„Rol Statga“, vadovaujama direktoriaus Ryčio Dijoko, nepabūgo naujos statybos rūpesčių, įvertino visus galimus rizikos faktorius ir drąsiai ėmėsi naujos gamyklos projektavimo bei statybos. Pasak „Rol Statga“ rinkodaros vadovo Dariaus Urlakio, būtent kvalifikuoti darbuotojai, valstybinių institucijų parama projektui ir iš Lietuvos lengvai pasiekiamos Rytų ir Vidurio Europos produkcijos realizavimo rinkos lėmė „Rol“ grupės sprendimą plėstis Lietuvoje. Nauja gamykla taps pagrindiniu „Rol Group“ logistikos centru, iš kurio produkcija keliaus į Europą, Kanadą, JAV, Rusiją. Naujose 12,4 tūkst. kv. m patalpose bendrovė išplės gamybos padalinį ir įdiegs modernių technologinių sprendimų – taip siekiama didinti gamybos apimtis ir gerinti technines produkcijos ypatybes. „Gavę paramą įsipareigojome sukurti 40 naujų darbo vietų, gamykla kasmet valstybės biudžetą papildys daugiau nei 718 tūkst. eurų mokesčių“, – skaičiavo R. Dijokas, bendrovės „Rol Statga“ direktorius. 

Funkcinė ir estetinė darna

Pasak „Šiaulių komprojekto“ projekto vadovo Vytauto Marcinkaus, bendrovės architektams ir inžinieriams ne naujiena didesnių komercinės paskirties objektų projektavimas, tačiau gerai paruošti naujos gamyklos projektą buvo tam tikras iššūkis. Užsakovas jiems nuo pat pradžių iškėlė uždavinį, kad, be funkcinės objekto darnos, svarbu ir estetinė išraiška, spalvinė gama ir akcentai. Projektavimas prasidėjo nuo diskusijų su statytoju apie gamyklos ypatumus ir perspektyvas, patogias ir racionalias darbuotojų buities patalpas bei darbo vietas, administracijos darbuotojų funkcinius ryšius su gamyba, reikalingus vizualinius ryšius ir kitus optimalius darbo organizavimo klausimus. Nuo pačios projektavimo pradžios darbo ėmėsi architektai, konstruktoriai, gaisrinės saugos specialistai, technologai ir interjero dizaineriai. Todėl statytojas galėjo gana greitai gauti kompleksiškai įvertintus projektinius pasiūlymus ir priimti techniškai bei ekonomiškai pagrįstus sprendimus. „Žinoma, tiek projektuojant, tiek statant buvo tobulinama gamybos technologija, kuri gamyklos projektui yra labai svarbi, – sakė V. Marcinkus. – Jau projektavimo pradžioje buvo iškeltas uždavinys gamyklą sklype suprojektuoti taip, kad liktų vietos plėtrai. Architektai pateikė visapusišką situacijos analizę, paruošė kelis galimus sklypo plano variantus. Teko atsižvelgti ir į tai, kad šiaurės rytinėje dalyje sklypas ribojasi su aerodromo pakilimo ir nusileidimo taku bei keliamu lėktuvų triukšmu. Šis veiksnys taip pat riboja pastato aukštingumą, net ant stogo montuojamų inžinerinių įrenginių, antenų ir žaibolaidžių aukštį. Įvertinus visus veiksnius, gamyklos plėtrai nutarta palikti sklypo dalį, esančią arčiau lėktuvų pakilimo tako. Aukštesnioji, administracinė, pastato dalis orientuota į F. Vaitkaus ir Pročiūnų gatvės pusę, kur pro langus atsiveria puikus vaizdas į lėktuvų pakilimo taką ir vystomą Šiaulių pramonės parką. Sklype buvo labai svarbu gerai išspręsti ir transporto organizavimą – optimaliai suplanuoti vilkikams manevruoti skirtą zoną prieš rampas ir atskirti lengvųjų automobilių statymo vietą.“

Apgalvotos erdvės

Administracinėje pastato dalyje statytojai pageidavo sukurti humanišką ir jaukią erdvę su atvira laiptine iki trečiojo aukšto ir liftu. Tai tapo centrine ir vertikaliąja pastato ašimi, apie kurią išdėstytos visos patalpos. Pirmajame aukšte suprojektuoti du įėjimai ir vestibiulis, buitinės ir poilsio patalpos įmonės darbuotojams, kambarys gamyklos apsaugininkams. Antrasis aukštas skirtas administracijos ir inžinerinio personalo darbui, įrengti pasitarimų ir poilsio kambariai. Trečiajame aukšte – didžioji erdvė gamyklos produkcijos ekspozicijai, atskira zona konferencijoms, susitikimų ir pasitarimų kambarys. Į visus pastato aukštus gali patekti žmonės, turintys fizinę negalia.

Ekonomiškas konstrukcijų pasirinkimas

Įmonė „Projektana“ šiam pastatui rengė pamatų darbo projektą, gamyklos pamatams sumontavo gręžtinius polius, galvenas ir monolitines gelžbetonio sijas (randsijas). Pamatams įrengti sunaudota apie 400 kubų betono, 14 t armatūros, dauguma polių suprojektuoti didelio diametro, inkarinius varžtus kolonoms įstatant tiesiai į polius, o tai, pasak įmonės projektų vadovo Arūno Pranaičio, leido sumažinti medžiagų kiekį ir darbo laiko sąnaudas. 

Gamykla suprojektuota iš dviejų dalių – vieno aukšto gamybai skirtos dalies ir trijų aukštų administracinės dalies. Pastatas karkasinis, iš surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų. Gamybai skirtos dalies kolonų tinklas 18 x 12 m, o administracinės dalies – 6 x 12 m. Pastato gelžbetonio konstrukcijos parinktos taip, kad nekiltų sunkumų esant reikalui pakeisti įmonės darbo organizavimo struktūr1, racionaliau išdėstant darbo vietas, žaliavų ir produkcijos sandėliavimo zonas, atskirų gamybos padalinių funkcinius ir technologinius ryšius. Naudojant gelžbetonio konstrukcijas – kolonas, sijas ir denginio plokštes – galima pasiekti I pastato atsparumo ugniai laipsnį ir gana optimaliai išdėstyti atskiras technologines zonas. Taip pat galima įrengti didesnius vidaus plotus, kurių nereikia atskirti nedegiomis atitvaromis. 

„Užsakovui pasiūlėme denginiui numatytą surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų – šlaitinių SI tipo sijų ir briaunotų TT tipo perdengimo plokščių – kombinaciją pakeisti į lygias I tipo sijas su šlaitinėmis briaunotomis STT tipo denginio plokštėmis, – teigė UAB „Betonika“ generalinis direktorius Vytautas Niedvaras. – Šis sprendimas leido 17 % atpiginti surenkamąsias denginio gelžbetonio konstrukcijas ir dvigubai – nuo 6 iki 3 mėnesių – sutrumpinti gaminių gamybos trukmę, sumažėjo bendras konstrukcijų svoris ir apkrovos pamatams.“ Iš viso šiam objektui pateikta per 2 000 m³ surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų, STT tipo denginio plokščių plotas – per 7 600 m². Gelžbetonis išsiskiria šilumos akumuliacinėmis ypatybėmis, todėl denginiui panaudotos „Consolis“ technologijos STT tipo plokštės užtikrins geresnį temperatūrinį mikroklimatą patalpose nei šiuo metu itin dažnai denginiams naudojami profiliuotojo metalo paklotai ir leis sutaupyti energinių išlaidų, skirtų pastatui šildyti ir vėsinti, – taip bus prisidėta ir prie ekologijos. Pasak UAB „Betonika“ generalinio direktoriaus V. Niedvaro, „Consolis“ sprendimais paremtas, UAB „Betonikos“ atliktas surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų dalies darbo projektas garantuoja saugią ir ilgalaikę pastato eksploataciją. 

Lauko fasadai ir stiklo konstrukcijos

Gamyklos išorinės atitvaros – dviejų spalvų surenkamosios termoplokštės su langų juostomis. Administracinės dalies išorėje naudojama fasadinė aliuminio konstrukcijų sistema su aliuminio kompozicinės plokštės elementais, o vitrinose – dviejų kamerų stiklo paketai. Aliuminio konstrukcijas lauko fasaduose, berėmio stiklo konstrukcijas mediniuose rėmuose, pastato viduje montavo įmonė „Stikmeta“. „Darbas buvo išskirtinis tuo, kad nors berėmio stiklo konstrukcijas montuojame jau 10 m. ir tikrai teko montuoti berėmio stiklo duris mediniame rėme, šį kartą medis buvo išskirtinis, jis buvo padengtas balintu medžio lukštu. Tačiau sprendimus pavyko rasti visose situacijose ir operatyviai, todėl darbai vyko sklandžiai“, – teigė įmonės direktorius Rimas Bakanauskas.

Iššūkiai – didelės apimtys

Pasak „Šiaulių komprojekto“ projekto vadovo V. Marcinkaus, užsakovas aktyviai dalyvavo visose projektavimo stadijose, domėjosi architektūros, konstrukciniais ir inžineriniais sprendiniais. Jis skyrė daug dėmesio, kad būtų ekonomiškai panaudojami energiniai ištekliai. Kad būtų visiškai užtikrinta natūrali šviesa gamybos zonose, įrengtos stoglangių ir šoninių langų juostos. Ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai šiltam vandeniui gaminti. Kompresorių šiluma naudojama šiltam dažymo linijos vandeniui ruošti. Pasak atestuotosios įmonės „Emdo“, teikiančios elektros darbų paslaugas, direktoriaus Edmundo Mendelio, įmonės specialistai šiame objekte atliko visus lauko ir vidaus elektros instaliavimo darbus. „Turime daug praktikos, tačiau šis gamyklos pastatas pagal plotus, ko gero, buvo didžiausias iš visų, kuriuose teko dirbti“, – sakė direktorius. Darbų apimtys buvo iššūkis ir įmonei „Gyvatukas“, šiame projekte atlikusiai vėdinimo ir kondicionavimo, šildymo, katilinės įrengimo, vandentiekio ir nuotekų, dujofikavimo, sifoninių lietaus sistemų įrengimo darbus. „Šio projekto išskirtinumas – didelė apimtis gamybinėje dalyje ir užsakovo reikalavimai, keliami administracinės dalies dizainui, – tvirtino bendrovės direktorius Vladislavas Stankus. – Šildyti ir karštam vandeniui ruošti panaudojome atsinaujinančiosios saulės energijos kolektorius, patalpas vėdina rekuperatoriai. Gamykloje įrengta sifoninė lietaus nuotekų nuvedimo sistema. Dažykloje – vėdinimo rekuperacinė sistema, grąžinanti šilumą nuo dažymo kamerų į gamybines patalpas. Katilinėje įrengtos akumuliacinės talpyklos, surenkančios šilumos energiją ir perduodančios šildymo prietaisams. Pagal montavimo technologijas montuojant vamzdynų sistemas reikia užtikrinti teigiamą oro temperatūrą – ne mažiau kaip 5 °C, o dirbti teko žiemą, dideliame aukštyje. Didžiuojamės, kad pavyko atlikti visus numatytus darbus, susiderinti su kitais subrangovais bei rangovu ir vieni kitiems netrukdyti.“