Individualių gyvenamųjų namų savininkai, norintys įsirengti atsinaujinančių energijos išteklių priemones, kviečiami teikti paraiškas kompensacinei išmokai gauti. Paraiškos priimamos nuo liepos 19 d. 8 val. – praneša Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovai.
Jas gali teikti fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus (išskyrus nebaigtus statyti, sodo pastatus), ir norintieji juose panaudoti saulės, vėjo, geoterminę energiją, biokurą ar kitus atsinaujinančius energijos išteklius.
Projekto lėšomis gali būti finansuojamas iškastiniu kuru (mazutu, skalūnų alyva, gamtinėmis dujomis, akmens anglimi, durpėmis) kūrenamų katilų keitimas biokurą naudojančiais katilais, šilumos siurbliais, taip pat bus finansuojamas saulės kolektorių, mažo pajėgumo saulės fotovoltinių elektrinių, vėjo energijos šaltinių savo reikmėms įdiegimas. Maksimali kompensacinė išmoka vienam projektui – 14,5 tūkst. eurų. Pagal šį kvietimą projektams finansuoti skirta 3,3 mln. eurų.
Kitas kvietimas teikti paraiškas, kurį paskelbė APVA, skirtas energiškai netaupių individualių gyvenamųjų namų savininkams, norintiems juos modernizuoti. Jas gali teikti fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus (išskyrus nebaigtus statyti, rekonstruoti, sodo pastatus). Paraiškos pagal šį kvietimą priimamos nuo liepos 26 dienos.
Subsidija bus skiriama, jeigu projektas numatys, kad po modernizavimo bus pasiekta ne žemesnė nei B namo energinio naudingumo klasė, o šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 40 %.
Projekto lėšomis galės būti finansuojamas stogo, grindų, sienų ir cokolių šiltinimas, langų ir durų keitimas, rekuperacijos sistemų įrengimas ir, esant reikalui, iškastiniu kuru kūrenamų katilų keitimas biokurą naudojančiais katilais. Maksimali kompensacinė išmoka vienam projektui – 14,5 tūkst. eurų. Pagal šį kvietimą projektams finansuoti skirta 1 mln. eurų.
Priemonės pagal abu kvietimus bus finansuojamos iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų.
Paraiškų priėmimas bus stabdomas, pasibaigus numatytoms lėšoms.
Šis kvietimas yra dar vienas būdas pasiekti nacionalinio atsinaujinančių išteklių plano tikslą – iki 2020-ųjų atsinaujinančių išteklių dalį Lietuvoje padidinti ne mažiau nei iki 23 % bendrojo galutinio energijos suvartojimo. Šiuo metu šis skaičius siekia vos apie 20 %.
Saulės jėgainės įrengiamos ir ant valstybinių įmonių stogų. Šilumą kauniečiams tiekianti bendrovė „Kauno energija“ ant savo pastatų ketina įrengti saulės jėgaines, kurių pagamintą elektros energiją panaudotų šilumos gamybos procese. Saulės jėgaines įrengti ketinama ant Petrašiūnų elektrinės, „Pergalės“, „Šilko“, „Inkaro“ bei Noreikiškių katilinių stogų.
Ant šių katilinių stogų ketinama sumontuoti saulės jėgaines, kurios bendrai generuotų iki 748 600 kWh elektros energijos per metus. Priklausomai nuo katilinės veikimo intensyvumo bei sumontuotos saulės elektrinės galios, panaudojant saulės energiją būtų galima pagaminti nuo 8 iki 34 proc. visos konkrečioje katilinėje sunaudojamos elektros energijos. „Pergalės“ ir Noreikiškių katilinių atvejais tai sudarytų iki 34 proc. visos šiose katilinėse sunaudojamos elektros energijos.
Pasak bendrovės vadovų, tai būtų ekonomiškai patraukli investicija, nes ji leistų sumažinti išlaidas elektros energijai. Vidutinis saulės jėgainės atsipirkimo laikotarpis – 10-12 metų. Praėjus šiam terminui, jėgainė ir toliau dirbs mažindama elektros išlaidas. Saulės jėgainės modulių tarnavimo laikas apie 30 m. Be to, ji padidintų atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame kuro balanse.
