Rugsėjo pradžioje rekonstrukcijai uždarytame Palangos oro uoste bus atnaujintas ne tik kilimo ir tūpimo takas, peronas ir riedėjimo takas – rekonstrukcijos metu diegiami tvarūs inžineriniai sprendimai, dėl kurių visi procesai taps draugiškesni aplinkai.
Kartu su kitais Lietuvos oro uostų tinkle esančiais oro uostais Palangos oro vartai siekia ateityje tapti nulinės CO2 emisijos oro uostu.
Pasak Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Mariaus Gelžinio, rekonstrukcijos metu diegiami konkretūs aplinkai draugiški sprendimai reikšmingai prisidės prie visų trijų oro vartų keliamo tikslo – pasiekti nulinio anglies dvideginio (CO2) emisijų į aplinką.
„Į ilgalaikius tvarumo siekius žiūrime atsakingai, dėl šios priežasties pavasarį prisijungėme prie Europos oro uostų iniciatyvos „Net Zero“, kuria siekiama vėliausiai iki 2050 metų pasiekti nulį CO2 emisijų į aplinką.
Žinoma, suprantame, kad kova su klimato kaita yra kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja ne tik oro uostai, bet ir čia veikiantys verslai, prireiks dar nemažai padaryti iš infrastruktūros valdymo pusės, tačiau ateities vizija aiški ir be modernios infrastruktūros kaip pagrindo – negalėtume tikėtis jokio pozityvesnio proveržio šia linkme.
Neabejojame, kad tikslingai dirbdami, pagrindinį „Net Zero“ tikslą pasieksime gerokai greičiau nei tai numatyta ilgalaikėje programoje“, – sako M. Gelžinis.
Taupys elektros energiją
Rekonstrukcijos metu Palangos oro uoste bus iš esmės pertvarkyta signalinių žiburių sistema, kuri taps ne tik efektyvesne, bet ir draugiškesne aplinkai. Pagal projektą naudotos metalo halogenų lempos bus pakeistos taupiais LED žiburiais. Atliekant šiuos darbus bus nutiestas 95 kilometrų ilgio kabelių tinklas ir įrengta 667 naujų žiburių.
Tikimasi, kad elektros energijos suvartojimas vien tik tako apšvietimui po rekonstrukcijos sumažės apie 20 proc., panašius sutaupymo rodiklius po modernizacijos rodo Vilniaus oro uosto statistika.
„Kiek tiksliai bus sutaupyta elektros energijos dabar pasakyti sudėtinga, nes tai priklauso nuo eismo oro uoste intensyvumo. Bet žinome, kad įrengus LED sistemą Vilniaus oro uoste, per penkerius metus buvo sutaupyta beveik 450 MWh elektros energijos.
Tiek užtektų aprūpinti elektra daugiau nei du šimtus vidutinių namų ūkių visus metus“, – pasakoja M. Gelžinis.
Palangos oro uosto rekonstrukcijos metu taip pat bus sprendžiamas CO2 mažinimo klausimas, pačiame perone diegiant specializuotus orlaivių elektros maitinimo įrenginius (GPU) tam tikrose lėktuvų aikštelėse.
Juos įrengus, Palangos oro uoste bus galima mažinti anglies dvideginio emisijų išmetimą – daugeliu atvejų nebereiks anksčiau dyzeliniais automobiliais atgabenamų prie lėktuvo elektros energijos įrenginių.
Paviršinių nuotekų surinkimas
Rekonstruojant Palangos oro uosto dangas – bus pertvarkyta paviršinių nuotekų surikimo bei valymo sistema, kuri taps daug efektyvesne. „Vienas itin svarbių kokybinių pokyčių – mes turėsime galimybę surinkti paviršines nuotekas.
Tai itin svarbu šaltuoju sezonu, kai lėktuvai prieš pakylant padengiami specialiu skysčiu nuo apledėjimo. Surinktas nuotekas ateityje bus galima vežti perdirbti į Vilniaus oro uostą, kuriame numatoma įrengti tokių nuotekų perdirbimo gamykla“, – sako M. Gelžinis.
Latvijos bendrovės „A.C.B.“, kuri šiuo metu atlieka Palangos oro uosto rekonstrukciją, vykdomasis direktorius Armands Svikis sako, kad visi darbai vykdomi pasitelkiant tvarias technologijas ir šiuolaikinius sprendimus.
„Tokius pačius sprendimus naudojome rekonstruodami Vilniaus bei Rygos oro uostus, tad esame užtikrinti jų efektyvumu“, – pažymi A. Svikis. Darbus Palangos oro uoste vykdome pagal visus būtinus aplinkosaugos reikalavimus, darbų saugumas yra prižiūrimas pagal visus oro uostų bei mūsų vidinius standartus“.
Beveik visos rangovo panaudotos medžiagos bei po rekonstrukcijos liksiančios statybinės atliekos bus perdirbtos: frezuotas asfaltas, mineralinės medžiagos, betonas bus iš anksto paruošti pagal egzistuojančius standartus ir vėl naudojami statybose arba laikiniems statybų poreikiams tenkinti.
Planus koregavo pandemija
Be „Net Zero“, visi trys oro vartai dalyvauja tarptautinėje oro uostų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) valdymo programoje „Airport Carbon Accreditation“, kuriai priklauso apie pustrečio šimto oro uostų visame pasaulyje. Dalyvavimas programoje įpareigoja vertinti ir mažinti ne vien elektros energijos, tačiau ir šiluminės energijos, kuro, cheminių medžiagų, o tolesniuose žingsniuose – ir aviacinio kuro sąnaudas.
Palangos oro uostas jau 2021 metais turėjo pereiti į antrąjį šios programos etapą, tačiau dėl COVID-19 pandemijos oro uostams sumažinus veiklos apimtis – tikslas perkeltas į kitus metus.
Planuojama, kad ateityje visi Lietuvos oro uostai pasieks nulinę CO2 emisiją. Šiuo tikslu planuojama visų oro uostų teritorijoje aktyviau plėsti saulės elektrines – tokia jau yra įrengta ant Vilniaus oro uostui priklausančio VIP terminalo stogo. Lietuvos oro uostai didžiąją dalį savo transporto priemonių pakeitė į varomas elektra arba hibridiniais varikliais, tokiu pavyzdžiu skatinami sekti ir oro uoste dirbantys verslai.
M. Skuodis: kalbame apie grandiozinius projektus, bet sunkiai įgyvendiname ir paprastesnius
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad norint statyti naują oro uostą tektų uždaryti ir Vilniaus bei Kauno oro uostus. Politikas tikisi, kad rekonstravus Palangos oro uostą atsiras naujų skrydžių krypčių.
„Lietuvoje kartais esame linkę kalbėti apie grandiozines investicijas – naują oro uostą norime statyti nepasakydami, kad jį statant reikėtų uždaryti Vilniaus ir Kauno oro uostus, kas, aš manau, ir neracionalu, ir netikslinga.
Kalbame apie grandiozinius projektus, bet kartais labai sunkiai pavyksta įgyvendinti ir paprastesnius, kad ir to paties stadiono statybas“, – „Žinių radijui“ kalbėjo susisiekimo ministras.
Pasak M. Skuodžio, Palangos oro uosto rekonstrukcijos darbai buvo būtini, nes matėsi tako įtrūkimai.
„Praėjo tako susidėvėjimo laikotarpis ir tiesiog atėjo natūralus laikas jį keisti. Kuo džiaugiamės, kad visos kryptys, tos, kurios buvo, jau bus. (…) Dėl naujų krypčių klausimas aktualus tiek Palangai, tiek kitiems oro uostams.
Mūsų tikslas – grąžintume krypčių skaičių, kuris buvo priešpandeminiu laikotarpiu. Sekasi gana neblogai – prieš pandemiją turėjome per 90 krypčių, o rudenį, jeigu niekas nepasikeis, (…) gal turėsime 86, tada reikia didinti jų intensyvumą.
Ruošiame planą, kaip užtikrinti naujas kryptis į tuos centrus, kurie atitiktų Lietuvos ekonomikos interesus“, – teigė susisiekimo ministras.
