Harvardo mokslininkai skelbia, kad 2019 metų pradžioje bus atliekamas pirmasis geoinžinerijos eksperimentas, kurio tikslas – pakartoti ugnikalnio išsiveržimo sukeliamą klimato aušinimo poveikį.
Eksperimento metu su kontroliuojamu pasipriešinimu stratosferoje bus sulaikytos kalcio karbonato daleles aukštai virš žemės. Taip bandoma atspindėti kai kuriuos saulės spindulius atgal į erdvę.
Natūraliai ugnikalnių išsiveržimo metu į aplinką išskiriamos sulfato dalelės veiksmingai nors ir nežymiai atšaldo planetą. Pavyzdžiui, 1991 metais Mount Pinatubo išsiveržimas Filipinuose per ateinančius 15 mėnesių sumažino vidutinę planetos temperatūrą maždaug 0,6 laipsnio Celsijaus.
Harvardo komanda, vadovaujama mokslininkų Frank Keutscho ir David Keitho žurnalistams sakė, kad šis eksperimentas padės sužinoti apie saulės geoinžinerijos efektyvumą.„Kompiuterinis modeliavimas ir laboratoriniai darbai mums leidžia daryti prielaidą, kad didelio masto geoinžinerinis eksperimentas padėtų sumažinti vidutinę planetos metinę temperatūrą”, – sakė komanda.
Neseniai paskelbtoje Jungtinių Tautų klimato kaitos komisijos (TKKG) ataskaitoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių grupės klausimų yra pasaulinių lauko eksperimentų trūkumas.
Todėl bus atidžiai stebima „SCoPEx“ projekto pirmojo etapo rezultatai. „SCoPEx“ grupės naudojamas metodas – purškiamas į stratosferą kalcio karbonatas – dažniausiai cementui naudojamas junginys. Eksperimentas vyks nedideliame 20 km aukštyje, JAV pietvakariuose. Balionas išleis nedidelius kalcio karbonato kiekius, maždaug po 100 gramų vienu metu.
Deja, kritikai jau spėjo pažerti priekaištų. Pasak jų, geriausia ko galima būtų pasiekti šiuo eksperimentu – užmaskuoti esamą taršos poveikį, o ne jį mažinti.
„SCoPEx“ komanda yra finansuojama filantropiškai. Komandos nariai sako, kad jie nenori projekto komercializuoti, nes siekia išsaugoti reikalingą skaidrumo lygį.
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto dr. Justinas Kilpys primena, kad geoinžineriniai projektai yra vertinami labai prieštaringai. Vieniems jie atrodo, kaip lengvas technologinis sprendimas greitai ir sąlyginai pigiai sustabdyti klimato kaitą, kitiems kaip neleistinas, neetiškas ir labai pavojingas kelias link tolesnio Žemės planetos niokojimo. Lygiai taip pat ir šis Harvardo universiteto ScoPEx projektas turi dvi savo puses. Iš vienos pusės, jis yra labai įdomus ir svarbus mokslinio pažinimo prasme, kai iš laboratorinių eksperimentų ir modeliavimo persikeliama į realias sąlygas. Kuriami nauji technologiniai sprendimai kaip pakelti ir valdyti oro balioną 20 km aukštyje, kaip išleisti kontroliuojamą kalcio karbonato kiekį stratosferoje, kaip išmatuoti jo poveikį ir pan. Tačiau, jei eksperimentas bus sėkmingas, jis gali atverti kelią globaliems geoinžineriniams „dangaus pritemdymo“ projektams. Šie projektai pavojingi tuo, kad jie nesprendžia pirminės klimato kaitos priežasties – didelės atmosferos taršos.
„Pradėjus globaliai taikyti geoinžinerinius „dangaus užtemdymo“ projektus jie turėtų būti tęsiami nuolat, nes nustojus purkšti kalcio karbonatus, sieros dioksidą ar kitas medžiagas stratosferoje, jų vėsinantis poveikis staigiai dingtų. Tuomet Žemę ištiktų terminis šokas – temperatūrą staigiai padidėtų, nes nebūtų pašalinta pirminė klimato kaitos priežastis – šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio augimas. Taip pat neaišku koks būtų kalcio karbonato poveikis stratosferoje – šios medžiagos stratosferoje natūraliai nėra, ir nors laboratorinėmis sąlygomis pašalinio poveikio nepastebėta, gamta yra gerokai sudėtingesnė sistema ir neaišku kokį poveikį kalcio karbonatas turėtų natūraliems procesams. Taip pat baiminasi, kad tokie geoinžineriniai projektai turėtų neigiamą poveikį žemės ūkiui. Nors globaliai „dangaus pritemdymas“ sumažintų temperatūros augimą, vietiniu ar regioniniu mastu, dėl mažesnės saulės energijos prietakos kai kurie augalai skurstų ir derlius galėtų būti gerokai mažesnis. Geoinžineriniai klimato kaitos sprendimai yra pavojingi dėl galimo pašalinio poveikio, kurio neįmanoma numatyti atliekant modeliavimą ar laboratorinius eksperimentus. Aš asmeniškai manau, kad geriausias būdas stabdyti klimato kaitą yra mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, o ne purkšti naujas, natūraliai ten neegzistuojančias, medžiagas į atmosferą ar vandenynus”, – akcentuoja mokslininkas.
