, kas svarbiausia
Kiekvienas sklypas, kuriame bus statomas namas, neišvengiamai turi savo privalumų ir minusų. Kaip teigia T. Lapė, statytojo apsisprendimas įsigyti tą ar kitą sklypą beveik visada yra ilgų paieškų rezultatas, rečiau paremtas emocijomis nei racionaliais argumentais. Bet jo privalumus kiekvienas žmogus vertina pagal individualią vertybių sistemą ir renkasi tai, kas jam svarbiausia. Vienam tai – gražūs vaizdai, įdomus reljefas, vandens telkinio ar miško kaimynystė, kitam – puikiai išvystyta infrastruktūra ir kaimynai. Daug sklypų neturi gražių vaizdų ar kitų išskirtinių savybių, bet savininkams yra tinkami dėl kitų argumentų.
Architekto uždavinys – prisitaikyti ir suprasti, kas konkrečiam namo statytojui svarbu, o ne ginčyti tai savo išankstine nuomone. Sklypo privalumus ir minusus reikia vertinti kontekste su statytoju, įsiklausant į jo lūkesčius. Namo orientacija sklype pagal saulę yra objektyviai svarbus dalykas, bet nebūtinai svarbiausias. Pasak architekto, jeigu statančiam namą žmogui svarbiausia vaizdas, jo namas negali nusisukti nuo to vaizdo vien dėl to, kad atsisuktų į saulę.
Komponuojant namo erdves ir patalpas, lemiantis elementas yra statytojo prioritetai – namo erdvės atgręžiamos į tai, kas jam svarbu. Taip ryškėja namo orientacija ir formuojama jo konfigūracija. Objektyvūs poreikiai – dienos šviesa, privažiavimas ir kiti – išsprendžiami įvairiomis papildomomis architektūrinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, stoglangiai įleidžia į patalpas dienos šviesą.
Dėliojant pagal statytojo lūkesčių hierarchiją, komponuojamos namo erdvės. Architektas T. Lapė įsitikinęs, kuo atviresni namo statytojo santykiai su architektu, jų bendradarbiavimas, tuo geresnis bus rezultatas.
„Jeigu architektas neklausia, ką mėgstate veikti, kuo domitės, tikriausiai jums reikėtų ieškoti kito architekto. Diskusija turi prasidėti ne nuo to, kaip namas atrodys ar iš ko jis bus pastatytas, o nuo kalbos apie būsimo namo šeimininko gyvenimo būdą, jo poreikius ir pomėgius“, – sako T. Lapė.
T. Lapės nuotr.
Erdvės persipynusioms funkcijoms
Šiuolaikinės architektūros namas yra ne tai, kaip jis atrodo, o, pasak architekto, tai, kas ką jame veikia ir kiek jo išvaizda apie tai „kalba“. Gali būti netikėta, bet namą architektas pradeda kurti nuo jo interjero, planuodamas būsimas erdves. Žmogaus gyvenimo būdas, tai, ką jis veikia namuose, nulemia, koks bus jo namas. Simuliuojami tam tikri veiksmai: kur žmogus norės sėdėti, ar jis žiūrės pro langą, ar į televizorių, kur praleis daugiau laiko – svetainėje ar virtuvėje. Pagal interesus išryškėja namo erdvės: atsiranda skirtingos patalpos, tam tikra jų seka, ryšiai tarp patalpų ir tarpusavio sąsajos pavirsta namo forma – projektavimo proceso rezultatu. Būtina pasiekti, kad gyvendamas taip, kaip mėgsta, žmogus galėtų aplinkui save matyti ir turėti tai, kas jam svarbu.
Pasak architekto, nepavyks pirma sugalvoti gražią namo formą, o tada bandyti „sukišti“ funkcijas. Būtina pradėti nuo funkcijų, nuo scenarijaus, kaip ir kas vyks namuose, kokie reikalingi patalpų ryšiai – kurios patalpos arba zonos bus arti viena kitos, kurios – toli, nes mažai siejasi. Kadangi viskas orientuota į pasirinktą prioritetą – arba į saulėtą pusę, arba į vaizdus už lango, ar pan. – visa tai kartu nulemia namo formą.
Klasikinė architektūra, pasak T. Lapės, yra statiška, kai išorė bei vidus yra atskirai, ir ji labiau apibūdinama kaip daiktas – daiktavardžiais ir būdvardžiais. Klasikinio namo forma yra padalijama į erdves: miegojimo, valgymo, svečių priėmimo. Virtuvė skirta gaminti maistą, priestatas – žiemos sodui ir pan. Visos funkcijos turi savo erdves.
Tuo matu šiuolaikinė architektūra, kaip sako T. Lapė, apibūdinama veiksmažodžiais, nes atspindi šiuolaikinį gyvenimo būdą, kur viskas yra labai integruota, organiškai susiję, susilieję. Dėl greito gyvenimo tempo viskas persipynė – poilsis, miegas, darbas, edukacija, bendravimas su svečiais. Daug funkcijų šiuolaikinė visuomenė daro vienu metu – ir ilsimės, ir bendraujame, ir valgome, ir koncerto klausomės tuo pat metu. Nebėra aiškios takoskyros, kad aname galo name – virtuvė, o šitame – svečių priėmimo kambariai. Dabar gamindami maistą kartu bendraujame su svečiais. Tad erdvėje, kurioje gyvename, turi tilpti visos funkcijos arba funkcijų erdvės turi persipinti.
„Šiuolaikinė architektūra – tai turinys, kuris susiranda savo formą, o ne atvirkščiai – ne forma kuria turinį. Galvojant apie turinį, neišvengiamai lipdoma forma. Šiuolaikinė architektūra yra paremta ne tiek matematiniais skaičiavimais, kiek veiksmažodžiais – ji pati yra veiksmažodis. Įsižiūrėję į įspūdingus šiuolaikinius pastatus, galite pamatyti, ką tas pastatas, jo erdvė „pasakoja“, kas jame vyksta, ką jame galima veikti“, – sako T. Lapė.
Tvarus pasirinkimas – be perteklinio vartojimo
Pradiniame projektavimo etape svarbu, kad visi namo statytojo lūkesčiai būtų žinomi ir sudėliota jų hierarchija. Tarp prioritetų – ir šiuolaikinės inžinerinės technologijos bei buities inovacijos, kurios turi būti patogiai suplanuotos ir suderintos. Inžineriniai tinklai sklype įrengiami pirmiausia, tad projektuojant namą dėl inžinerinių sistemų pasirinkimo turi būti apsispręsta proceso pradžioje.
Inžinerinės sistemos atlieka aptarnaujančias funkcijas, o gerai parinktos ir integruotos susilieja su namu ir jo funkcijomis. Moderni visuomenė nori naudotis patogumais, kuriuos anksčiau teikdavo namų darbininkai ar tarnai. Vietinių vandens ir geoterminių gręžinių, šildymo sistemos, kanalizavimo ir vandens valymo, elektros energijos generavimo ir kitų inžinerinių įrenginių bei tinklų tinkamas pasirinkimas lemia gyvenimo kokybę ir patogų namo eksploatavimą daug metų. Šiuolaikinių technologijų galimybės atitinka pačių išrankiausių vartotojų poreikius, jos skirtos žmonių patogumui, o sumaniai ir laiku integruotos jos gali tapti ir stilingu interjero dizaino elementu.
Tačiau svarbu žinoti, ką pasirinkti, kam teikti prioritetą ir kuo apsiriboti. Kai kurie gręžiniai, šuliniai ir įvadai gali būti įrengti po namo pamatais, o stogas turi būti iš anksto pritaikytas norint įrengti saulės jėgainę. Kuriant komforto sąlygas, pavyzdžiui, neišvengiamai labai svarbios yra ventiliacijos sistemos, nes virtuvė yra gyvenamojoje, o ne atskiroje erdvėje. Taip pat sandariam, energiškai aktyviam namui reikalingos pažangios šildymo, oro tiekimo, vėsinimo sistemos – dėl to yra galimybė skirtingų funkcijų erdves sulieti, neprarandant komforto. Valymo įrenginių, geoterminių gręžinių ar kt. pasirinkimas svarbus jau pirminiame architektūriniame projekte, kuriant namo struktūrą, pasirenkant jo orientaciją ir padėtį sklype.
„Šiuolaikinės inžinerinės technologijos yra tokios tobulos, kad nors ir turi įtakos architektūriniams sprendimams, ji nėra lemiama: investavus į gerą inžineriją, bet kokį blogai suplanuotą namą galima paversti kokybišku. Bet, sprendžiant racionaliai, norėdami mažinti vartojimą ir mažiau teršti aplinką, turime rinktis tvarius sprendimus ir apsispręsti, ko mums tikrai reikia. Juk žmonės švaisto išteklius dėl užsispyrimo, neišmanymo ar dėl blogų patarimų, įsigydami tai, ko jiems nereikia, o paskui nenaudoja to arba keičia. Daugybė neracionalių sprendimų, kurie jums nereikalingi, yra nepateisinamas vartojimas ir išteklių švaistymas“, – sako T. Lapė.
Norbert Tukaj nuotr.
Svetima patirtis
Kiekvienu individualiu atveju visi statytojo lūkesčiai sudėliojami pagal prioritetus, kad jie būtų įtraukti į namo projektą. Bet neišvengiamai ateina laikas jį optimizuoti ir tada prasideda diskusijos – kas tikrai yra svarbu, o ko atsisakyti. Jeigu yra sudarytas ir išdiskutuotas lūkesčių sąrašas, belieka braukti nuo apačios, pradedant nuo mažiausiai svarbių lūkesčių.
Kiekvienas statytojas ir architektas turi savo įsitikinimų ir patirčių bagažą. Pasak T. Lapės, patirtys būna asmeninės, bet būna ir svetimos, nusižiūrėtos, pasiskolintos – jos dažnai tampa kūrybinės diskusijos lauku. Pavyzdžiui, žmogus kažką nusižiūrėjo nuo kaimyno ar draugo namų, bet jam pačiam niekada to nereikėjo. Draugų, giminių patirtys, kurios kitiems žmonėms yra svarbios, dažnai nėra objektyvios ir gal iki šiol nebuvo svarbios konkrečiam namo statytojui. Bet dabar jis nori turėti „taip, kaip kiti“.
Kitas statytojas prisimena, kaip keliavo, kažką pamatė ir svetimo gyvenimo patirtį nori perkelti į savo namus. Pavyzdžiui, buvo kilusi mada, kai paatostogavę Provanse Lietuvos namų statytojai šį stilių norėjo perkelti prie lietuviško ežero. Bet saulėtų atostogų patirtis nedera prie mūsų klimato, saulės ir gamtos – tai svetima, skolinta emocinė patirtis, kurios kaip formos neįmanoma nukopijuoti ir panaudoti. Architektas pataria su savo poreikiais nepainioti svetimų prioritetų ir jų atsisakyti. Juk namai yra individualūs: ko juose nori vienas žmogus, kitam tai netinka ir to nereikia.
„Nukopijavę tą pačią formą, negausime tų pačių tikslų ir tokio pat rezultato. Viską reikia vertinti per turinį ir svetimų, pasiskolintų lūkesčių geriau atsisakyti. Visada verta grįžti prie to, kas pačiam svarbu tavo namuose, ką juose veiksi, kad tai būtų tavo namai, o ne svetimų namų kopija.
Juk niekas nekainuoja brangiau, nei pasistatyti ir turėti tai, ko tau nereikia, – tai nuostolis 100 procentų“, – perspėja architektas T. Lapė.
