Vienoje progresyviausių Nyderlandų architektų studijų dirbanti architektė Elena Staškutė prieš kelias dienas turėjo ypatingą progą džiaugtis – jos ir kolegų iš architektūros studijos „Orange Architects“ projektas – aukščiausių tvarumo standartų pastatas Amsterdame – „Jonas“ Nyderlandų architektų asociacijos (BNA) buvo pripažintas metų pastatu.

„Jonas“ įsikūręs pačioje Amsterdamo IJburgo širdyje. IJburgas yra viena iš dirbtinių aplink miestą esančių salų, kuriose daugiausia įrengta gyvenamoji aplinka šeimoms.

Projektas užbaigia IJburgo centrą, kuris organizuotas aplink prieplauką. Jame numatytas naujas gyvenamasis pastatas su komercinėmis ir socialinėmis patalpomis bei turtinga viešąja erdve.

Žurnalas STRUCTUM organizuoja dar vieną konferenciją ir šį kartą kvies pasinerti į tvarių pastatų kūrimo temas. Statybų sektorius yra viena iš didžiausių pramonės veiklų, kuri palieka vieną didžiausių CO2 pėdsakų, todėl itin svarbu ieškoti alternatyvių sprendimų, prisidedančių prie Žemės klimato apsaugojimo.

Birželio 1 d. Vilniuje vyks konferencija „Tvarių pastatų ateitis: bioklimatinė architektūra, inovatyvi inžinerija ir medinė statyba“. Joje viena iš pranešėjų bus „Orange architects“ vyresnioji architektė Elena Staškutė.

Pranešimo tema – „Kaip biuro tvarumo misija įgyvendinama „Orange architects“ projektuose nuo koncepcijos iki realizavimo“.

Kviečiame registruotis į konferenciją!

Dalyvavimas nemokamas, vietų skaičius ribotas.

– Elena, daugiausiai dirbate su tvarių pastatų projektais. Ar galite palyginti, koks vystytojų ir užsakovų požiūris į tokius pastatus Nyderlanduose ir Lietuvoje?

– Palyginti nelabai galiu, nes patirties Lietuvoje daug neturiu. Nyderlanduose tvarumas yra neatsiejama kiekvieno projekto dalis. Projektai turi atitikti tam bent minimalius tvarumo reikalavimus keliamus ES.

Dažnai aukštesni tvarumo reikalavimai yra keliami savivaldybių rengiamuose projektuose. Jei nori laimėti konkursą, tvarumas dažnai yra vienas svarbesnių vertinimo kriterijų. Todėl vystytojams ir užsakovams pasirinkimo lieka mažai.

Visgi, nėra lengva įtikinti užsakovus integruoti daugiau tvarių priemonių, nei reikalaujama. Todėl čia architektų vaidmuo tampa labai svarbus, jau nuo pat projekto pradžios, apgalvoti tvarius aspektus, kuriuos projektas galėtų turėti ir kaip galima labiau juos integruoti į bendrą pastato koncepciją.

Pavyzdžiui, „Orange architects“ biure turime savo išplėtotą „World, We Value“ tvarumo sistemą, kuri tapo neatsiejama kiekvieno projekto dalimi, nuo pat projekto koncepcijos iki įgyvendinimo. Ją naudojame tiek vidiniams dizaino procesams, tiek komunikacijai su užsakovais.

– Kokių pagrindinių sprendimų reikia, kad pastatas būtų neutralus klimatui ir neterštų aplinkos bei tausotų energiją?

– Matyt nėra kelių sprendinių, ir jie kiekviename projekte gali būti skirtingi, priklausomai nuo klimato sąlygų, pastato vietos, paskirties ir naudojimo.

Galima suprojektuoti medinį, gerai izoliuotą pastatą, su atsinaujinančia energija, bet jei pastatas nutolęs nuo urbanizuotų teritorijų, o pasiekti pastatą kasdien naudojamas benzininiai automobiliai, tai šio nors ir klimatui neutralaus pastato naudojimas, terš aplinką.

Svarbu galvoti globaliai ir pasverti niuansus, ne tik kaip pastatas bus pastatytas, bet kaip jis bus naudojamas ir kokia šio pastato ateitis po 50 at 100 metų.

– Ar tvaraus pastato realizacija kainuoja kur kas daugiau lėšų?

– Taip, ypatingai stambesnių projektų. Dėl to, jog statybų sektorius vis dar pratęs prie tradicinių statybos metodų, tradicinių medžiagų betono, mūro.

O, pavyzdžiui, medinės konstrukcijos naudojimas didesnio masto projektams reikalauja papildomų tyrimų, žinių sertifikatų.

Visgi, nereiškia, jog visi tvarūs sprendimai yra brangesni. Čia vėlgi, svarbi architekto išmonė, protingas erdvių išplanavimas gali sumažinti energijos sąnaudas, be papildomų išlaidų galima išsaugoti egzistuojančią augmeniją, rinktis vietines arba antrines medžiagas pastatų apdailai ir panašiai.

Savo projektuose mes, taip pat, bandome rasti balansą tarp brangesnių tvarumo priemonių ir vietų, kur galima išlaidas sumažinti, jog galiausiai projektas tilptų į biudžetą ir būtų įgyvendintas.

– Anksčiau pastatų sektoriuje itin vertino modernumą ir prabangą, tačiau išryškėjo naujas faktorius – tvarumas. Ar galima tai apjungti, ar prabangai, tokiai, kokią buvome pratę suprasti, laikas jau suskaičiuotas?

– Nereiškia, jog tvarus pastatas negali būti estetiškai patrauklus ar turėti įspūdingas erdves. Apjungti tvarumą, ir tai kaip mes supratome architektūrą prieš tai, ir yra viena didžiausių architekto užduočių šiandien.

Manau, kad „Orange architects“ projektas „Jonas“ puikiai iliustruoja, jog pastatas turintis aukščiausią „BREEAM Outstanding“ – darnaus ir gamtai draugiško pastato sertifikatą, gali turėti aukštos kokybės architektūrą.

– Ar jums žinoma tvarumo imitavimo (angl. greenwashing) problema? Ar su ja susiduriate? Gal pateiksite pavyzdžių?

– Galbūt esu pernelyg optimistiška, bet manau, jog ši problema po truputį išgyvendins. Manau, kad bendras suvokimas apie tvarumą architektūroje sparčiai auga, ir visuomenė supranta, jog tik žaliais fasadais klimato kaitos problemų neišspręsime.

Labai svarbu, jog pastato tvarumas būtų apskaičiuojamas, tuomet labai paprasta pamatyti, kokius išties tvarumo aspektus pastatas turi. Tam naudojami pastatų tvarumo vertinimo metodai kaip BREEAM, LEED, ir pan.

Kviečiame registruotis į konferenciją ir išgirsti E. Staškutės pranešimą gyvai!

Dalyvavimas nemokamas, vietų skaičius ribotas.

Renginys Facebook