Neringai tvarumas pirmiausia reiškia gebėjimą suderinti skirtingus poreikius – išsaugoti unikalų Kuršių nerijos kraštovaizdį ir kultūros paveldą, kartu kuriant šiuolaikiškas gyvenimo sąlygas gyventojams ir kokybišką aplinką kurorto svečiams.

Viena svarbiausių krypčių – darnus judumas. Savivaldybė investuoja į dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą, planuoja naują dviračių taką Preiloje, stiprina viešąjį transportą ir dalyvauja kuriant integruotą Klaipėdos regiono viešojo transporto sistemą. Numatomą Juodkrantės uostą savivaldybė vertina ne tik kaip turizmo ir rekreacinės laivybos infrastruktūrą, bet ir kaip būsimą alternatyvą kelionėms automobiliu.

Į tvarumą orientuoti ir energetikos sprendimai. Savivaldybės administracija ir biudžetinės įstaigos savo reikmėms jau vartoja atsinaujinančių išteklių energiją. Planuojama saulės elektrinė „Neringos vandens“ teritorijoje, saulės energijos sprendiniai numatomi ir kelių lygių automobilių stovėjimo aikštelėje Nidoje.

„Tvarus miestas – ne tas, kuris tiesiog stengiasi įgyvendinti kuo daugiau „žaliųjų“ projektų. Svarbiausia – gebėti naujus sprendimus suderinti su tuo, kas jau sukurta ir vertinga, efektyviai naudoti turimus išteklius ir kartu kurti žmogui patogesnę gyvenamąją bei poilsio aplinką“, – teigia D. Jasaitis.

Būtent tokio požiūrio laikomasi planuojant viešąsias erdves. Nidoje numatoma šeimoms su vaikais skirta žaidimų ir laipynių erdvė netoli jūros. Čia būtina suderinti saugumą ir patrauklumą su jautrios Kuršių nerijos aplinkos apsauga. Savivaldybė taip pat prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo, iš dalies finansuodama privačių paveldo objektų atnaujinimą.

Išmaniosios technologijos Neringai aktualios pirmiausia dėl sezoniškumo. Vasarą gyventojų ir lankytojų srautai padidėja keliasdešimt kartų, todėl svarbu ne tik plėsti transporto infrastruktūrą, bet ir išmaniau naudoti tai, kas jau sukurta. Realiuoju laiku pateikiama informacija apie transporto judėjimą galėtų padėti žmonėms patogiau planuoti keliones, o savivaldybei – tiksliau valdyti srautus. Potencialo matoma ir aplinkos stebėsenos, energijos vartojimo bei viešosios infrastruktūros valdymo srityse.

Jaunam žmogui Neringa gali pasiūlyti saugią aplinką, gamtą, kultūrinį gyvenimą ir stiprų bendruomeniškumą. Vis dėlto vien gražios aplinkos nepakanka. Savivaldybei svarbios būsto, darbo, studijų ir šeimos kūrimo galimybės, todėl ieškoma būdų didinti gyvenamųjų būstų fondą, įgyvendinama studijų rėmimo programa, prioritetu laikomas Neringos gimnazijos išsaugojimas.

„Norime, kad Neringa būtų suvokiama ne tik kaip išskirtinis kurortas, bet ir kaip vieta, kurioje gera gyventi, dirbti ir auginti vaikus“, – sako meras.

Gyventojų poreikius Neringoje lemia specifinės sąlygos: geografiškai ribota teritorija, saugomas kraštovaizdis ir sezoniškai padidėjantys žmonių srautai. Todėl nauji projektai vertinami kompleksiškai. Tarp svarbių darbų – Juodkrantės uosto plėtra, kelių lygių automobilių stovėjimo aikštelė, energetikos objektai, sveikatos paslaugų įstaigų integracija su Klaipėdos universiteto ligonine.

„Turime galvoti ne vien apie tai, ko Neringai reikia šiandien, bet ir apie tai, kaip čia bus gyvenama po dešimties ar dvidešimties metų“, – pabrėžia D. Jasaitis.