Kultūros ministerija devynioliktosios Vyriausybės šimtadienį pasitinka parengtais kultūros sričiai svarbiais dokumentais, Kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) akceleravimo programa, taip pat Nacionalinei koncertų salei grąžintu istorinio pavadinimo dėmeniu. Tai – keletas esminių padarytų darbų, kurie įvyko šalia rengiamo Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano kultūros srityje.

„Per šiuos kelis mėnesius veiklos išties buvo daug, nes kultūros ministro pareigos apima ne tik strategijų rengimą ar dokumentų pasirašymą, bet ir dialogą su kultūros sektoriumi, aktyvų dalyvavimą kultūriniame gyvenime. Džiaugiuosi, kad kultūros sektoriaus atstovai įsijungė į bendrą darbą, išsakė problemas, teikė pastabas dėl rengiamo priemonių plano, kuriame Kultūros ministerija yra daugiau kaip 40 priemonių lyderė septyniuose prioritetuose, taip pat keliolikoje prioritetų remia apie 30 kitų ministerijų vedamų priemonių“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Vienas esminių Kultūros ministerijos darbų per šį laikotarpį – dabartinių geopolitinių įvykių kontekste itin reikšmingas Pasirengimo tinkamai reaguoti ir apsaugoti kilnojamąsias kultūros vertybes bei nekilnojamojo kultūros paveldo objektus ginkluoto konflikto ir kitų ekstremaliųjų situacijų atvejais stiprinimo aprašas.

Pernai vykusios mobilizacinės pratybos „Vyčio skliautas“ atskleidė, kad Kultūros ministerija įgyvendinti valstybės deleguotą mobilizacinę užduotį „Kilnojamų kultūros vertybių išsaugojimas ir apsauga mobilizacijos metu“ buvo palikta visiškai viena. Tad šis dokumentas yra žingsnis į gebėjimų ir kompetencijų tinkamai pasirengti kilnojamųjų kultūros vertybių ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugai ir reagavimui ginkluoto konflikto ir kitų ekstremaliųjų situacijų atvejais ugdymą.

Kultūros ministerija aktyviai dirbo ir prie kultūros turinio skaitmeninimo bei prieinamumo didinimo: parengtas Kultūros turinio skaitmeninimo ir jo panaudojimo veiksmų plano 2025–2027 m. projektas. Juo nustatytos ilgalaikės kultūros išteklių skaitmeninimo ir jo panaudojimo kryptys, siekiant saugoti skaitmeninį kultūros turinį ir skleisti jį kaip vertę visuomenei kuriantį žinių ir informacijos šaltinį bei pasiekti, kad kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar galimybių, patogiai per vieną sistemą pasiektų kultūros išteklius.

Šiame kontekste tęsiama ir programa „E .kultūra“, apimanti Lietuvos kultūros skaitmeninę transformaciją. Programa užtikrino daugiau nei 30 mln. eurų investiciją iš Europos Sąjungos lėšų pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“.

Taip pat pirmą kartą kompleksiškai pradėta įgyvendinti Kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) akceleravimo programa, jai skirtas finansavimas. Nuo kovo 1 d. Inovacijų agentūroje startavo KKI kompetencijų centras, kuris „vieno langelio“ principu konsultuos KKI subjektus apie finansavimo šaltinius ir galimas paskatas, taip pat eksporto, veiklos efektyvumu didinimo galimybes, analizuos KKI sektoriaus poreikius ir teiks rekomendacijas dėl trūkstamų specifinių paslaugų ir paskatų KKI, stebės savo paslaugų poveikį konsultuotų KKI subjektų veiklos efektyvumui. Planuojama, kad per metus tokiomis kompleksinėmis konsultavimo paslaugomis pasinaudos ne mažiau kaip 100 KKI subjektų.

Per šį laikotarpį Kultūros ministerija atkreipė dėmesį ir į kultūros bendruomenės išreikštą susirūpinimą dėl Nacionalinės koncertų salės pavadinimo. Šiuo metu viešosios įstaigos Nacionalinės koncertų salės pavadinimas ir įstatai jau yra patikslinti ir atkurtas istorinis tikslumas ir teisingumas: Nacionalinei koncertų salei buvo grąžintas svarbus pavadinimo dėmuo – Tautos namai.