KOKS YRA DAŽNIAUSIAS PRADINIS RENOVACIJOS PROCESO SCENARIJUS?
Pagrindinė bėda ta, kad visi dabartiniai renovacijos procesai, projektų sudarymas ir įgyvendinimas vyksta pagal vieną dokumentą – investicinį planą. Nors jis yra pats svarbiausias užsakant modernizacijos procesą, iš tikrųjų jam skiriama mažiausiai lėšų ir dėmesio. Mūsų asociacija dalyvavo ne viename daugiabučių namų gyventojų susirinkime ir pastebėjo tokį scenarijų: dažniausiai į susirinkimą atvykęs investicinio plano rašytojas, neatsižvelgęs į konkrečias užduotis ir pageidavimus, pasiūlo standartinį C klasės planą, kuriame už minimalią kainą pateiktas minimalus priemonių paketas. Kodėl būtent C? Todėl, kad tai yra paprasta, tokie planų šablonai jau yra paruošti, kainuoja apie 300 eurų, taigi nereikia vargti, vaikščioti po butus… Dažnai duomenys plane neatitinka realybės, todėl rangovams sunku dirbti, o norint parengti aukštesnės klasės, pavyzdžiui, A arba B, investicinį planą reikia įdėti pastangų, jo kaina gali siekti ir 1 000, ir net 1 500 eurų. Taigi taip ir susisuka – ką turime, tą ir parduodame. Kas iš to išeina? Aptariant visada atsiranda žmogus, kuris klausia: o kaip mums padaryti labai efektyviai? Tuomet visiems susirinkusiesiems pasakoma: taip, papildomai jums reikia šiltinimo medžiagų, tam tikrų sandarinimo priemonių, reikia baisiausio ir visiems neaiškaus dalyko – priverstinės vėdinimo sistemos. Tuomet pasirodo, kad tas minimalus planas, kuris ir taip žmones išgąsdino (juk daugiabučiuose namuose negyvena tie, kurių sąskaitose dūlėja milijonai), pareikalaus dar antra tiek lėšų, kad jie gautų mistinę, jiems nežinomą ir neaišku kokią naudą duosiančią aukštesnę A klasę. O kas yra užsakovas? Užsakovas yra bobutė, žiūrinti pro langą, kaip balandžiai lesa jos batoną, ji ne savo noru ateina į susirinkimą, jai ten rodo įvairius skaičius, atsiranda žodžiai „bankas“, „valstybė“, paskui viskas susipainioja, ir tas užsakovas sako: ne, jei jau skriaudžiate, tai bent minimaliai. Nes renovacija suvokiama kaip skriauda, o ne kaip nauda. Ir čia užsiveria visi vartai, tad apie jokį naudingumą niekas nebešneka.
O KOKS YRA EFEKTYVUSIS VARIANTAS?
Štai kita situacija: ateina investicijų ruošėjas, kuris pateikia planą su visu A klasės komplektu. Jame jau viskas įskaičiuota ir numatyta. Tada sakoma: jeigu norite mažinti kainą, meskite iš plano kurį nors punktą, pavyzdžiui, vėdinimą, langų keitimą ar ką nors kita, tačiau tuomet atsakingi būsite patys, nes efektyvumas suprastės. Be to, reikia nepamiršti, kad šiandien pagal daugiabučių namų renovacijos vystymo programas viskas yra įmanoma, priklauso tik nuo to, ko aš noriu pasiekti.
Finansavimą garantuoja valstybė, skiria bankai. Žmogus, investuodamas 11,5–14,5 tūkst. eurų, kurių nemažą dalį dar subsidijuoja valstybė, per 20 m. gali sutaupyti apie 52 tūkst. eurų. Tie skaičiai labai akivaizdžiai rodo, koks skirtumas liks žmogaus kišenėje ir kiek toje kišenėje sumažės, atsisakius kokios nors vienos modernizacijos dalies. Taigi dažniausiai tas pirminis paketas ir yra patvirtinamas.
KOKIE GALIMI BŪDAI NORINT PASIEKTI A KLASĘ? KO TAM REIKIA?
Pradėkime nuo struktūros: turime investicinio proceso rengėją, kuris gyventojams kompetentingai paaiškina, kokiomis priemonėmis ir už kokią kainą pastatas bus renovuotas iki A klasės. Antra dalis: perkamas projektavimas ir rangos paslaugos. Pagal dabartinę praktiką už tokį projekto įgyvendinimą atsakingas generalinis rangovas, jis stengiasi, kad būtų gerai suprojektuota ir padaryta. Tačiau geriausias variantas būtų toks: projektuotojo atsakomybė būtų atskirta nuo rangovo, šis už realią kainą pagal realius kiekius nupirktų rangos paslaugas, surinktų kvalifikuotus darbuotojus, o rangovo darbus stebėtų techninės priežiūros atstovai. Tuomet visi proceso dalyviai atsistotų į savo vietas. Juk jei rangovas pagal gerai apgalvotą projektą nori kokybiškai dalyvauti rinkoje, kai jam nereikia vienur pinigų nuimti, kitur pridėti, jis turi visas sąlygas tinkamai įgyvendinti projektus. Aišku, visada bus tokių vienadienių kompanijų, kurios įšoka į rinką ir vėl dingsta, bet aš tikiuosi, kad tokių bus vis mažiau.
Taigi reikia tik inciatyvos, noro, realaus investicinio plano ir penkių sudedamųjų dalių, be kurių to efektyvumo nepasieksi. Pirma – apvalkalas: sienų, stogo, rūsių šiltinimas. Į šį apvalkalą kaip termosą įvelkamas būstas. Apvalkalo storis ant sienos apskaičiuojamas. Lietuvos sąlygomis optimalus apvalkalo storis – 25–35 centimetrai. Tai priklauso nuo naudojamų medžiagų. Toliau – sprendiniai, kaip langų montavimo vietose išvengti susidarančių šilumos tiltelių. Juk lango sumontavimas į konstruktyvą ar apšiltinimo medžiagą darbų apimtimi nelabai tesiskiria, bet efektas didžiulis, taip pat ir kitų šiluminių tiltelių sprendiniai. Trečias klausimas: sandarumas. Kadangi pastatas senas, ir taip yra visokių nesandarių vietų ir plyšių. Pateikiama daug sprendimų, kaip garantuoti sandarumą. Ketvirtas dalykas: langai, kurie turi būti efektyvūs, neišleisti šalčio, jei yra galimybė, turėtų įleisti į vidų saulutę ir beveik visais modernizavimo atvejais turi būti keičiami. Penktas: vėdinimas su šilumogrąža. Juk jei tik apšiltiname, užsandariname ir atsisakome vėdinimo, užsidarome į dėžutes ir gauname šiltnamio efektą bei sergančio namo sindromą. Taigi toks yra paketas, be kurio bet kokių sprendimų efektyvumo pasiekti neįmanoma.
Deja, blogos patirties modernizuojant iki C klasės jau yra, ir dažnai išgąsdina pokyčių baimė, tačiau procesas tikrojo efektyvumo link, nors ir mažais žingsneliais, juda. Mes, kaip asociacija, labai džiaugiamės, kad tas procesas nepajudėjo aklai, vadinasi, yra galimybė sustoti, pamąstyti, pradėti viską iš naujo, jau apgalvotai ir kokybiškai.
KOMENTARAS PAROC
Energiškai naudinga renovacija turėtų tapti išmintinga investicija
Pasak dr. Audronės Endriukaitytės, „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovės Europai ir Baltijos šalims, šiuo metu atliekama senų daugiabučių namų renovacija yra geras ir prasmingas procesas, tačiau žvelgiant į ateitį vertėtų pagalvoti ne tik apie didesnį pastatų energinį naudingumą, bet ir apie naujos gyvenamosios aplinkos kūrimą. Būtų išmintinga jau dabar imtis eksperimentinių, bandomųjų renovacijos projektų, siekiant senus būstus paversti itin efektyviais ar net beveik nulinių energijos sąnaudų pastatais su kokybiška nauja gyvenamąja aplinka.
„Paroc“ kompanija turi nemažai patirties realizuojant tokius projektus Šiaurės šalyse. Tai ir „Innova“ daugiabučio namo modernizavimo sprendinys, ir individualių gyvenamųjų namų renovacijos projektai „Renzero“, ir pasyviųjų namų projektai. Šia patirtimi galima pasinaudoti ir Lietuvoje, kai ką pritaikyti mūsų klimato sąlygoms. Tuomet turėtume galimybę pasižiūrėti, kaip toks modelis veikia ir ar pasiteisina, – teigė specialistė. – Investicija į senų pastatų modernizavimą turėtų apimti ne tik energijos sąnaudų mažinimą, bet ir kitus labai svarbius gyvenamosios aplinkos gerinimo aspektus: pastatų ilgalaikiškumą ir konstrukcijų apsaugą nuo drėgmės poveikio, didesnį saugumą ir gaisro rizikos mažinimą, geresnę garso izoliaciją ir efektyvesnę apsaugą nuo triukšmo, komfortiškesnį ir sveikesnį mikroklimatą būstuose. Būtų išmintinga renovuojant būstus siekti daugiau nei vien tik mažesnių sąskaitų už šildymą.“
DAUGIAU INFORMACIJOS APIE IŠMINTINGĄ INVESTICIJĄ ŠILTINANT PASTATUS RASITE:
HTTP://PAROC.LT/CAMPAIGNS/ISMINTINGA-INVESTICIJA
EKSPERTO ZONA
LAIMONAS ZMEJAUSKAS,
UAB „Gealan Baltic“ kokybės skyriaus vadovas
ŠIUO METU LIETUVOJE NĖRA REGLAMENTUOTA, KOKIUS LANGUS REIKĖTŲ RINKTIS PAGAL PASTATŲ ENERGINES KLASES. LANGŲ PROFILIUOČIŲ IR LANGŲ GAMINTOJAI PATEIKIA TIK PASIŪLYMŲ, KAIP TEISINGAI PARINKTI LANGUS. PAGAL VOKIETIJOS REIKALAVIMUS PASYVIAJAM NAMUI, TURI
BŪTI NAUDOJAMI LANGAI,
KURIŲ UW=0,8 W/(M2•K), O ĮVERTINUS MONTAVIMO SIŪLĘ UW=0,85 W/(M2•K). ŠI PRAKTIKA TAIKOMA IR LIETUVOJE. PASIEKTI ŠIĄ CHARAKTERISTIKĄ VISIŠKAI ĮMANOMA.
Atsižvelgiant į pastato atitvarinių konstrukcijų konfigūraciją, langų dydį, sandarumą ir orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, šilumos nuostoliai dėl langų gali siekti 20–25 %, o kartais net daugiau. Pagal galiojantį Statybos techninį reglamentą STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ valstybės arba savivaldybių lėšomis statomuose arba rekonstruojamuose pastatuose montuojami langai turi atitikti tam tikrus reikalavimus, o lango šilumos perdavimo koeficientas turi būti Uw=1,4 W/(m2•K). Langas, kad ir koks būtų geras, visada bus šaltesnis už šiuolaikinę sieną, kurios šilumos perdavimo koeficientas U < 0,2 W/(m2•K) ((atsižvelgiant į pastato paskirtį). Todėl architektai, projektuodami naują pastatą ar seno pastato renovaciją, turi tai įvertinti ir nedaryti ištisinių stiklinių sienų, nes kuo didesni langai, tuo didesni nuostoliai. Langų turi būti tiek, kiek reikia dėl šviesos, ir ne daugiau. Jie turi būti pasirenkami, atsižvelgiant į šilumines charakteristikas, atsparumą oro laidumui, vėjo apkrovai ir stiklo paketų „g“ faktorių, t. y. saulės energijos laidumo kriterijų. Atsižvelgiant į sienos konstrukciją, langai gali būti montuojami angoje, iš dalies išsikišę, visiškai išsikišę į apšiltinimo sluoksnį. Kokį būdą naudoti, turi nustatyti projektuotojai. Montuojant gaminius rekomenduojama naudoti tokias detales, gembes, kad nesusidarytų šalčio tiltų (pavyzdžiui, iš anglies pluošto). Siūles labai svarbu tinkamai užsandarinti, kad į jas nepatektų drėgmės nei iš patalpos, nei iš lauko, jos nebūtų perpučiamos vėjo.
Renovuojant pastatą gyventojai dažnai teigia, kad jų langai yra neseniai keisti, bet jie nesupranta, kad tokio lango charakteristikos ir montavimo kokybė gali neatitikti projektinių reikalavimų. Šiltinant pastatą gali keistis lango montavimo vieta ir matmenys. Gyventojai dažniausiai nežino, kokie stiklo paketai sudėti jų languose, kokių charakteristikų langų profiliuočiai. Tam būtina turėti pirkimo dokumentus ir CE eksploatacinių savybių deklaracijas (jų dažniausiai nėra). Norint įvertinti montavimo siūlės būklę, reikia atidaužyti angokraščius ir pan. Tai darbas, kainuojantis labai daug laiko ir neduodantis galimybės pritaikyti kokių nors tipinių sprendimų. Nustatyti seno lango faktines charakteristikas dažniausiai neįmanoma arba per brangu. O rezultatas bus toks, kad nė vienas statybininkas ir projektuotojas nenorės prisiimti atsakomybės už kieno nors langus, jei pastatas nepasieks projektinių C klasės ar aukštesnių reikalavimų, todėl renovuojant pastatą keičiami visi langai.
