Teigiami pokyčiai
Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė informavo, kad 2013–2014 m. nuotekų valymo duomenys šiuo metu apdorojami Aplinkos apsaugos agentūros specialistų, todėl jie dar nėra skelbiami, tačiau vertindami ankstesnius laikotarpius galime stebėti teigiamus pokyčius. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2012 m. į paviršinius vandens telkinius išleista 179,5 mln. m3 buitinių ir gamybinių nuotekų, t. y. 1,8 mln. m3 mažiau nei 2011 metais. Visą dešimtmetį nuotekų valymo kokybė sparčiai gerėjo ir 2012 m. iki nustatytų normų išvalytų nuotekų kiekis pasiekė labai aukštą 97,23 % ribą, nors 2002 m. šis kiekis tesiekė 21 %. Nepakankamai išvalytų nuotekų kiekis atitinkamai sumažėjo – 2012 m. jis sudarė tik 2,75 %, o 2002 m. – 78 % viso valytinų nuotekų kiekio. Beveik nebeliko išleidžiamų nevalytų buitinių ir gamybinių nuotekų (2012 m. – 0,02 %). Taigi į paviršinius vandenis išleistų nevalytų ir nepakankamai išvalytų nuotekų kiekiai labai sumažėjo, o išvalytų iki nustatytų normų nuotekų kiekis beveik pasiekė 100 %. 2012 m. pagrindiniai teršalai pasiekė žemiausias vertes nuo 2002 m.: BDS7 sumažėjo 72 %, skendinčiųjų medžiagų ir Nb – atitinkamai 42 % ir 45 %, Pb – 70 %, naftos ir jos produktų – 52 %. 2012 m. į paviršinius vandens telkinius patekusių pagrindinių teršalų kiekius palyginus su 2011 m. patekusiais kiekiais, matyti, kad į paviršinius vandenis su nuotekomis išleidžiamų teršalų kiekiai sumažėjo apie 14 %. Vandenų departamento direktorės teigimu, nuotekų valymo rodikliai šiuo metu yra dar geresni nei 2012 m. (procentinis pokytis nežymus).
„Nuotekų užterštumas atskiruose miestuose gana skirtingas. Tai priklauso nuo prijungtų gyventojų skaičiaus, pramonės įmonių skaičiaus ir tipo, į nuotakynus patenkančio kritulių ar įsiskverbiančio vandens kiekio ir t. t. Užterštumas atskirais teršalais priklauso nuo to, kokią veiklą vykdančios ir kokias medžiagas, žaliavas naudojančios įmonės savo nuotekas išleidžia į miesto tinklus. Pramonės įmonės turi teisę ir pačios tvarkyti, ir į aplinką išleisti savo nuotekas, laikydamosi nustatytų reikalavimų“, – aiškino Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Valūnas. Lietuvoje didžiausia dalis (apie 60 %) visų pagrindinių teršalų išleidžiama trijuose regionuose, kuriuose išsidėstę didmiesčiai, t. y. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
Pasak I. Valūno, centralizuotomis sistemomis surinktos nuotekos biologiškai valomos miestų nuotekų valymo įrenginiais. Biologinis valymas – svarbi nuotekų valymo proceso dalis. Jo metu mikroorganizmai suskaido ir maistui suvartoja nuotekose esančius organinius teršalus, taip išvalydami vandenį. Biologinio valymo metodai pagrįsti bakterijų gebėjimu maitintis įvairiomis organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis, esančiomis nuotekose. Bakterijų fiziologinės galimybės maisto medžiagų ir aplinkos sąlygų atžvilgiu labai įvairiapusiškos. Tai leidžia iš nuotekų pašalinti beveik visus organinius junginius.
Įgyvendinami vandentvarkos projektai
Pasak Vandenų departamento direktorės A. Kniežaitės-Gofmanės, lemiamą reikšmę išleidžiamų teršalų kiekiui mažėti turėjo padidėjęs nuotekų valymo įrenginių išvalymo efektyvumas. Pagal 2007–2013 m. finansavimo programą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ pastatyta naujai, rekonstruota ar renovuota 2 307 km nuotekų tinklų ir
93 nuotekų valymo įrenginiai. Iki 2015 m. pirmojo pusmečio pabaigos prie naujai įrengtų centralizuotų nuotekų tinklų prijungti 96 748 gyventojai. Šiuo metu baigta įgyvendinti 113 vandentvarkos projektų, dar įgyvendinami 45 projektai. Iš viso finansuota projektų už beveik 528 mln. eurų. Pagal 2014–2020 m. finansavimo programos priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ projektams numatoma skirti iki 150 mln. eurų lėšų iš ES struktūrinių fondų. Projektų atranka pagal priemonę atliekama planuojant regiono projektus. Stebėsenos rodikliai, kuriuos reikia pasiekti iki 2023 m. pabaigos, t. y. nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas procentais (90 %); gyventojų skaičius, kuriam: bus teikiamos pagerintos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugos (39 tūkst. gyventojų), teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais (14 tūkst. gyventojų), teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais (26 tūkst. gyventojų); rekonstruoti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklai (400 km).
„Centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos yra pakankamai išplėtotos miestuose ir miesteliuose, t. y. tankiai apgyvendintose teritorijose, – pabrėžė Vandenų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas I. Valūnas. – Jų diegimas rečiau apgyvendintose teritorijose turėtų būti atsakingai įvertintas ekonominiu ir aplinkosaugos aspektu. Esamų vamzdynų pralaidumas (galimybė aptarnauti augantį vartotojų skaičių) taip pat pakankamas. Dėmesys atkreiptinas į vamzdynų, ypač senesnių, nesandarumą, dėl kurio nuotekos gali patekti į gruntą ir jį užteršti arba gruntinis vanduo gali patekti į nuotakyną ir padidinti tvarkomų nuotekų kiekį, kartu ir sąnaudas, reikalingas joms tvarkyti.“
Teisiniai reglamentai
Pagrindiniai aplinkosaugos reikalavimai nustatyti Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236. Šiuo teisės aktu reglamentuojamas centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis surenkamų buitinių ir komunalinių nuotekų tvarkymas, nustatomos sąlygos gamybinėms nuotekoms išleisti į gamtinę aplinką ir aplinkos kokybės normos, t. y. didžiausia leidžiama teršiančių medžiagų koncentracija paviršiniuose vandens telkiniuose ir į aplinką išleidžiamose nuotekose. Poveikis paviršiniam vandens telkiniui vertinamas pagal organinę taršą, bendrą azotą ir bendrą fosforą. Buitinių nuotekų ir pagal sudėtį joms analogiškų gamybinių, komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kurių našumas iki 2 000 GE, valymo įrenginių projektavimą, tiekimą, statybą, paleidimą, naudojimą ir kontrolę reglamentuoja aplinkos ministro
2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. D1-412 „Dėl nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento patvirtinimo“.
Sumažėjo pažeidimų
Nuotekų tvarkymo reglamentas draudžia nuotekas skleisti ant žemės paviršiaus. Atsakomybė už aplinkos teršimą nuotekomis numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51 (6) straipsnyje – aplinkos teršimas nuotekomis užtraukia baudas net iki 2 900 eurų. Vandenų departamento duomenimis, aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų vandens sektoriuje skaičius mažėja jau trečius metus iš eilės. 2012 m. nustatyta 860 šios srities pažeidimų, t. y. 10 % mažiau, negu buvo užfiksuota
2011 metais. 2012 m. duomenimis, palyginti su 2002 m., nuo kurių išryškėjo administracinių teisės pažeidimų vandens sektoriuje skaičiaus mažėjimo tendencija, tokių pažeidimų sumažėjo daugiau nei 60 %.
