Nespėjo prabėgti nė dveji metai, ir Muitinės departamentas, įsikūręs pačiame Vilniaus centre, pasikeitė iš esmės. Modernizuotose erdvėse sudarytos puikios sąlygos dirbti, rengti aukščiausio lygio susitikimus ir deramai priimti svečius

„Iki renovacijos pastate buvo atliekami tik kosmetiniai remontai. Patalpose nebuvo vėdinimo sistemos, sanitariniai mazgai buvo gerokai atgyvenę, o baldai – seni, iš skirtingų dešimtmečių“, – pasakoja Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Žaneta Rudaitienė.

Energiškai neefektyvų, nepatogiai išdėstytų patalpų pastatą perdavus valdyti VĮ Turto bankui, buvo nuspręsta atlikti renovaciją. Objekto atnaujinimo darbams lėšų skyrė ne tik Turto bankas, bet ir Viešųjų investicijų plėtros agentūra, iš viso investuota apie 6,5 mln. eurų.

Iš pradžių ketinta pastatą renovuoti etapais – kad pertvarkant ir modernizuojant vieną aukštą darbuotojai galėtų tęsti darbus kitų aukštų patalpose. Tačiau vos pradėjus tvarkyti pastato perdangas paaiškėjo, kad jos kadaise montuotos itin atmestinai, todėl idėjos renovuoti etapais teko atsisakyti. Muitinės departamento darbuotojai buvo perkelti į laikinas patalpas ir į atnaujintas erdves Jakšto gatvėje grįžo po pusantrų metų. Per tą laiką buvo atlikta daug svarbių modernizavimo darbų – be kita ko, apšiltintos pastato sienos, atnaujinta elektros instaliacija, įdiegta moderni vėdinimo sistema, perplanuotos patalpos ir įrengtas šiuolaikiškas interjeras.

Geresnės sąlygos bendradarbiauti ir kolegiškai bendrauti

„Nuogąstavome, kad pastate nepavyks sukurti reikiamų 200 darbo vietų, teks pasitelkti rezervacijos sistemą – kai žmogus, prieš eidamas į darbą, rezervuoja sau vietą. Tačiau racionaliai pertvarkytose patalpose vietos užtenka viskam: darbui, poilsiui, užkandžiavimui, pasitarimams. Kolegos tapo mobilesni ir vieni kitiems netrukdo darbo metu“, – džiaugiasi Ž. Rudaitienė pagerėjusia Muitinės departamento darbo aplinka.

Perplanavus patalpas, kabinetuose dirba nuo 4 iki 8 žmonių, tačiau jie turi poilsio zonų ir papildomų erdvių susirinkimams, konferencijoms. Šeštajame, mansardiniame, pastato aukšte vietoj buvusių kabinetų įrengtos pasitarimų salės ir patalpos, kuriose darbuotojai nuotoliniu būdu gali bendrauti su ES institucijomis ir dalyvauti pasitarimuose. Renovuotame Muitinės departamento pastate, be dviejų jau buvusių, įrengtos dar trys konferencijų salės, todėl galima organizuoti aukščiausio lygio gyvus susitikimus.

Kiekviename pastato aukšte įrengtos virtuvėlės su poilsio patalpomis, anksčiau darbuotojai tokio patogumo neturėjo. Rūbinės perkeltos į pastato rūsį. Darbo kabinetuose nėra šiukšliadėžių, stacionarių telefonų, spausdintuvų – siekta sukurti estetiškai švarią aplinką, be darbui trukdančio papildomo triukšmo. Pokalbiams mobiliaisiais telefonais skirtos patogios zonos koridoriuose.

„Padaugėjus bendrųjų patalpų, kolegos dažniau susitinka. Kuo labiau bendraujame, tuo daugiau klausimų ir problemų įveikiame kartu“, – sako Ž. Rudaitienė. Jos nuomone, patalpų perskirstymas teigiamai paveikė įstaigos darbo kultūrą.

Renovacijos sprendiniai ir iššūkiai

„Šis iš pažiūros nesudėtingas modernizacijos projektas mūsų komandai tapo labai prasmingu iššūkiu. Jau per pirmą apsilankymą supratome: rekonstruodami pastatą privalome išsaugoti unikalias jo interjero detales. Didžiuojamės klientu VĮ Turto banku, kuris taip pat jaučia pagarbą istorijai ir vertina autentiškumą. Ši bendrystė padėjo sukurti ne tik tvarų, bet ir šiuolaikišką statinį, ateities kartoms saugantį mūsų visų istoriją“, – sako Muitinės departamento renovacijos projekto generalinio rangovo „Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius.

Jo teigimu, komfortiškos darbo sąlygos – ne vienintelis modernizuoto pastato pranašumas: ne mažiau svarbu, kad dabar kasmet į aplinką pateks 17 tonų mažiau CO2, bus suvartojama kone perpus mažiau elektros energijos.

„Iš išorės pastatas atrodė patenkinamos būklės. Išorinės sienos buvo purvinos, apsitrynusios, matoma nedidelių pažeidimų, tačiau pastebimų įtrūkių nebuvo. Didžioji dalis pastato langų buvo seni, su PVC profiliais, nesandarūs, reikėjo juos keisti, kaip ir nesandarias medines bei plienines duris. Sklypo prieigos ir dangos buvo palyginti geros būklės. Per pradinę apžiūrą viduje didesnių konstrukcijų pažeidimų nebuvo nustatyta. Rūsyje ties išorinėmis sienomis vietomis buvo matoma drėgmės padarytų pažeidimų, kai kur plytėjo pelėsis, buvo atšokusi sienų apdaila. Vidaus apdaila buvo pasenusi, nusidėvėjusi, seniai neatnaujinta. Vietomis pradėjęs byrėti tinkas. Sanitariniai mazgai nepritaikyti patogiai naudoti, atgyvenę. Grindų dangos fiziškai nusidėvėjusios. Taip pat nebuvo ir atnaujintų, efektyvių mikroklimato palaikymo inžinerinių sistemų. Taip pat niekada nebuvo atnaujintas liftas“, – pasakoja apie pastato būklę prieš renovaciją architektūrinių sprendinių projektą rengusios „Maspro“ architektė Sidona Šašlauskaitė.

Pasak jos, projektuotojai pirmiausia susidūrė su tipine senamiesčio zonos pastatų problema: kaip palyginti mažoje erdvėje įrengti naujas inžinerines sistemas, užtikrinti gerą prieinamumą ir atitikti visus gaisrinės saugos reikalavimus.

Architektūrinei projekto daliai vadovavusi tuometė „Maspro“ komandos narė architektė Rūta Piečytė-Kinkevičienė ypatingiausiu šios renovacijos architektūriniu sprendiniu ir tuo pat metu didžiausiu projektiniu iššūkiu įvardija vieną iš pagrindinių šio projekto tikslų – vertingų savybių požymių turinčiame pastate pasiekti B energinę klasę.

„Didžiausi šilumos nuostoliai buvo patiriami per išorines atitvaras, t. y. fasadą, todėl reikėjo galvoti, kaip jį apšiltinti. Vadovaudamiesi pateiktais specialiaisiais architektūros ir paveldosaugos reikalavimais, Kultūros paveldo departamento tvarkybos sąlygomis, pageidavimais naudoti natūralias apdailos medžiagas, taikyti analogišką ar artimą autentiškai darbų atlikimo technologiją, nusprendėme fasadą šiltinti iš vidaus. Iš išorės numatėme nuvalyti granitinį tinką, suremontuoti ir nutinkuoti likusį fasadą bei jame esančius dekoro elementus, esamus PVC profilių langus pakeisti langais mediniais rėmais“, – pasakoja R. Piečytė-Kinkevičienė.

Vis dėlto tikrieji iššūkiai, pasak architektės, laukė jau pradėjus rangos darbus. Atliekant ardymo ir griovimo darbus paaiškėjo reali pastato būklė.

„Iš to, ką pamatėme jau pradėjus ardyti, tapo aišku, kad surinktos informacijos ir atliktų tyrimų per maža, be to, turima dokumentacija yra ne visai tiksli, nes ne visi ankstesni darbai buvo atlikti tinkamai, realūs sprendiniai neatitiko numatytųjų projektuose. Rangos metu atlikus pastato perdangų ekspertizę teko kompleksiškai įvertinti jos išvadas ir lengvinti pastato konstrukcijas. Dėl to atsisakyta ir numatyto fasadinių sienų šiltinimo fenolioplokštėmis – nuspręsta naudoti purškiamąją poliuretano putų sistemą. Papildomai buvo numatyta ir kitų energinį efektyvumą gerinančių sprendinių“, – prisimena R. Piečytė-Kinkevičienė.

Pasak jos, pakeitus nusidėvėjusius langus, duris, stoglangius, modernizavus šildymo ir vėdinimo sistemas, pastato energinį efektyvumą pavyko pagerinti nuo F iki B klasės, o svarbiausia – išsaugoti unikalų šio pastato fasadą.

Reprezentatyvus įvaizdis, komfortas ir istorija

„Kuriant tokios svarbios institucijos interjero projektą reikėjo užtikrinti geras darbo sąlygas darbuotojams, suplanuoti kuo funkcionalesnes poilsio, susitikimų ir laisvalaikio erdves, pagerinti patalpų ergonomiką ir estetiką. Užsakovas išsakė ir specifinį reikalavimą – pabrėžti organizacijos specifiškumą ir pastato unikalumą, jo identitetą“, – pasakoja interjero architektė Aurelija Slapikaitė-Jurkonė, kartu su kolege interjero dizainere Vilija Viliūte kūrusi Muitinės departamento interjero sprendinius.

Kūrėjų nuomone, valstybinį objektą geriausiai reprezentuoja šiuolaikiškos stilistikos interjeras. Antra vertus, Lietuvai atstovaujančios organizacijos patalpų stilistika negali būti tokia pat kaip mažos organizacijos ar privataus būsto. Reprezentatyvus Muitinės departamento interjeras kuriamas modernius elementus derinant su pastato istoriją menančiais fragmentais.

„Suderinti modernius sprendinius su tuo, kas sena, neužgožti istorinio palikimo buvo vienas didžiausių iššūkių“, – sako A. Slapikaitė-Jurkonė.

Išsaugoti vitražai, kolonų kapiteliai, skiriamieji metalo elementai su raštais, marmurinės pirmo aukšto grindys. Atnaujintos senų laiptų pakopos ir elegantiški metalu dekoruoti mediniai turėklai. Koridoriuose ir kai kuriuose pastato kabinetuose atvertos ir eksponuojamos senosios mūrinės sienos, ant jų plytų dar matyti istorinių „Dvarčionių keramikos“ įspaudų.

Netgi darbuotojams skirta virtuvė rūsyje nėra paprasta – joje atverta riedulių siena ir eksponuojami vėdinimo vamzdžiai.

Konferencijų salėse suprojektuota tarptautiniams renginiams tinkama filmavimo ir apšvietimo sistema, įrengta foninė sienelė, kuri gerai atrodytų ir vaizdo įrašuose, ir nuotraukose.

Daugiausia dėmesio projekte, pasak A. Slapikaitės-Jurkonės, skirta natūralios medienos ir akustinio veltinio deriniams bei augalų harmonijai. Kaip dekoro elementas naudota Muitinės departamento simbolika – dvi sparneliais puoštos sukryžiuotos pirklių globėjo Hermio lazdos, kurias apsiviję žalčiai. Šis motyvas matyti visose erdvėse, net laiptinėse – akustinio veltinio sienelėse, skaitmeninės spaudos sienose, kituose grafiniuose elementuose.

Nemažai iššūkių, interjero architektės teigimu, kėlė ir apdailos spalvų dermė. Galop nuspręsta, kad interjere vyraus tamsiai žalia, auksinė ir juoda.

Pasak A. Slapikaitės-Jurkonės, svarbu ir tai, kad visi vidaus sprendiniai kurti galvojant, ar bus patogu judėti žmonėms, turintiems negalią. Jiems pritaikytas ir atviras stiklinis liftas.

Svarbiausioms patalpoms – elegantiški užuolaidų deriniai

Muitinės departamento reprezentacinės konferencijų salės langus, žvelgiančius į Gedimino prospektą, puošia masyvios dekoratyvios užuolaidos. Jas pasiuvo ir pakabino įmonės UŽUOLAIDĖLĖ komanda. Įmonės įkūrėja ir vadovė Silvija Abromaitytė priduria, kad užuolaidos puošia ir departamento vadovo kabinetą.

„Užsakovui pateikėme aukščiausios kokybės gaminius: lengvo slankiojimo bėgelius, pritaikytus aukštoms patalpoms (konferencijų salės aukštis – per 4 metrus), puikiai pasiūtas vienspalves užuolaidas. Interjero architektė Aurelija Slapikaitė–Jurkonė reikli audinių struktūroms, tad stengėmės patenkinti lūkesčius, – apie projektą pasakoja S. Abromaitytė. – Spalviniai užuolaidų variantai neturėjo nutolti nuo oficialių Lietuvos muitinę reprezentuojančių spalvų, todėl pasirinkti ramūs žemiški tonai. Tiesa, projekto pradžioje buvo svarstymų dėl dviejų spalvų užuolaidų, norėta integruoti žalią spalvą, tačiau galiausiai apsistota ties santūresniu sprendiniu. Kad užuolaidos taptu jaukiu langų dengimo akcentu, reikėjo pabrėžti jų apimtį ir masę, tad naudojome daug audinio.“

Įmonės UŽUOLAIDĖLĖ vadovė džiaugiasi, kad projektas įgyvendintas sklandžiai ir laiku. Aukštos patalpos nekėlė iššūkių, nes įmonei yra tekę siūti užuolaidas ir 8 metrų aukščio patalpoms.

Nors UŽUOLAIDĖLĖS komanda nėra didelė, ji geba įgyvendinti reikšmingus projektus. „Džiugu, kad architektai ir dizaineriai mus įtraukia į darbą nuo ankstyvųjų projektavimo stadijų. Esame už ilgalaikį bendradarbiavimą, kuris džiugina klientus, – sako S. Abromaitytė. – Sekame tendencijas ir pateikiame klientams viską, ką geriausia gali pasiūlyti langų uždengimo rinka, – nuo užuolaidų iki skirtingų žaliuzių, romanečių ir roletų. Taip pat automatizuojame langų uždengimo sistemas ir kuriame sprendinius nestandartinių formų langams.“

Oro kokybę ir tinkamą temperatūrą užtikrina kokybiška sistema

Muitinės departamento patalpoms pasirinkta dvivamzdė „Samsung“ šildymo ir vėsinimo sistema DVM S2 su unikaliais vidiniais WindFree™ įrenginiais. Visa šios sistemos galia – beveik 200 kW.

„Samsung“ pasiūlė išskirtinius vidinius įrenginius su patentuota technologija WindFree™, suteikiančia galimybę sukurti komfortišką mikroklimatą kiekvienam departamento darbuotojui. Naudojant WindFree™technologiją galima vėsinti patalpas ir palaikyti komfortą patalpose be nemalonių šaltų oro gūsių“, – sako Kornelija Šiaulienė, „Samsung Electronics Baltics“ šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) produktų techninio skyriaus specialistė.

Pasak K. Šiaulienės, DVM S2 – palyginti tipinė sistema tokio tipo pastatuose, tačiau šiuo atveju ji yra išskirtinė, nes „Samsung“ inžinierių komanda suprojektavo ją būtent Muitinės departamento darbuotojų poreikiams.

Ši sistema valdoma centralizuotai – per pastato valdymo sprendimus ir departamento patalpose sumontuotus intuityvius „Samsung“ valdiklius, kuriuose integruoti temperatūros jutikliai komfortui patalpose užtikrinti. Jei kyla problemų ar reikia patikrinti įrangos būklę, „Samsung“ inžinieriams galima suteikti nuotolinę prieigą prie pastato. Labai svarbu užtikrinti nepertraukiamą įrangos veikimą, nes tik taip galima sukurti komfortą patalpose.

Didžiausias iššūkis tokiuose projektuose, K. Šiaulienės teigimu, yra suprojektuoti efektyviai veikiančią įrangą, kuri patenkintų galutinio vartotojo poreikius. Tačiau patyrę „Samsung Electronics Baltics“ specialistai kartu su rangovu įveikia visas įrangos projektavimo užduotis.

„Įgyvendinant tokius projektus labai svarbu įrangos gamintojo, projektuotojo, rangovo ir galutinio vartotojo sinergija. Tik taip galima sukurti išskirtinį produktą, kuris užtikrintų tobulą mikroklimatą patalpose“, – sako Margarita Abraitė, „Samsung Electronics Baltics“ ŠVOK produktų verslo vadovė Baltijos šalims, ir pabrėžia, kad „Samsung“ – vienas iš šildymo ir vėsinimo įrangos tiekėjų lyderių Baltijos šalyse ir Europoje. Didžiausią dėmesį gamintojas skiria patalpų komfortui. Puikią jo gaminių kokybę liudija ir „Samsung Electronics Baltics“ visai komerciniuose projektuose įdiegiamai įrangai suteikiama 5 metų garantija.

Inovatyvūs roletų audiniai – ir darbui, ir komfortui

Modernizavimo projektu siekta Muitinės departamente užtikrinti komfortiškas darbo sąlygas darbuotojams ir sumažinti pastato energijos sąnaudas. Ieškant langų uždengimo sprendimų, kurie apsaugotų patalpas nuo saulės bei pašalinių akių, reikėjo pabrėžti ir pastato autentiškumą, ir jo unikalų charakterį. Atskiriems kabinetams ir bendrosioms pastato erdvėms labiausiai tiko įmonės DEXTERA laisvai kabantys preciziško dizaino sistemos „Absolute“ roletai.

DEXTERA komanda suderino užsakovo estetinius poreikius ir norą turėti funkcionalų uždengimą – pastato langams parinkti SCREEN audinio roletai. Patalpoms, kuriose dirbama kompiuteriais, parinktas saulės šviesą sugeriantis ir išsklaidantis minimalistinis SCREEN audinys. Tai smulkiu tinkleliu austas permatomas audinys, pagamintas iš stiklo pluošto siūlų ir PVC. Šis vienas iš lengviausiai prižiūrimų ir funkcionalių audinių efektyviai paskirsto saulės šviesą, mažina patalpų vėsinimo išlaidas. Dienos metu uždengus biuro langus SCREEN audiniu nevargina atspindžiai kompiuterio monitoriuje, tačiau vaizdas pro langą nėra temdomas, išlieka aiškiai matomas. Dar keli SCREEN audinio privalumai: jis yra padengtas antistatine danga, nesugeria kvapų ir ant jo nesikaupia dulkės, todėl roletų praktiškai nereikia prižiūrėti. SCREEN audinys paženklintas žaliaisiais sertifikatais „Green Guard“ ir OEKO-TEX®, patvirtinančiais mažą DEXTERA gaminių cheminių emisijų lygį ir liudijančiais palankų poveikį žmonių sveikatai.

Sudėtingiausia užduotimi DEXTERA darbuotojams tapo pirmojo aukšto konferencijų salės langų uždengimo sprendinių gamyba ir montavimas, nes arkos formos langų nišas buvo itin svarbu išlaikyti matomas net ir po sumontuotu roletu. Dideliems, beveik 12 kv. m ploto, roletams parinkta dar tvirtesnė sistemos „Absolute“ versija, o kartu su ja – smėlio spalvos SCREEN audinys. Tokiu langų uždengimo sprendiniu DEXTERA ne tik įgyvendino interjero dizainerių viziją, bet ir sukūrė funkcionalų interjero akcentą. Galima lengvai keisti projekte panaudotos DEXTERA roletų sistemos „Absolute“ dalis, audinius ar be didelių investicijų rankinio valdymo roletus perdaryti į valdomus elektra.

DEXTERA išsiskiria gebėjimu į kiekvieną kliento norą, kiekvieną atskirą projektą pažvelgti individualiai ir sėkmingai sujungti funkcionalumą su estetika. Bendrovė jau beveik 28 metus yra rinkos lyderė. Nuolatinių klientų ir partnerių pasitikėjimą ji pelno užsakovams visada pasiūlydama aukštos kokybės ir inovatyvius sprendimus.

LR muitinės emblema – originaliai atkartotas leitmotyvas

Tekstūrinės sienos su LR muitinės emblema – dviem sukryžiuotomis Hermio lazdomis, tapo svarbiais Lietuvos muitinės departamento interjero akcentais įvairiose pastato vietose, tarp jų ir vadovo kabinete, reprezentacinėje salėje bei laiptinėje. Tekstūrinėms sienoms sukurti panaudotas „Dimense Décor“ sienų dekoras – Lietuvoje išrastas išskirtinis sienų apdailos būdas, skaitmeninės spaudos ir rankų darbo derinys. Skaitmeniniu būdu išspausdintas tekstūrinis sienų dekoras klijuojamas ant sienos ir dažomas. Sienų danga „Dimense Décor“ gaminama tik pagal užsakymą, tad kiekvienas sprendinys yra unikalus ir išskirtinis.

„Mūsų įmonės dizainerių komanda užsakovui pasiūlė keletą organiškai į interjero sprendinius įsiliejančios skirtingų tekstūrų sienos variantų skirtingoms erdvėms, – projekto eigą prisimena Renata Čižauskienė, įmonės DG DIMENSE rinkodaros vadovė. – Laiptinės sienų fonui pasirinkta medžio tekstūra, ji buvo dažoma tokia pat spalva kaip ir kitos sienos, o Hermio lazdos išryškintos aukso spalvos dažais. Darbo procesas reikalavo kantrybės ir kruopštumo, bet rezultatas – išskirtinis. Sienų dekoras reprezentacinei salei buvo spausdinamas iškart su spalva, jo išskirtinumas – odos tekstūra, suteikianti unikalumo solidžiai erdvei. Dekoravome iš viso septynias sienas, jų bendras plotas daugiau kaip 100 kv. m.“  

Vienas iš svarbiausių „Dimense Décor“ sienų dangos privalumų – joje nėra PVC, plastifikatorių, ftalatų, vadinasi, į patalpų orą nepatenka sveikatai kenksmingų medžiagų. Tai, kad produktas nekenkia sveikatai, patvirtina ir Kiolne (Vokietija) įsikūrusi produktų teršalų ir išmetamųjų teršalų bandymų srityje besispecializuojanti organizacija „eco-INSTITUT“. Dekorą galima dažyti bet kokiais vidaus apdailai skirtais dažais, naudoti efektinius dažus, pavyzdžiui, metalo imitacijas, ar skirtingas technikas. Tokiu būdu galima sukurti begalę variantų.

DG DIMENSE verslo plėtros vadovės Lauros Arbačiauskienės teigimu, tekstūrinių sienų užsakovai gali rinktis iš daugiau kaip 300 dizaino variantų. Kiekvieną iš jų galima pritaikyti pagal konkrečios sienos matmenis, koreguoti elementus – juos „pastumdyti“, padidinti ar sumažinti. Taip pat nesudėtinga sukurti savo dizainą, norimą reljefą. Lietuvoje gimusi „Dimense Décor“ technologija plačiai žinoma ir naudojama visame pasaulyje, yra pelniusi apdovanojimų. Pastarasis „Dimense Décor“ laimėjimas – lapkritį Niujorke vykusioje parodoje „Boutique Design New York“ (BDNY) pelnytas „INSPIRE Award“ apdovanojimas už geriausią sienų apdailos sprendimą.

Tvarūs akustiniai sprendiniai

„Užsakovas darbo stalams pageidavo akustinių sienelių, kurios sugertų patalpų aidą ir suteiktų daugiau privatumo darbuotojams. Sienelėms pasirinktos 12 mm storio anglies spalvos PET veltinio plokštės, kurios sugeria bei slopina garso bangas patalpose ir taip sukuria pageidaujamą sveiką akustinę aplinką“, – apie projekto sprendinius pasakoja įmonės „Consolva“ pardavimų vadovas Edvinas Kanažauskas.

PET veltinis, pasak pašnekovo, yra novatoriška medžiaga, pagaminta iš perdirbto plastiko. Išgaunamas minkštas ir lengvas, bet tvirtas audinys, pasižymintis puikiomis akustinėmis savybėmis ir ilgaamžiškumu, ypač atsparus ugniai – atitinkantis aukščiausią B-s1, d0 degumo klasę. Jį taip pat galima pakartotinai perdirbti.

Didžiausiu projekto iššūkiu įmonės „Consolva“ komandai tapo užduotis veltinyje CNC staklėmis išpjaustyti LR muitinės emblemą – Hermio lazdas. „Darbuotojams teko kūrybiškai modifikuoti piešinį, kad jį būtų galima frezuoti kiaurai ir emblema išliktų atpažįstama bei estetiška“, – prisimena geriausio varianto paieškas E. Kanažauskas. Muitinės departamentui buvo pagamintos 157 skirtingo dydžio pertvaros su kiaurai frezuotu Hermio lazdų elementu.  

Bendrovė „Consolva“, oficiali „GradConcept®“ ir MOSO® atstovė Lietuvoje, savo klientams gali pasiūlyti įvairių inovatyvių aukštos kokybės statybinių ir apdailos medžiagų, pradedant terasų ir lauko fasadų lentomis, pavyzdžiui, iš bambuko, baigiant interjero detalėmis, dekoratyviais sienų tašeliais, montuojamais ir ant veltinio.

„PET veltinis plačiai naudojamas tiek pertvaroms gaminti, tiek sienoms ir luboms apkalti, tiek tašeliams tvirtinti. Klientams galime pasiūlyti skirtingo storio ir spalvų PET veltinio plokščių, juostų ir kupolų. Tai puiki tvari žaliava, tinkama biuruose, auditorijose, konferencijų salėse“, – pabrėžia medžiagos privalumus E. Kanažauskas.

Objektas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pastato Jakšto g. 1 Vilniuje renovacijos projektas

Užsakovas: VĮ Turto bankas

Generalinis rangovas: UAB „Naresta“

Pastato renovacijos projekto architektai: UAB „Maspro“ – projekto vadovė architektė Rūta Piečytė-Kinkevičienė, architektė Sidona Šašlauskaitė

Interjero architektė: Aurelija Slapikaitė-Jurkonė

Interjero dizainerės: Aurelija Slapikaitė-Jurkonė ir Vilija Viliūtė

UŽUOLAIDĖLĖ, Samsung Electronics Baltics, DEXTERA, Consolva, Fogo, DG DIMENSE