Šiais metais Berlyno festivalyje dalyvavo beveik 2 tūkst. architektų net iš 65 pasaulio šalių, idėjų ekspozicijose pasisemti atvyko daugybė interjero dizainerių ir inžinerinių profesijų atstovų. Stendus apžiūrėjo ir renginiuose dalyvavo nemažai projektavimo naujovėmis suinteresuotų statybos verslo atstovų. Prestižiniame festivalyje organizuojami ne tik daugiausia dėmesio sulaukiantys pačių geriausių metų architektūrinių projektų skirtingose kategorijose rinkimai, bet ir įvairiausios konferencijos, parodos, kūrybinės dirbtuvės bei daugybė kitų renginių.

Pirmasis pasaulio architektūros festivalis 2008 m. buvo suorganizuotas Barselonoje, visus kitus kartus vyko tolimajame Singapūre, na, o šiemet jis vėl sugrąžintasįEuropą. Pasak ilgamečio festivalio direktoriaus Paulo Fincho, šis renginys skirtas tam, kad būtų galima džiaugtis ir pasidalinti geriausiais visame pasaulyje architektūros laimėjimais.

Renginio dalyviams galioja griežtos taisyklės. Visi kūrėjai, pageidaujantys tapti kandidatais į garbingus architektūros festivalio laureatus, privalo sumokėti dalyvio mokestį, tačiau tik 200 atrinktų pretendentų suteikiama galimybė toliau dalyvauti konkurse ir pristatyti savo projektus festivalio publikai. Jiems garantuojama, kad visos pristatytų projektų prezentacijos bus išsaugotos oficialiame festivalio internetiniame kataloge „Pasaulio pastatų direktorija“ (angl. World Buildings Online Directory).

Perdengta be atramų erdvė omnibusams

Prieš 90 metų pastačius Berlyno areną, šįmet priglobusią daugybę pasaulio kūrėjų ir lankytojų,ji buvo pradėta naudoti kaip patogus depas omnibusams ir buvo laikoma vienu didžiausių Europoje pastatų su perdengta be atramų erdve. Nuo 1993 m. ši istorinė arena naudojama kultūros renginiams organizuoti, tačiau šiems poreikiams ji tapo dar geriau pritaikyta tik 2000 m., po to, kai buvo sėkmingai įgyvendintas šiuolaikinės rekonstrukcijos projektas. Parinkta tokia šių metų architektūrinio renginio vieta tarsi atliepė praėjusio festivalio gaires – šiemet apdovanojimuose akivaizdžiai triumfavo projektai, idėjiškai sujungiantys senas ir naujas erdves, tradicinius amatus ir šiuolaikinių technologijų galimybes bei išsaugantys objektų kultūrinę ir urbanistinę atmintį.

Berlyno festivalyje buvo išdalyti apdovanojimai 32 kategorijose, kurios tradiciškai buvo suskirstytos į tris sekcijas: įgyvendintų projektų, ateities projektų ir landšafto projektų. Šių metų žiuri komisijos darbui vadovavo garsusis britų architektas seras Davidas Chipperfieldas, vokiečių architektė Louisa Hutton ir Londono Bartletto architektūros mokyklos profesorius Frédéricas Migayrou. Buvo skirti trys prestižiniai festivalio apdovanojimai: „Geriausias pasaulyje projektas“, „Ateities projektas“ ir „Metų landšaftas“.

Tituluotieji…

2016 m. geriausiu pasaulyje pastato projektu tituluotas Nacionalinio muziejaus Ščecine projektas, kurio autorius – architektas Robertas Konieczny ir jo architektūros studijos „KWK Promes“ (Lenkija) projektuotojai. Tai požeminis kosminės atmosferos minimalistinis muziejus po plačia, banguojančio reljefo viešąja aikšte šalia Barozzio Veigos Ščecino filharmonijos salės – pastato, kuris pernai pelnytai laimėjo Ludwigo Mieso van der Rohe’o vardo šiuolaikinės architektūros apdovanojimą. Pasak architekto D. Chipperfieldo, šis projektas praturtina miestą ir jo gyvenimą. Muziejus sieja tris vietos istorijos laikotarpius: laiką prieš Antrąjį pasaulinį karą, karo destrukcinį ir pokario vystymosi periodus, palikusius reikšmingą urbanistinę spragą miesto centre. „Tai – ne tik muziejus, bet ir topografijos dalis. Leistis po žeme – reiškia tyrinėti miesto atmintį ir archeologiją, na, o virš žemės matoma pastato dalis su banguotu stogu gali būti interpretuojama ir naudojama įvairiais būdais. Tai architektūrinis sprendimas, kuris apie praeitį kalba optimistiškai, poetiškai ir kūrybiškai“, – sako jis.

Festivalio žiuri komisijos sprendimu metų „Ateities projektu“ tapo Pietų Melburno (Australija) pradinės mokyklos projektas, sukurtas australų architektų studijoje „Hayball“. Suprojektuota mokykla yra vertikalios mokyklos modelis, atliepiantis specifinį urbanistinį besivystančios „Žvejų užuolankos“, erdvės mieste, atnaujinimo kontekstą. Būsimoji mokykla, kurioje telpa 525 mokinių, taps integralia gyvenamojo rajono Montague dalimi, skirta švietimo ir bendruomeninei veiklai. Festivalio „ypatingosios žiuri“ nariai architektai Kimas Nielsenas, Ole Scheerenas ir Coren Sharplesišrinkošįprojektądėl jo„būdo, kuriuo erdvė interpretuoja ir skatina pedagogiką“. Jie teigiamai įvertino tai, kad mokyklos projekte sujungiamos pastato vidaus ir išorės erdvės sukuria pagal poreikį skirtingam mokymuisi pritaikytas sąlygas, ir tai, kad projekto architektai, išnaudodami pastato centrinę laiptinę kaip bendravimo ir susitikimų erdvę, įveikė sau išsikeltą vertikalios mokyklos projektavimo užduotį.

2016 m. „Metų landšafto“ apdovanojimą pelnė Kopupaka rezervatas Oklande, Naujojoje Zelandijoje. Jį suprojektavo amerikiečių inžinierių kompanijos „Isthmus“ specialistai. Tai hibridinio parko projektas, kuriame lietaus vandens rezervuaras yra kompleksiškai sujungtas ir neatskiriamas nuo urbanistinio sprendimo kartu su vaikų žaidimų aikštele bei riedlenčių parku. Tai tapo įmanoma, subtiliai įterpus 22 ha ploto žaliojo rezervato erdves į bendrąjį gatvių planą. Žiuri komisijos nariai gyrė projektą kaip „sėkmingą maorių tradicijų vertimą į šiandienio miesto urbanistinę kalbą, kuri yra tiek poetiška, tiek ir kūrybiška, nes sukuria kraštovaizdį, išsaugantį vietos sielą ir gamtą“.

Mažojo projekto kategorijoje laimėjo Kinijos Honkongo universiteto architektūros katedros darbuotojų sukurtas projektas „ZCB bambukų paviljonas“. Jame – viešų renginių erdvė, kuri 2015 m. vasarą buvo suformuota Statybos industrijos suvažiavimui Kaulūno įlankoje, Honkonge. Tai 37 m pločio karkasinė kreivųlinijų pavidalo struktūra iš bambukinio tinklo. Po ja – žmonėms patogi 350 m² ploto, 200 sėdimų vietų erdvė. Struktūra pastatyta iš 473 didžiulių bambukinių stulpų, kurie buvo sulenkti statybvietėje ir rankomis sujungti pagal kantonietiškas bambukinių pastolių statymo meistrystės tradicijas. Žiuri šį projektą pripažino kaip „puikų architektūrinį rezultatą ir nuostabų pažangiausio, sujungiančio žavius tradicinius amatus ir meistriškumą modeliavimo pavyzdį“.

Geriausiu šių metų interjero projektu pripažintas Kinijos miesto Hangdžou dizainerių grupės „AN Interiors“ interjeras, sukurtas drabužių parduotuvių tinklui „Heike“. Pavadintas „Juodųjų briaunų sistema“ jis buvo išrinktas iš kitų 62 pateiktų projektų. Patys dizaineriai savo įspūdingą kūrinį apibūdino kaip „niūrų interjerą su futuristinės melancholijos atmosfera“. Jų dizaino leitmotyvas – didžiuliai, tamsūs, briaunoti tūriai su nišomis prekėms ir tokiais funkciniais parduotuvės elementais kaip matavimosi kabinos ir laiptai.

Pagrindinę temą lėmė politika ir gamtos iššūkiai

Pagrindinė šių metų festivalio tema – „Visų apgyvendinimas“ – buvo sumanyta dėl įvairių priežasčių, tačiau labiausiai tapo aktuali dėl politinių aplinkybių ir gamtos katastrofų, verčiančių pakeisti vietą, bendruomeninės problematikos. Ši tema plačiai aptarta diskusijų ir seminarų metu – buvo siekiama ugdyti festivalių dalyvių supratimą, kodėl dėl demografiniųsąlygų ir globalios urbanizacijos reikia pokyčių. Kad tai ne tik įpareigoja steigti prieglobsčius, bet ir daugiau investuoti į „kito“ gerovę.

Kiekvienas festivalio vakaras būdavo baigiamas valandos trukmės festivalio lektorių pagrindine paskaita ir diskusijomis. Pavyzdžiui, kino kūrėjas Hubertusas Siegertas diskutavo su architektūros komandos „Sauerbruch Hutton“ vadove bei viena iš festivalio žiuri pirmininkų L. Hutton apie savo 2001 m. sukurtą dokumentinį filmą „Berlyno Babilonas“. Jame nagrinėjama iki dabar vykstanti miesto centro rekonstrukcija po Berlyno sienos nuvertimo, todėl buvo aptariamas konfliktas tarp noro griauti bei poreikio statyti nauja. Kitą vakarą „Zaha Hadid Architects“ vadovas Patrikas Schumacheris apžvelgė būstų, kaip architektūrinių objektų, tipologiją. Jis gilinosi į šiuolaikinį diskursą, fokusuodamasis į politinį bei migracinį kontekstus. Anglijos Bornmuto menų universiteto rektorius, garsus istorikas ir kritikas seras Christopheris Fraylingas surengė turiningą diskusiją apie kiną, architektūrą ir Berlyną.

Galima sutikti ar ginčytisdėlšiųmetųPasaulio architektūros festivaliožiuri komisijos sprendimų, tačiau nekelia abejonių, kadšis renginys išesmės atspindi dabarties ir ateities architektūros problematiką. Modernios, pritaikytosšiuolaikiniams poreikiams statybos objektųpagarbusįterpimasįistorinįstatybųkontekstąir naujųapgyvendinimo sprendimųpaieškos sparčiai bei kardinaliai kintant politinei ir demografinei situacijai – aktualiausi pažangios architektūros ir urbanistikos klausimai.