Apdaila būtų per saldi
Namas, nors prabangus, nėra perkrautas detalėmis ir spalvomis. Eksterjero bei interjero apdailai panaudotos natūralios medžiagos – daugiausia betonas, medis ir metalas.
Šeimininkas pasakojo nenorėjęs, kad interjeras konkuruotų su pro milžiniškus langus matoma gamta – juk statėsi namą užmiestyje tam, kad kuo daugiau laiko praleistų gamtos apsuptyje. Todėl net lubas ir sienas nusprendė palikti be jokios apdailos – betonines.
„Visa galima apdaila man atrodė nuobodi ir per saldi, – prisipažino namo savininkas, prisiminęs, kaip jo pageidavimas palikti neapdailintą betoną statybininkams kėlė nuostabą. Dėl to net teko keisti generalinį namo statybos rangovą. – Statybininkams buvo labai sunku patikėti, kad reikės palikti betoną be apdailos. Juk jų standartai – nudažytos, apklijuotos plytelėmis arba apkaltos dailylentėmis sienos.“
Šeimininkas pageidavo, kad interjeras būtų minimalistinis, be jokių nereikalingų detalių. Net vienintelis paveikslas – Napoleono Bonaparto portretas, kurį šeimininkui padovanojo bičiulis, – kabo… tualete, kad nedarkytų griežto interjero.
Paklaustas, ar netrūksta spalvų, šeimininkas sakė, kad jų ir jaukumo namui suteikia pro milžiniškus langus matoma gamta. Net tualeto viena siena stiklinė, be to, nė vieno lango nedengia jokios žaliuzės ar užuolaidos. Negi nebaisu, kad kas nors pamatys, kas dedasi viduje?
„Nėra kam žiūrėti į vidų. Kol kas dar niekam tai neužkliuvo. Nebent koks nors zuikis ar stirnytė atbėgs“, – šypsojosi namo savininkas. Jis namo įrengimą patikėjo profesionalams, tačiau pats domėjosi visais jų pasiūlytais sprendimais ir išsakė nemažai savų pageidavimų.
Įamžino buvusį kelmą
Namą projektavęs architektas Gžegožas Volkovskis prisiminė, kad iki namo statybos pradžios pasirinktame sklype stūksojo spygliuočių apsuptas beržo kelmas. Jis buvo išrautas, tačiau kelmo buvimą nuspręsta įamžinti pastato meninėje ir architektūrinėje koncepcijoje. Namo eksterjere ir interjere vyraujantys pilki tonai tarytum atkartoja beržo kelmo spalvinius motyvus.
Namo savininkas pasakojo, kad nubraižęs vieną fasado spalvų derinį architektas persigalvojo ir nusprendė jį pakeisti kitu – juodos ir baltos spalvų deriniu. Tačiau savininkui labiau patiko pirmasis variantas su melsvais atspalviais, todėl jis ir buvo pasirinktas.
„Pagrindinė projektavimo užduotis buvo išsaugant esamus medžius suprojektuoti namą taip, kad net ir esant patalpų viduje būtų išlaikytas gyvenimo miške, ant upės kranto įspūdis. Projektą veikė esami medžiai, upė ir gana status natūralus reljefas, vedantis žemyn nuo kelio ties įvažiavimu į sklypą iki neapaugusios medžiais aikštelės ties upės pakrante“, – pasakojo architektas.
Fasadui – specialios dailylentės
Beržo kamieną spalvomis primenantis namo fasadas buvo padengtas specialiomis termiškai apdorotomis suomiškomis dailylentėmis, kurias pristatė bendrovė „NVGroup“.
„Namo fasadui buvo naudota termiškai apdorota pušis, 95 % jos drėgmės buvo išgarinta. Tokios medienos stabilumas yra didesnis, palyginti su paprasta ar egzotine mediena. Ji nesitraukia, nesiplečia ir nesiriečia, paprasčiau tariant, – „nevaikšto“, – pasakojo bendrovės „NVGroup“ direktorius Vytautas Natys.
Kadangi mediena buvo termiškai apdorota, pakilo ir jos atsparumo klasė.
„Normaliomis sąlygomis pušis yra ketvirtos klasės, o termiškai apdorota ji tampa pirmos ar antros klasės kaip europinis ąžuolas ar Kanados raudonasis kedras. Tokia mediena yra ilgalaikiškesnė, jos eksploatavimo laikas – ne trumpesnis negu 25 metai. O tai reiškia, kad per tiek laiko ji neturėtų pradėti pūti“, – teigė V. Natys.
Namo fasadui parinktos dailylentės buvo ypatingos ir tuo, kad mediena, iš kurios jos pagamintos, neturi sakų, taigi dažai ant tokių lentelių pasidengia tolygiai.
Kad primintų beržo kamieną, namas buvo padengtas kelių spalvų dažais. Spalvos buvo parinktos iš „Viva Color“ dažų paletės. Kadangi mediena, iš kurios pagamintos dailylentės, nešerpetoja, fasado dažai turėtų laikytis ilgai ir tik pamažu tolygiai blukti veikiami saulės, vėjo ar lietaus.
Dauguma patalpų – įgilintos
Vieta pastatui buvo pasirinkta medžiais neapaugusioje natūralaus šlaito papėdėje. Nuspręsta didžiąją namo dalį įgilinti į esamą reljefą, patalpų langus orientuojant į saulėtąją upės pusę.
„Siekiant išsaugoti esamus medžius ir išvengti slydimo šaltuoju metų laiku, patekimas į gyvenamąjį namą numatytas leidžiantis tarp medžių vingiuotu šlaito keliu. Taip patenkama į reprezentacinę terasą su vaizdu į upę.
Ši terasa įrengta virš vienos iš įgilintų pastato dalių“, – pasakojo architektas G. Volkovskis.
Terasoje numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, pagrindinis įėjimas į pastatą bei įvažiavimas į garažą, kuris suprojektuotas taip, kad apsaugotų valgomąjį bei virtuvę nuo iš kelio pusės sklindančios akustinės bei vizualios taršos.
Įėjus į pastatą, patenkama į antresolę su vaizdu į upę bei mišką. Čia numatyta įrengti virtuvę su valgomuoju, įėjimą į garažą, tualetą bei išėjimą į rekreacinę terasą virš įgilintų į gruntą patalpų kitoje pastato pusėje.
Nusileidus laiptais patenkama į svetainę su aukštais vitrininiais langais. Iš svetainės – į šlaite įgilintus miegamuosius su atsiveriančiais vaizdais į supančią gamtą.
G. Volkovskis pasakojo, kad didžiosios patalpų dalies įgilinimas į gruntą leido maksimaliai termiškai pastatą izoliuoti per sienas bei stogą.
G. Volkovskis pasakojo, kad didžiosios patalpų dalies įgilinimas į gruntą leido maksimaliai termiškai pastatą izoliuoti per sienas bei stogą.
Didelės apkrovos
Siekiant pabrėžti, kad namas stovi nuostabios gamtos apsuptyje, jame suprojektuota itin daug langų ir stiklinių durų, pro kurias galima kada panorėjus išeiti į kiemą. Už stiklo atsiveria nuostabūs vaizdai į miškelį ir upę. Juos stebėdami namo viduje esantys žmonės gali jaustis tarytum laiką leistų gamtoje, o į kambarius pro gausybę langų sklindanti saulės šviesa sušvelnina ganėtinai griežtą ir asketišką interjerą.
Ypač didelės stiklinės vitrinos sumontuotos svetainėje. Jos orientuotos į saulėtąją pusę. Langai per visą sieną sudėti ir miegamosiose patalpose.
Tiek namo langai, tiek stiklinės durys iš miegamųjų patalpų į kiemą buvo pagaminti iš žaliavų, kurias tiekė bendrovė „Sapa Statybų Sistemos“.
„Mūsų masteliais užsakymo, su kuriuo į mus kreipėsi architektas, apimtis nebuvo labai didelė, bet pats projektas pasitaikė tikrai įdomus dėl įvairiausių sprendimų. Name buvo didelės angos, į kurias turėjo būti sudėti sunkūs stiklai. Numatytos apkrovos didelės. Mums reikėjo rasti optimalų sprendimą, kuris atitiktų architekto idėją, ir pasistengti neužgožti vaizdo“, – prisiminė bendrovės „Sapa Statybų Sistemos“ vadovas Rimantas Staknevičius.
Miegamuosiuose kambariuose buvo sumontuotos stiklinės stumdomosios durys. Jas atidarius galima patekti tiesiai į kiemą, iš kurio atsiveria puikus panoraminis vaizdas.
Dėl didelių durų matmenų teko panaudoti specialius apkaustus, skirtus itin sunkioms durų varčioms. Pasirinktų apkaustų leidžiama svorio apkrova – 400 kilogramų.
Duris pavyko sumontuoti taip, kad jos būtų sandarios ir lengvai valdomos. Todėl užsakovas jomis liko patenkintas.
Stiklas su saulės kontrolės efektu
Tikru iššūkiu bendrovei „Sapa Statybų Sistemos“ tapo pietinėje namo dalyje esančios didžiosios vitrinos, kuri driekiasi per du aukštus, stiklinimas. Siekiant, kad šilumos nuostoliai per didelį įstiklintą plotą būtų kuo mažesni, čia buvo numatyta pritaikyti trijų stiklų struktūrinio stiklinimo fasadinę sistemą.
„Pasirinkę tokį įstiklinimo variantą su itin šiltu trijų stiklų paketu, gavome bendrą šilumos perdavimo koeficientą – vienetą, o tai tokio tipo konstrukcijoms yra geras rezultatas“, – džiaugėsi R. Staknevičius.
Visoms angoms užpildyti name buvo parinkti sprendimai iš vadinamosios „High Insuled“ srities, t. y. energiškai efektyvios sistemos.
Didžiosios namo vitrinos yra pietinėje namo dalyje, tad joms parinktas stiklas su saulės kontrolės efektu, leidžiančiu kontroliuoti viduje esantį mikroklimatą. Dėl to vasarą namo vidus per daug neprikaista. Maža to, kiekvieno lango rėme buvo sumontuotos hygro orlaidės. Taip užtikrintas natūralaus oro įtekėjimas į vidų.
Siekė neužgožti vaizdo
Stiklinant didžiąją vitriną, laukė dar vienas iššūkis – ji buvo jungiama kampu. Norėta kaip įmanoma labiau šį kampą sumažinti ir neužgožti jo dideliais profiliais, kurie buvo reikalingi apkrovoms perimti.
„Mes pasiūlėme sprendimą kampe nenaudoti statinio. Buvo sujungti tik stiklo paketai. Taip išgauta minimali linija ir pasiekta, kad kuo mažiau būtų užstotas gražus per didelius langus matomas kraštovaizdis“, – aiškino bendrovės „Sapa Statybų Sistemos“ direktorius.
Anot R. Staknevičiaus, pats namo projektas labai įdomus – kitoks nei dauguma. Iš vienos pusės namas atrodo nedidelis, vieno tūrio, bet apėjus iš kitos – paaiškėja, kad jis – dviejų aukštų. Namo architektas ir savininkas niekur nenorėjo tradicinių sprendimų, tad pageidavo, kad aliuminio profiliai būtų kitokios, ne klasikinės spalvos.
Spalva buvo parinkta iš specialios paletės su metalo efektu ir smulkia struktūra. Šitie dažai yra itin atsparūs atmosferos poveikiui. „Danga savaime nusiplauna, todėl žymiai pagerėja jos funkcionalumas ir reikia mažiau išlaidų jos priežiūrai, kad paviršius išliktų švarus“, – pranašumus įvardijo pašnekovas.
Interjeras iš betono – iššūkis
Generaliniu namo statybos rangovu buvo pasirinkta šiemet 20-metį švenčianti bendrovė „Naresta“. Jos specializacija – monolitinių daugiaaukščių gyvenamųjų ir komercinių pastatų statyba. Privačius namus įmonė imasi statyti tik tuomet, jeigu projektas pasirodo įdomus. Būtent toks buvo ir šio namo projektas. Vis dėlto „Naresta“ projekto ėmėsi ne nuo pamatų, nes prieš tai buvo pasirinktas kitas generalinis rangovas, tačiau jį užsakovas statybos pradžioje nusprendė keisti.
„Šio namo konstruktyvas nėra itin išskirtinis, tačiau jo interjeras labai įdomus. Užsakovas pageidavo, kad namo pertvaros būtų formuojamos iš betono. Šiame name nėra nė vienos plytelės: nei duše, nei virtuvėje, nei sanitariniame mazge. Visur buvo įrengtas impregnuotas betonas.
Kad galėtume jį palikti kaip apdailą, kad viskas vizualiai atrodytų vientisa, teko betoną pakloti idealiai. Mums tai buvo šioks toks iššūkis, nes su tuo susiję įvairūs ypatumai: reikėjo iš anksto įrengti inžinerinę instaliaciją, vėdinimo ir kondicionavimo sistemas“, – prisiminė namo projekto ir statybos vadovas Vladimiras Jankelaitis.
Užsakovas pageidavo, kad net ir ne betoninės sienos vizualiai atrodytų kaip natūralus betonas. Siekdami visur išgauti kuo artimesnę betonui spalvą „Narestos“ darbuotojai ilgai ruošė įvairius pavyzdžius, patys gamindami mišinio komponentus.
„Namie nėra nė vienos užuolaidos, visos durys stiklinės, apdaila – betoninė. Bet interjeras labai atitiko užsakovo būdą“, – neslėpė V. Jankelaitis.
Šildymas – pagal gyvenimo būdą
Kadangi būsto savininkas mėgsta keliauti ir dažnai nebūna namuose, buvo parinkta ypatinga namo šildymo ir vėdinimo sistema. Name buvo sumontuotas šilumos siurblys, sujungtas su vėdinimo sistema. Oras per langų orlaides paimamas iš lauko. Vėliau oras iš visų kambarių surenkamas ir vamzdynais atnešamas iki siurblio, kuriam atiduoda visą savo šilumą. Siurblyje oras atvėsinamas ir tik tada išmetamas į lauką.
„Toks vėdinimo būdas yra ekonomiškas, jam nereikia daug sąnaudų. Net ir šeimininkui išvažiavus atostogauti, namo vėdinimas neišjungiamas kaip dažniausiai būna su rekuperacine sistema. Būstas kvėpuoja ir nelieka galimybių įsiveisti pelėsiui“, – aiškino V. Jankelaitis.
Pageidavo preciziškumo
Užsakovas pageidavo, kad viskas tiek viduje, tiek išorėje būtų padaryta preciziškai. Todėl net ir namo fasadą dengiančios termiškai apdorotos ir du kartus dažytos trimis spalvomis lentelės buvo supjautos tiksliai, kad galėtų būti jungiamos 45 laipsnių kampu. Ant stogo nuspręsta pastatyti apsauginę tvorelę. Taip vizualiai buvo pridengta ir danga, ir ant stogo esanti įranga, kad tai nedarkytų namo vientisumo.
„Mums įdomu ir keista buvo netgi tai, kad name nėra cokolio. Užsakovui pageidaujant, nuogrindos buvo paklotos ne betoninės, bet iš lentelių. Po dešimties metų bus matyti, ar tai pasiteisins. Net ir grindjuosčių užsakovas norėjo originalesnių – iš metalo, o mums teko spręsti, kaip jas sumontuoti“, – prisiminė V. Jankelaitis. Bendrovė „Naresta“ namo projektą vykdė iki pat pabaigos. „Paskutinį kartą išeidami iš namo tiesiog prie durų paklojome kilimėlį kojoms valytis ir uždarėme duris“, – šypsojosi pašnekovas.
Laiptai be turėklų
Namo interjeras sukelia dvejopus jausmus. Vieną vertus, jis atrodo kukliai, kitą vertus – jame nemažai drąsių sprendimų. Vienas drąsiausių, anot šeimininko, yra tai, kad laiptai, vedantys į antrąjį namo aukštą, yra visiškai be turėklų. Tik antrame aukšte sumontuoti nerūdijančiojo plieno atitvarai.
Gana originalus sprendimas – ir greta lovos miegamajame į grindis įleista vonia, tiesa, pats šeimininkas prisipažino labiau mėgstantis praustis duše.
Virtuvė minimalistinė, bet prabangi
Namo šeimininkas pageidavo, kad būstas nebūtų perkrautas, todėl net ir virtuvė sukurta minimalistinio dizaino, neiškrentanti iš bendro interjero konteksto.
Čia nėra nereikalingų, dėmesį atitraukiančių detalių. Baldai net neturi rankenėlių, todėl dirbant nebaisu už ko nors užkliūti. Jeigu čia nebūtų virtuvei būdingų prietaisų – kriauklės su maišytuvu ar šiuolaikiškos indukcinės kaitlentės – net neįtartum, kad tai – valgio gaminimo zona. Nors virtuvė nėra didelė, joje telpa viskas, ko reikia. Baldus gaminusios bendrovės „Gobana“ atstovai virtuvės viduryje įrengė vadinamąją „salą“, prie kurios vyksta pagrindinė valgio ruoša. Kita virtuvinių baldų dalis pastatyta prie lango.
„Virtuvę įrengėme taip, kad viskas būtų vienoje vietoje, ir žmogus, nenueidamas toli į šalį, o tiesiog pasisukęs į kurią nors pusę, galėtų pasiekti viską, ko jam reikia: kaitlentę, plautuvę ar spinteles“, – pasakojo bendrovės „Gobana“ vadovas Dainius Veisas.
Virtuvės baldams buvo pasirinktos kokybiškos, prabangios ir ne per saldžiai atrodančios medžiagos, stengiantis, kad viskas derėtų prie namo visumos. Netgi stalviršiai padaryti masyvesni nei įprasta. Jie buvo pagaminti iš nelygaus, grublėto paviršiaus akmens – 80 % granito. Spintelių durelės padarytos iš nupoliruotų ir nulakuotų MDF plokščių. Toks paviršius nėra išskirtinis, bet atrodo prabangiai.
Bendrovei „Gobana“ namo savininkas patikėjo pagaminti ir didžiulę 4 m ilgio ir 3 m aukščio drabužinę. Jos apdaila – iš grūdinto matinio stiklo, o viduje sumontuota šiuolaikiškiausia furnitūra su specialiais įdėklais įvairiausiems drabužiams ir aksesuarams. Taip pat „Gobana“, šeimininko prašymu, suprojektavo ir išskirtinius lakštinio plieno baldus.
Tapo ir baldininkais
Baldais kurie, užsakovo pageidavimu, turėjo būti pagamini iš nerūdijančiojo plieno, teko pasirūpinti „Narestai“. Tai įmonei, į kurios specializaciją baldų gamyba nepatenka, tapo dar vienu iššūkiu.
„Kabyklos, veidrodžiai, praustuvės turėjo būti pagaminti iš storo nerūdijančiojo plieno. Daug kas atsisakė tokį užsakymą vykdyti, tad mums teko tapti ir baldininkais. Reikėjo rasti 4–5 įmones, kad patenkintume užsakovo pageidavimus, nes metalą teko pirkti vienoje, lankstyti – kitoje, frezuoti – trečioje, dažyti – ketvirtoje įmonėje ir po to dar patiems nuvežti visa tai užsakovui į namus“, – pasakojo V. Jankelaitis.
Būtent jam teko visas procedūras sujungti, kad būtų gautas galutinis namo šeimininkui tinkamas produktas. Namie yra ir daugiau išskirtinių baldų. Šeimininkui ypač patinka trikojis retro stiliaus krėslas, sukurtas pagal žymiojo danų dizainerio Hanso Wegnerio 1963 m. projektą.
Šviesa sklinda net iš veidrodžių
Įrengiant namo apšvietimą daugumą šviestuvų parūpinusi bendrovė „Delight“ didžiausią dėmesį kreipė į funkcionalumą. Žinoma, dizainas taip pat buvo svarbus, tad stengtasi, kad šviestuvai būtų ne tik patogūs, bet ir stilingi, derėtų prie griežtos namo aplinkos. Kadangi namo sienos ir lubos yra betoninės, čia negalėjo būti jokių įleidžiamų, o tik pastatomi ar pakabinami šviestuvai. Vonios ir tualeto apšvietimo klausimą „Delight“ atstovai išsprendė originaliai – šviesa čia sklinda iš specialių veidrodžių, kuriuose integruotas apšvietimas.
Per du aukštus esančios svetainės palubėje buvo pakabinti lengvai ir žaismingai atrodantys, tarytum gėlės išlankstyti šviestuvai. Nuo jų sklinda šiek tiek išsklaidytos šviesos, bet pagrindinė jų funkcija – estetinė.
Virtuvėje virš valgomojo stalo pakabintas apversto dubens formos šviestuvas. Jis pasirinktas norint, kad šviesa sklistų tik virš stalo. O virš darbo vietos pakabinti tokie šviestuvai, kurių skleidžiama šviesa kuo labiau išsisklaido ir krinta kuo mažesnis šešėlis.
Kadangi miegamajame lova stovi ne kaip įprasta prie sienos, o viduryje kambario, „Delight“ atstovai pasiūlė čia pastatyti jau dizaino klasika tapusį ir daug gerbėjų pasaulyje turintį įmonės „Artemide“ pagamintą „Tolomeo“ šeimos toršerą. Tokie toršerai lengvai pritaikomi ir tinka įvairiuose interjeruose. Greta lovos tokį toršerą nuspręsta pastatyti, nes jis skleidžia ir kryptinę šviesą.
Taigi, jeigu vienoje lovoje guli du žmonės, vienas jų gali skaityti, apsišviesdamas tik savo pusę ir nebijodamas pažadinti miegančiojo greta.
