Namai – saugus prieglobstis ir užuovėja. Bet, kai tenka juose praleisti visus metus ir diena po dienos pro namų langą matai tą patį vaizdą, o ištrūkti negali, viskas pabosta ir vargina. Norintys nuolat matyti kažką naujo žmonės sugalvojo vaizdingose vietose statyti besisukančius namus – pro jų langus iš kiekvieno kambario galima grožėtis vis kitu kintančiu vaizdu, o kambariuose ant sienų nereikia paveikslų ir dekoracijų – juos atstoja gyvi pro langus matomi peizažai. Be to, paskui saulę besisukančiame name visada saulėta, šviesu ir šilta. Nesvarbu, ar gaudote saulę, ar vėją, ar norite pasigrožėti vaizdais, namai, kurie sukasi, sukuria visiškai naują požiūrį į būstą.
Už lango prasilenkia Adrijos jūros regiono gamta
Architektas Roberto Rossi Šiaurės Italijoje pastatė namą, kuris gali apsisukti 360 laipsnių kampu. Šio besisukančio namo savininkas norėjo ne tik grožėtis kintančiu kraštovaizdžiu pro langą – jis jaučia didelę aistrą mašinoms ir mechanizmams, todėl jį žavėjo „mechanizuoto“ namo idėja. Netoli Federico Fellini gimtinės, viduramžių miesto Riminio, kuris įsikūręs Adrijos jūros pakrantėje, pastatytas 150 m2 ploto namas „Casa Ruotante“ visais langais žvelgia į nuostabią Adrijos jūros regiono gamtą. Aplink centrinę koloną subalansuotą aštuonkampį namą galima mechaniškai sukti į abi puses, kad jo gyventojai pro langus matytų įvairius vaizdus.
Namą statęs italų rangovas „ProTek“ tikino – didelis iššūkis buvo pasiekti, kad pastatas būtų lengvas, bet kartu pakankamai tvirtas ir ištvertų sukimosi padarinius. Statybai naudotos natūralios medžiagos. Namo pagrindinę konstrukciją sudaro plieninės sijos, sutvirtintos varžtais ir sujungtos su mediniu karkasu. Pagrindinė konstrukcija laiko išorinį medinį namo karkasą, jo skydus užpildo izoliacinės plokštės iš kanapių ir medienos pluošto. Išorinei sienų apdailai panaudotos medinės lentos.
Šis pasyvusis namas pats generuoja visą jam reikalingą žaliąją energiją ir jos nešvaisto. Saulės baterijos sumontuotos ant namo stogo, todėl, jam sukantis, jos visada atgręžtos į saulę. Geoterminė sistema, integruota su saulės kolektoriais, gamina energiją, kuri naudojama karštam vandeniui ruošti, patalpoms šildyti ir kondicionuoti. Taip pat įrengta talpykla lietaus vandeniui surinkti: joje vanduo išvalomas ir naudojamas buityje.
R. Rossi namas toli gražu nėra vienintelis judantis pastatas. Ir jis nėra naujiena.
Įspūdingoji „Villa Girasole“
Vienas įspūdingiausių ir seniausių tokio tipo namų yra 1930 m. ten pat, Šiaurės Italijoje, netoli Veronos, pastatytas namas „Villa Girasole“ (it. „saulėgrąža“) – jis sukasi paskui saulę lyg saulėgrąža. Italų inžinierius Angelo Invernizzi svajojo pastatyti namą, kuris maksimaliai padidintų saulės teikiamą naudą sveikatai, sukdamasis paskui ją. Didingą pastatą jis suprojektavo ir pastatė pasitelkęs talentingą inžinierių, architektų ir dizainerių komandą. Projekte dalyvavo ir tapytojai, skulptoriai, baldininkai ir kt. Visų jų tikslas buvo sukurti kažką dar nematyta, statyti kitaip, kaip anksčiau. „Villa Girasole“ yra nepaprastas kūrinys, pastatytas funkcionalistinės architektūros aukso amžiuje.
Tokį pastatą prieš šimtą metų nebuvo lengva pastatyti, nes buvo naudojama daug sudėtingos ir brangios technikos. Darbai užtruko ir buvo baigti tik 1935 metais. Masyvus, prabangaus stiliaus trijų aukštų namas su bokštu, balkonais ir terasomis pastatytas kalvotoje vietoje ir matomas iš tolo. Jį sudaro dvi dalys: 44 m skersmens apskritas pagrindas ir sukamasis blokas su dviem „L“ formos konstrukcijomis viršutinėje dalyje. Šias dvi dalis centre jungia sukamasis elementas. Bokštas, kurio aukštis yra daugiau nei 40 m, panašus į švyturį. Taigi visas statinys atrodo kaip laikrodis, o besisukanti dalis – kaip laikrodžio rodyklės.
Norėdami išjudinti suktis šią 5 tūkst. m2 ir 1 500 tonų masę, kūrėjai sumaniai panaudojo apvalių bėgių sistemą, sujungtą su pastato pagrindu: bėgiais ritasi viršutinio pastato riedučiai. Energiją šiai masei suteikia du dyzeliniai varikliai. Pastatas visiškai apsisuka aplink per 9 val. ir 20 minučių. „Villa Girasole“ – prabangus architektūrinis kūrinys, kurio eksterjere ir interjere kiekvienas elementas derina modernizmą su racionalizmu.
Skriejantis Konektikuto namas atjaunėjo
Apvalus besisukantis namas unikalus dėl savo solidaus amžiaus. Jis stovi žaliame sklype Viltono mieste, JAV Konektikuto valstijos pietvakariuose. Lėtą jo sukimosi judesį įgalina elektrinis variklis ir mechaniniai komponentai, panašūs į tuos, kurie naudojami pistoleto galvutėje. Paspaudus mygtuką valdymo pulte, judėdamas didžiausiu greičiu, pastatas per 45 min. apsisuka visą ratą.
Neįprastą statinį 1968 m. sukūrė architektas ir inžinierius Richardas Fosteris. Jis šiame name gyveno daugiau nei 35 metus. Dabar rezidencija priklauso kitiems savininkams, kurie ją atnaujino ir naudoja kaip savaitgalio namą. Apvalus pastatas, kurio skersmuo yra 22 m, pakeltas virš žemės „ant kojos“, o po šia kabančia namo konstrukcija įrengtas vidinis kiemas. Namo konstrukcija pritvirtinta prie cilindrinės šerdies, kurios viduje yra spiraliniai laiptai. Virš namo stogo kyla kaminas ir centrinis kupolas.
Pastato pagrindinė konstrukcija plieninė, ji remiasi į 4,2 m pločio rutulinį guolių žiedą. Išorinį namo karkasą laiko prie stogo pritvirtintos pakabos. Apvalaus namo pagrindinį fasadą sudaro stikliniai nuo grindų iki lubų siekiantys langai. Apatinis fasadas, kuriuo šiame objekte reikėtų laikyti pakibusio virš žemės namo „dugną“, padengtas kedro malksnomis (stogo dangai skirtos medinės lentelės – red.), kurios klojamos keliais sluoksniais. Visą apvalų namą juosia terasa, telpanti po jo stogu. Namo plotas – 278 m2. Jame telpa svetainė, virtuvė, pagrindinis šeimininkų miegamasis, vaikų miegamasis ir nedidelis darbo kabinetas. Modernizuojant buvo atnaujinti išoriniai namo apdailos elementai, tokie kaip medinė kedro malksnos apdaila, vidaus kiemo grindinys ir pastatą juosiančio fasado plieninės dalys. Taip pat vieno stiklo langai pakeisti į dvigubo stiklo paketus.
Bėgant metams, išpopuliarėjo saulės energiją naudojantys namai. Jie yra ne tik ekologiški, bet ir padeda sumažinti sąskaitas už elektrą. Buvo vienintelė problema – jie gali sugerti didžiausią saulės spindulių kiekį tik tada, kai yra atsisukę tiesiai į saule. Taigi patogus šios problemos sprendimas yra besisukantys namai, kurie gali suktis paskui saulę ir pasigaminti daugiau energijos, nei patys sunaudoja. Augant populiarumui, pasyvieji besisukantys namai buvo pradėti gaminti gamyklose kaip karkasiniai surenkamų konstrukcijų statiniai.
Ekologiški kupolai primena NSO
Lyg tolumoje nusileidęs NSO (neatpažintas skraidantis objektas – red.), taip ir šis namo kupolas yra apgaulingas – iš pirmo žvilgsnio niekas neišduoda, kad jis turi slaptą gebėjimą judėti. Šis lengvai pasukamas kupolo formos namas yra ne tik techninė gudrybė, bet ir slepia subalansuotą vidaus apšvietimą ir šildymą. Surenkamų konstrukcijų medinis kupolo formos namas sukasi lyg NSO, kad saulės spinduliai patektų į kiekvieną vidinę namų kertę, nes kampų jame nėra – netgi baldų konstrukcijos išlenktos apvaliai pagal namo formą.
Natūralu, kad viskas šiame name yra pastatyta tiesiogine prasme aplink centrinę sukimosi ašį. Bene nuostabiausia tai, kiek mažai energijos reikia pasigaminti, norint lėtai apsukti namą, sekantį saulės keliu, ir kaip tyliai ir nepastebimai jis juda. Medinis namo kupolas pastatytas daugiausia iš organinių medžiagų, įskaitant kedrą, bambuką ir kalkakmenį. Tai taip pat dar vienas ekologiškas bruožas, leidžiantis šiems namams taupyti energiją. Paspaudus vieną mygtuką, namas gali apsisukti, o jo gyventojai – visada mėgautis saulės (ar šešėlio) pranašumais.
Apvaliame dviejų aukštų name labai nedaug vidinių sienų pertvarų, todėl yra daug naudingo gyvenamojo ploto. Taip pat įrengta antrojo aukšto patalpa. Atvira erdvė ir minimalistinė santūri aplinka sukuria beveik šventos ramybės jausmą. Medžiu iškaltos sienos išlinksta ir kyla iki viršutinio skliauto, kuris tuo pat metu primena ir bažnyčią, ir sauną. Šios nuostabios konstrukcijos name telpa trys miegamieji, du su puse vonios kambario, virtuvė, biblioteka ir darbo kambarys. Atviro plano erdvės ir milžiniški išlenkti langai sukuria solidų vaizdą.
Kainuoja ne daugiau nei paprastas namas
Australų pora dešimtmetį svajojo turėti namą, kuris galėtų leisti namų orientaciją pritaikyti prie kasdienio oro sąlygų. Ir štai jų vizija tapo tikrove: jų namas gali apsisukti per maždaug 30 minučių. Į šiaurę nuo Sidnėjaus iš stiklo ir plieno pastatytas namas, pasak jo savininkų, nekainavo daugiau nei įprastas panašaus dydžio ir paskirties namas. Energiją jam tiekia elektrinis variklis, ne ką didesnis už skalbimo mašinos variklį.
Projekte panaudota daug ekologiškai pagrįstų statybos principų, pavyzdžiui, natūralios šviesos ir šilumos optimizavimas, kai besisukantis namas gali pasigaminti sau visą reikalingą elektros energiją. Namo mechaniką sudaro 200 tonų centrinis guolis, 32 atraminiai ratai ir du 500 vatų elektros varikliai, pritvirtinti prie reduktorių ir varančiųjų ratų. Namui pastovią 22 °C šilumą tiekia 120 m ilgio ir 2,5 m gylio geoterminiai vamzdynai, einantys per centrinę šerdį.
Pro didžiulius langus ir stiklines duris, kurie sudaro didelę fasado dalį, galima džiaugtis tiek vaizdais, tiek saulės šiluma. Veranda apjuosia namą lyg 3 m pločio kietmedžio denis. Visa namo konstrukcija, sverianti maždaug 50 tonų, apsisuka iki 360 laipsnių – namas gali suktis paskui saulę arba jos vengti kaitrią dieną, arba jį galima pasukti nuo vėjo ar prieš vėją.
Vidutinis namas sveria maždaug 20–30 tonų ir tai nėra problema sukimo mechanizmui. Bet, manoma, kad besisukančiam namui netinka tradicinė stačiakampio forma. Tokie namai būna arba aštuonkampiai, arba apskritimo formos. Šis yra aštuonkampis, 24 m skersmens. Jame įrengti netaisyklingos formos kambariai.
Bet visai nebūtina gyventi cilindro formos aštuoniakampėje erdvėje, kad galėtumėte džiaugtis maksimalia saulės šiluma ir dienos šviesa, taip pat naudoti energiją iš besisukančio namo saulės baterijų. Tai gali būti ir tradicinių formų namas.
Namo sukimąsi valdo naudodami „IPAD“
Tradicinės stačiakampio formos namas „Girasole House“ yra Kanberoje, Australijoje. Besisukantis statinys pastatytas ant plieninio rėmo su 28 ratais ir pora tyliai veikiančių variklių, kuriems reikia tiek pat elektros, kiek lemputei. Pastatas gali visiškai apsisukti greičiau nei per 10 minučių. Namo savininkas jo sukimąsi gali valdyti naudodamas „iPad“.
Pasyvusis „Girasole House“ sukurtas siekiant parodyti, kaip galima maksimaliai išnaudoti gamtos išteklius. Ant jo stogo yra 10,5 kilovatų galios 24 saulės baterijos. Kadangi namas maksimaliai išnaudoja saulės energiją, gali pasigaminti energijos ir karšto vandens daugiau, nei reikia jo gyventojams.
Name yra didelė svetainė, virtuvė su valgomojo zona, keturi miegamieji, du vonios kambariai ir trys terasos, iš kurių atsiveria puikus vaizdas į Gungaderros žolynų gamtos rezervatą. Namo šilumos izoliacija maksimali, siekiant pasyvaus šildymo ir vėsinimo. Žiemą jis gaudo saulės šviesą, o vasarą tolsta nuo saulės, vengdamas perkaitinimo. Namo stogas suprojektuotas taip, kad efektyviai surinktų lietaus vandenį ir užpildytų 20 tūkst. litrų požeminę vandens talpyklą, kuri rūpinasi visais buitiniais namo ir sodo vandens poreikiais.
Architektai toliau ieško naujų pastatų formų, statybos inžinieriai – naujų techninių galimybių. Išmokę panaudoti saulės energiją tvariuose pastatuose, statytojai jau bando „pakinkyti“ vėją.
„Vėjelio“ formos pastatas gaudytų vėją
Žinomas tvaraus dizaino kūrėjas Michaelas Jantzenas sukūrė labai įdomų projektą „Vėjo formos paviljonas“. Lengva statinio struktūra turėtų būti paklusni vėjui. Kiekvienas tokio pastato aukštas, vėjui pučiant, galėtų suktis atskirai nuo kitų ir gaminti energiją. Projektas primena besisukančio stalinio ventiliatoriaus, vadinamojo „Vėjelio“, formą ir apibūdinamas kaip daugiaaukštis priemiesčio statinys, bet tinkamas ir nedidelio tankio mieste.
Taigi, kaip jis veikia? Šis pastatas yra daugiaaukštė konstrukcija, kurią galima pritaikyti ir kaip viešąjį pastatą, ir kaip privatų būstą. Projektiniame pasiūlyme apibūdinama, kad statinio struktūrą sudaro šeši segmentai, kiekvieną iš jų vėjas gali lėtai sukti aplink centrinį atraminį rėmą. Todėl nuolat keičiasi pastato forma ir gaminama elektros energija. Pastato struktūra iš esmės yra gana simetriškos formos. Bet vėjas tą formą „išpustytų“ ir keistų, atsitiktine tvarka sukdamas kiekvieną elementą. Kiekvieno pastato aukšto naudotojai galėtų kontroliuoti ir pasukti savo aukštą pagal savo poreikius, oro sąlygas ir pageidaujamus vaizdus.
Kitas panašus neįtikėtinas projektas – „Writhing Tower“, suprojektuotas „LYCS Architecture“, buvo skirtas vienai gražiausių Limos, Peru miesto, gyvenamųjų zonų. Tarptautiniam architektūros konkursui pateikto projekto idėja – daugiaaukštis pastatas, kurio aukštų blokai sukrauti vienas ant kito kaip atskiri vienetai, pasukami 45 laipsnių kampu. Tai suteikia galimybę kiekvienam vienetui netrukdomai nuspręsti, į ką žiūrėti pro langą – į viešąjį parką ar į vandenyną. Kiekvienas vienetas – blokas – yra dviejų aukštų namas su terasa sodui, medžiais ir baseinu. Kiekviena terasa gali pasisukti į saulę ir vėją, kada nori. Projektas yra šiuolaikinio dizaino tendencijų eksperimentas, išsiskiriantis savo unikalumu tradiciniame Limos architektūros kontekste.
Žmonėms patinka kūrybingi ir unikalūs projektai, net jei juos įgyvendinti per sunku. Galima abejoti, ar tokie neįprastos konstrukcijos pastatai bus pastatyti artimiausiu metu, bet idėjos įdomios ir viena išplaukia iš kitos bei skatina kitą naują mintį: kažkada sumanę tik pasižvalgyti pro besisukančio namo langus kūrėjai vėliau šių statinių projektuose „įkomponavo“ saulės jėgaines ir panaudojo jų energiją, o dabar realu, kad neilgai trukus dideli namai galės suktis kaip vėjo malūnėliai ir atstos vėjo jėgaines. Ar prisitaikysime gyventi ir ant vėjo malūnų sparnų?
