Plastikas – viena populiariausių medžiagų. Jis lengvas, lankstus, nebrangus, ilgai išliekantis ir lengvai pritaikomas. Nieko keista, kad ši medžiaga naudojama visur – pakuotėms,3D spausdinimo ir net statybų srityse. Prognozuojama, kad iki 2030 m. pasaulinė plastiko produktų gamyba išaugs dar 3,8 %.

Kol naudojamas, plastikas nėra pavojingas. Problema iškyla tik dėl jį gaminant atsirandančių šalutinių produktų ir tada, kai jo reikia atsikratyti. Pasaulis jau dabar tiesiog skęsta plastiko šiukšlėse. Mūsų planetoje egzistuoja net 8,3 mlrd. tonų plastiko ir kasmet pagaminama dar 300 mln.tonų šios medžiagos. Pusė jos panaudojama vos kartą, tik maža dalis atliekų pasiekia perdirbimo įmones, o visa kita patenka į aplinką, kuriai ilgą laiką išliekantis plastikas daro beprecedentę žalą.

Lengviausia sumažinti plastiko kiekį, nustojus jį naudoti. Tačiau tai padaryti nėra paprasta. Plastikas nepraleidžia drėgmės, oro, yra higieniškas, tad greičiausiai jis ir toliau liks pagrindine pakuočių, ypač maisto produktų, medžiaga.

Kitas variantas – kaip įmanoma daugiau plastiko perdirbti.Dalis produktų sėkmingai gaminami iš perdirbto plastiko. Tarp jų – kosmetikos ir namų valymo priemoniųbuteliai, laistymo žarnos, eismo kontrolei skirti kūgiai, automobiliųpurvasaugiai, pakuotės, šiukšlių maišai, net stalviršiai, kiliminės dangos, grindų plytelės ar vandentiekio vamzdžiai.Tačiau egzistuoja ir kitų būdų, kaip kovoti su pasaulį užtvindžiusiu plastiku.

Mažame Panamos salos miestelyje gyventojai plastiko taršos problemą sprendžia iš plastikinių butelių statydamiekologiškus ir stilingus pastatus. Vienam jų suręsti reikia apie 20 tūkst. butelių. Buteliai apipinami vielos tinklu ir tampama šiltinimo bei konstrukcine medžiaga. Tokie pastatai yra nepaprastai efektyvūs. Plastikinis namas yra 35 laipsniais vėsesnis nei greta plytinčios Panamos džiunglės.

Įmonė „Precious Plastic“ sugalvojo bendruomenėms suteikti plastiko perdirbėjų galią, paversdama plastikines atliekas brangiu ištekliu.

Įmonės įkūrėjas iš Olandijos Dave’as Hakkensas sukūrė lengvai nukopijuojamą modelį, kaip patiems iš paprastų, lengvai prieinamų ir pigių medžiagų pasidaryti plastiko perdirbimo įrenginius, kuriuos galima sukonstruoti ir laikyti nedidelėje erdvėje, tokioje kaip jūrinis konteineris. Šiais įrenginiais galima pagaminti bet ką: telefonų dėklus, vazonus, riedlentes, statybos reikmenis ir pan.

Vis dėlto dauguma tvirtų plastikinių produktų gali būti perdirbti tik kelis kartus. Vėliau jie tampa nebepanaudojami.

Australai šią problemą siūlo spręsti neperdirbamą plastiką paversdami energija. Juk plastikas gaminamas iš naftos!

Plastiko atliekas į kurą galima perdirbti dviem būdais: mechaniniu ir cheminiu. Mechaninis perdirbimas susideda iš rūšiavimo, valymo ir smulkinimo. Gauta medžiagagali būti perdirbama į kitus produktus. Šis būdas gerai veikia tada, kai plastikas surūšiuojamas pagal cheminę sudėtį. Cheminis perdirbimas, priešingai, plastiką paverčia energijos nešikliu ar kuru. Tai daroma dviem būdais: gazifikacija ir pirolize. Gazifikacijos metu plastiko atliekos kaitinamos oro srove tam, kad būtų gaunamos naudingos pramoninės dujos, vadinamos susintetintomis dujomis. Ši medžiaga vėliau gali būti naudojama gaminant dyzelį ar benziną arba tiesiai pilama į įrenginius elektrai generuoti. Pirolizės metu plastiko atliekos kaitinamos be deguonies. Taip gaunamas produktas, panašus į neperdirbtą naftą. Jis gali būti perdirbtas į transporto naudojamą kurą. Šitokiu būdu išgauti energiją ekologiškiau nei deginant, nes gazifikacija ir pirolizė išskiria mažiau sieros ir azoto oksido.

Ieškoma ir alternatyvų, kaip visiškai pakeisti plastiką. Pavyzdžiui, kuriamas biologiškai sunykstantis plastikas. Taip pat sukurta ir gana stipriai ištobulinta plastiko alternatyvaiš pelėsinio grybo. Ši medžiaga sėkmingai panaudotanet statybose, pavyzdžiui, iš pelėsinių grybų plytų buvo pastatytas net 12 m aukščio bokštas.

Grybelis gali ne tik tapti alternatyvia medžiaga plastikui,bet ir jį sunaikinti! Neseniai Pasaulio agrarinės miškininkystės centro mokslininkai aptiko dirvožemyje augantį grybelį Aspergillus Tubingensis, kuris ant plastiko paviršiaus išskiria fermentą, padedantį susmulkinti ilgas polimerų grandines. Mokslininkai patobulino natūraliai egzistuojantį fermentą ir pagerino jo gebėjimą vartoti plastiką. Modifikuotas fermentas dar veiksmingiau ardo plastiko atliekas ir gali padėti kovoti su šios medžiagostarša.

Taigi kova su plastiku nepralaimėta. Nuolat kuriamos naujos technologijos, padėsiančios juo atsikratyti, ir ieškoma ekologiškesnių plastiko alternatyvų.